Įvadas
Žiaurus elgesys su gyvūnais yra opi problema Lietuvoje, atspindinti ne tik etinius, bet ir teisinius iššūkius. Tiek oficialūs statistiniai duomenys, tiek žiniasklaidos ir gyvūnų gerovės organizacijų viešinami atvejai rodo, kad ši problema yra itin aktuali ir reikalauja nuolatinio dėmesio. Straipsnyje analizuojama žiauraus elgesio su gyvūnais samprata, gyvūnų teisių apsaugos problematika, teisinis reguliavimas ir konkrečios bylos Lietuvoje.
Žiauraus Elgesio Su Gyvūnais Samprata ir Problematika
Problemiška šioje srityje yra tai, kad žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo sąvokos yra labai plačios, o Lietuvos Respublikos įstatymai nepateikia šių sąvokų definicijų, tačiau pateikia sąrašą veiksmų, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu.
Statistika ir Tendencijos
Lietuvoje kasmet registruojama nuo 50 iki 100 nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat virš 100 administracinių nusižengimų, susijusių su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (į šį skaičių patenka ir bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet sulaukia šimtų pranešimų apie galimą žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą. 2023 metais Lietuvoje dėl įvairių pažeidimų buvo konfiskuotas 141 gyvūnas - 125 augintiniai ir 16 ūkinių gyvūnų. 2024 metais - 148 gyvūnai, iš jų - 133 augintiniai ir 15 ūkinių gyvūnų. Šiemet Telšių rajone buvo konfiskuoti du šunys.
Teisinis Reguliavimas
Pagrindiniai Teisės Aktai
Pagrindiniai teisės aktai, kuriais reguliuojama ir įtvirtinama gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio, yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas. Šie teisės aktai yra pagrindiniai, kurie tiesioginiai nukreipti į gyvūnų apsaugą.
Žiauraus Elgesio Apibrėžimas
Tai, ką pripažįstame ir laikome žiauriu elgesiu su gyvūnu bei gyvūno kankinimu, randame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Minėtame įstatyme yra nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Pavyzdžiai: gyvūno gąsdinimas, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiu, gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus (išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą), nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas ir dar daug kitų veiksmų. Įstatyme numatytas sąrašas nėra baigtinis, nes žiauriu elgesiu su gyvūnu pripažįstami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Atsakomybės Atribojimas: Administracinė vs. Baudžiamoji
Pagrindinis kriterijus skiriant ir atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės yra pavojingi padariniai. Administracinėje teisėje yra baudžiama vien už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. O baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas. Tai yra pagrindiniai kriterijai. Taigi, pagrindinis atribojimo kriterijus yra ne pati veika, o kilę pavojingi padariniai. Jei gyvūnas dėl asmens elgesio su juo yra suluošinamas arba žūsta, kalbėsime apie baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Sankcijos už Žiaurų Elgesį
Jeigu kalbėsime apie administracinius nusižengimus (ANK 346 str. 16-19 d.), baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti net 6 000 Eur. Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas. O Baudžiamajame kodekse (BK 310 str. 1 d.) dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra numatytos net kelios bausmių rūšys: pradedant viešaisiais darbais, bauda, kuri gali siekti iki 100 tūkst. Eur, laisvės apribojimu, areštu, bet yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų.
Laisvės Atėmimo Bausmės
Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurių elgesį su gyvūnu, tačiau paprastai tokios bausmės nėra skiriamos, atsižvelgiant į bausmių skyrimo tvarką, numatytą baudžiamajame įstatyme, teismų praktiką bei baudžiamąją politiką, mažinti įkalinamų asmenų skaičių Lietuvoje. Paprastai tokios bylos baigiasi supaprastinto proceso tvarka, tai yra teismui priimant baudžiamąjį įsakymą.
Sankcijų Skyrimo Procedūra
Skiriant bausmę yra atsižvelgiama į daug įvairių aplinkybių - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (teistas, dirba, šeima, elgesys ir kt.); asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (jų skaičių, reikšmę, tarpusavio santykį); nusikalstama veika padarytą žalą. Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kalbant apie BK 310 str. būtina paminėti, kad procesas gali pasibaigti apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstančio sprendimo priėmimo procesu, tai yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paskirti laisvės atėmimo bausmę nėra galima, ir paprastai yra skiriama tokia, su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė, kurią pasiūlo prokuroras ir su kuria sutiko kaltininkas.
