Psichiatrijos profilio skyrius yra specializuota sveikatos priežiūros įstaiga arba jos padalinys, skirtas psichikos sveikatos priežiūrai. Šiame straipsnyje aptarsime psichiatrijos skyriaus veiklos principus, naudojamus tyrimo metodus, diagnostikos ypatumus ir kitus svarbius aspektus.
Klinikinis Tyrimas: Anamnezės ir Psichikos Būsenos Modelis
Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Anamnezės ir psichikos būsenos modelis yra esminiai elementai, leidžiantys įvertinti paciento būklę ir nustatyti diagnozę.
Subjektyvi Anamnezė
Subjektyvi anamnezė apima informaciją, kurią pateikia pats pacientas arba jo artimieji. Tai yra svarbus duomenų šaltinis, padedantis suprasti paciento patirtį ir ligos istoriją. Subjektyvi anamnezė apima:
- Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas ir kitos charakteristikos. Svarbu išsiaiškinti, kas neramina pacientą, kokie simptomai jam kelia didžiausią diskomfortą.
- Šeimos Anamnezė: Duomenys apie psichikos ligas šeimoje. Tai gali padėti nustatyti genetinį polinkį į tam tikras ligas.
- Gyvenimo Anamnezė: Paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis amžius (ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai), mokyklinis amžius (adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais), karinė tarnyba, lytinio gyvenimo ypatumai, vedybinis gyvenimas (duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais), žalingi įpročiai, kitos ligos (ne psichikos).
- Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė: Pradžia, veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą, darbas, savijauta, elgesys, somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai, nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai, elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją, savižudiškos ir žudikiškos tendencijos. Taip pat svarbu išsiaiškinti, iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.
- Asmenybė iki Susergant: Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai, elgesys kolektyve, ekstraversinės, intraversinės tendencijos, požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos, intelekto aktyvumas, interesai, nuotaikos, charakteris, pažiūros, požiūris į save, fantazijos.
Objektyvi Anamnezė
Objektyvi anamnezė apima stebėjimus ir duomenis, surinktus iš kitų šaltinių, tokių kaip medicininė dokumentacija, artimųjų ar kitų specialistų pateikta informacija. Surinkus anamnezę, pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai. Tai padeda patvirtinti arba paneigti subjektyvius duomenis ir gauti išsamesnį vaizdą apie paciento būklę.
Paciento Psichikos Būsenos Įvertinimas
Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Išvaizda: Ar atitinka metus, socialinę padėtį.
- Laikysena ir Judesiai: Stebima paciento laikysena, judesių ypatumai.
- Bendravimas ir Elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
- Sąmonė: Įvertinamas sąmoningumo lygis.
- Suvokimas: Ar nėra haliucinacijų ar kitų suvokimo sutrikimų.
- Mąstymas: Ar nėra kliedesių, minčių eigos sutrikimų.
- Atmintis: Įvertinami atminties sutrikimai.
- Emocijos ir Nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija. Santykiai su artimaisiais.
- Valia: Įvertinama paciento valia ir motyvacija.
- Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėnesius).
- Potraukiai: Ar yra patologinių potraukių.
- Intelektas: Įvertinamas paciento intelektas.
- Kritiškumas: Ar pacientas kritiškai vertina savo būklę.
Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.
Psichikos Sutrikimų Klasifikacija
Psichikos sutrikimų klasifikacija - tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. Yra kelios pagrindinės klasifikacijos sistemos, naudojamos psichiatrijoje.
DSM Klasifikacija
1980 m. išleista DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostikos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos kriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė - griežti specifiniai kiekvieno sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingiems gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas - daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis - bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.
TLK Klasifikacija
Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948 m. buvo įkurta PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas - užtikrinti sėkmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992 m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje - ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis-skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams. TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika. Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0 - organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2 - šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3 - nuotaikos sutrikimai, F4 - neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5 - elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais, F6 - suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7 - protinis atsilikimas, F8 - psichologinės raidos sutrikimas, F9 - elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9 - nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.
Struktūruoti Diagnostikos Interviu
Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI - tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Psichodiagnostiniai Metodai
Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu - manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs - taip apeinami gynybos mechanizmai.
Projekciniai Testai
- Rorschacho Testas: Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes - tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“ Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį. Pagal lokalizaciją - dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus - mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes - veiksnius, lemiančius atsakymo turinį - dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc - galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.
- Teminis Apercepcijos Testas (TAT): Tiriamajam pateikiamos paveikslėlių serijos, prašant papasakoti istoriją, kuri iliustruoja kiekvieną paveikslėlį. Tai padeda atskleisti paslėptus motyvus, konfliktus ir asmenybės bruožus.
- Piešimo Testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes - prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.
Objektyvūs Testai
Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.
- MMPI (Minesotos Daugiaplanis Asmenybės Inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. normomis. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. kontaktų. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
- Ketelio Testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai - charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
Intelekto Tyrimo Metodai
LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, taip pat projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas.
Dėmesio Tyrimo Metodai
Skirtas mąstymo logiškumui tirti. Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama - šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
Mąstymo Tyrimo Metodai
Naudojamos 2jop tipo užduotys - gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija. Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Laboratoriniai Tyrimai
Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.
Instrumentiniai Tyrimai
- Elektroencefalografija (EEG): Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.
- Kompiuterinė Tomografija (KT): Tai metodas pagrįstas rentgeno spinduliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
- Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
- Pozitronų Emisijos Tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas - ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai. Pirmas - radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį. Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus. Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Politika Lietuvoje
Lietuvos Respublikos (LR) psichikos sveikatos strategijoje pabrėžiama, jog psichikos sveikata yra neatskiriama bendrosios individo ir visuomenės sveikatos dalis. Valstybės psichikos sveikatos priežiūros vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra itin svarbus.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Koncepcija
Psichikos sveikatos priežiūra - specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus standartus. Šios priežiūros tikslas - teikti psichiatrijos pagalbą (diagnozuoti, gydyti sutrikusias žmogaus psichikos funkcijas, laiku perspėti psichikos ligų paūmėjimus), padėti žmogui prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Politikos Vietos Koncepcijoje
Psichikos sveikatos priežiūros politika - svarbi viešosios politikos dalis. Viešoji politika labiausiai remiasi visuomenės atskirų asmenų, kolektyvų ir institucijų komunikacija. Anot B. Dollery, D. Dallinger, viešoji politika - tai vyriausybės sprendimai ar intencijos reaguojant (ar nereaguojant) į tam tikrą viešąjį reiškinį ar problemą bei iš to sekantys rezultatai. Pasaulio sveikatos pranešime teigiama, kad Vyriausybė, būdama svarbiausia psichikos sveikatos kūrėja, turi numatyti politiką, kaip saugoti ir gerinti gyventojų psichikos sveikatą. Nuostatos įgyvendinamos dalyvaujant visoms suinteresuotoms grupėms ir remiantis patikima informacija. Jos turi užtikrinti, kad bus laikomasi žmogaus teisių ir bus atsižvelgta į pažeidžiamų grupių poreikius.
Institucinė Lietuvos Psichikos Sveikatos Priežiūros Sistema
Analizuojant institucinę Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemą, svarbu paminėti, kad po nepriklausomybės atkūrimo, psichikos sveikatos priežiūra Lietuvoje buvo administruojama gana fragmentiškai, be užtikrinimo įstaigų, teikiančių paslaugas, veiksmingumą, nei pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis - nuolat užregistruojami pacientų teisių pažeidimai. Iki šiol, nepaisant programų ir kitų priemonių, įgyvendinamų įvairiais lygmenimis, Lietuva vis dar yra tarp valstybių, kurioms būdingi labai prasti visuomenės psichikos sveikatos rodikliai.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Paslaugų Vartotojai
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugos vartotojas - tai pacientas. „Sveikatos vartotojai“ pasirenka aktyvią laikyseną savo sveikatos ir gerovės atžvilgiu. Jiems kvalifikuotai vertinti paslaugų kokybę ir padėti formuoti sistemos tobulinimo gaires. Modernioje psichikos sveikatos priežiūroje paslaugų vartotojai aktyviai dalyvauja priimant sprendimus partnerystės su specialistais metodu.
Pacientų Teisės
Vienas svarbiausių psichikos sveikatos strategijos uždavinių - psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruomenėje plėtra bei žmogaus teisių apsaugos užtikrinimas. Analizuojant pacientų teises, psichinės sveikatos priežiūros koncepcijos kontekste, tampa svarbu aptarti ir jo teises, kurios yra išskiriamos tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos ratifikavo Lietuva.
LSMU Kauno Ligoninės Psichiatrijos Klinika
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika yra viena didžiausių Lietuvoje, aptarnaujanti ne tik Kauno miesto ar rajono, bet ir daugelio kitų rajonų gyventojus. Klinikoje teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui.
Pagrindiniai Skyriai
- Depresijų gydymo skyrius: Teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas.
- Ūmių psichozių skyrius: Skyrius orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims.
- Somatopsichiatrinis skyrius: Kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai.
- Krizių Intervencijos Centras ir Dienos Stacionaras: Pagalba teikiama asmenims, kurie dėl gyvenimiškų įvykių ir savo reakcijos į juos patiria sunkias emocines reakcijas.
- Jaunų Žmonių Psichikos Sutrikimų Gydymo Skyrius: Skirtas teikti tikrai skubią pagalbą, esant ūmiems psichikos sutrikimams.
- Poūmių Psichikos Sutrikimų Gydymo Skyrius ir Ūmių Psichikos Sutrikimų Gydymo Skyrius: Skirti gydyti įvairius psichikos sutrikimus: nuotaikos, psichozinius, organinius bei sukeltus psichoaktyvių medžiagų.
Psichosocialinė Reabilitacija
Daugelio psichikos ligų atveju pacientai praranda galimybę dirbti, mokytis, bendrauti, tvarkytis buityje. Kad po ligos pacientas galėtų grįžti į optimaliai kokybišką gyvenimą, be medikamentinio gydymo, reikalinga reabilitacija. Psichosocialinė reabilitacija - tai pagalba asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, padedant jiems atstatyti dėl ligos prarastus emocinius, socialinius, buitinius, darbinius įgūdžius, ryšius su aplinka, artimaisiais.
Pagalba Esant Priklausomybės Ligoms
Psichiatrijos klinikoje teikiama pagalba esant psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (narkotines, toksines). Stacionarinė pagalba teikiama esant išreikštai abstinencijai, kai asmuo pavojingas sau ir aplinkiniams, psichozių atvejais. Labai svarbu suprasti, kad priklausomybė yra liga, todėl kaip ir kitų ligų atvejais asmeniui reikia specialisto pagalbos.
Dienos Stacionaras
Psichiatrijos klinikoje veikiančiame Dienos stacionare pacientams sudaromos galimybės įveikti dvasines problemas išliekant pažįstamoje, artimoje namams aplinkoje. Dienos stacionare besilankantiems pacientams sveikti padeda individualios gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo konsultacijos, individuali ir grupinė psichoterapija, įvairios užimtumo veiklos, kurios padeda sumažinti nerimą, lavina bendravimo įgūdžius, kuria tarpusavio santykius saugesnėje aplinkoje.
tags: #kaip #apibudinti #psichiatrijos #profilio #skyriu