Bylų Apžvalga ir Teismų Praktika
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gauna nedidelį baudžiamųjų bylų skaičių lyginant su kitų kategorijų bylomis. Per metus teismus pasiekia apie 12-14 baudžiamųjų bylų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. ir 2020 m. buvo gauta po 4 baudžiamąsias bylas, praėjusiais metais tokių bylų nebuvo gauta. Palyginti, pavyzdžiui, bylų dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 str. 2 d.), praėjusiais metais Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta per 130.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Bylų Specifika ir Skriaudėjų Argumentai
Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika - tai gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įvairius įrankius ir priemones, tiek nenaudojant, paprastai sukeliant gyvūnų žūtį. Kaltinamieji paprastai pripažįsta savo kaltę, gailisi, žada pasitaisyti, o motyvus pateikia įvairius: gyvūnas per garsiai lojo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje ir pan. Kartais pripažįsta pasikarščiavę ar buvę neblaivūs. Todėl sugalvoja tą gyvūną neva paauklėti, bet aišku, kad tokie motyvai nėra pagrįsti ir pateisinami.
Konkrečios Bylos Pavyzdys
Teigiama, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2021 m. kovo mėnesį, gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VTMT) Tauragės departamento pranešimą, kad tarnybos darbuotojams atlikus neplaninį patikrinimą buvo konstatuotas žiaurus elgesys su gyvūnais. Nustatyta, kad vyro laikomiems šunims buvo pažeistos balso stygos. 2022 m. kovo mėnesį buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu, o tyrimą - sustabdyti, nenustačius asmens, padariusio nusikalstamą veiką. Po daugiau nei vienerių metų Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras nutarė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nes atsirado galimybė atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šunims buvo atliktos veterinarinės chirurginės procedūros siekiant pakeisti gyvūnų fiziologines funkcijas, kad šie nelotų, necyptų, neskleistų pašalinio garso. Pagal įstatymą, tokio pobūdžio veterinarinės procedūros atliekamos tik veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, tačiau, šiuo atveju, gydytojo nurodyto sprendimo pašalinti balso stygas nebuvo. Kaltinamojo pageidavimu atliktos veterinarinės procedūros negrįžtamai suluošino gyvūnus. Iš kaltinamojo patikrinimo metu paimti 26 šunys, iš kurių 10 šunų suluošinti. Teismo sprendimu gyvūnai perduoti nuolatinei globai viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ surastiems globėjams. Bylos duomenimis, Vakarų Škotijos terjerų bei pudelių jaunikliams buvo atliktas DNR tyrimas, skirtas palyginti jauniklių ir suaugusių šunų DNR. Gavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad šuneliai saistomi giminystės ryšiais. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, L. S. pripažino kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir jam skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. L. S. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nuteistajam 3 metus uždrausta laikyti naminius gyvūnus bei užsiimti jų veisimu. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas, o ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai. „Žiaurumas gyvūnų atžvilgiu nėra suderinamas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis, todėl baudžiamuosiuose ir administraciniuose įstatymuose už tai numatoma atsakomybė. Teisėjos neįtikino nuteistojo parodymai, kad 10 suluošintų šunų jis įsigijo iš nepažįstamos baltarusės. Taip pat ir tai, kad būdamas ilgametis šunų veisėjas jis neįtarė, jog šunys buvo be balso stygų iki tol, kol apie tai jam pranešė pareigūnai“, - sako ikiteisminį tyrimą kontroliavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras V. Nacikūnas.
Iššūkiai ir Problemos
Aiškinantis įvairius įvykius, asmenys dažnai nebendradarbiauja, ypač jei tai asocialūs žmonės. Sunku juos surasti, procesas pailgėja, bylos vilkinamos. Dažniausiai žiauriai su gyvūnu pasielgę asmenys nėra tie, kurie geranoriškai dalyvauja procese ar elgiasi pagal etikos normas, todėl pats procesas yra nemalonus. Ne visada asmenys bendradarbiauja ir įsileidžia į savo patalpas ar kiemą VMVT pareigūnus. Tuomet procesai atlikti patikrinimą pailgėja, reikia kreiptis į policijos pareigūnus, teismą, o tai reikalauja nemažai žmogiškųjų išteklių. Pasitaiko, kad asmenys paslepia savo gyvūnus, tada prasideda jų paieška.
Prevencija ir Švietimas
Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą apie tinkamą elgesį su gyvūnais. Būtina šviesti žmones apie gyvūnų poreikius, atsakomybę už juos ir žiauraus elgesio pasekmes. Taip pat svarbu skatinti gyvūnų gerovės organizacijų veiklą ir remti jų iniciatyvas.
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
LAT: asmenys pagrįstai nuteisti dėl žiauraus elgesio su gyvūnais: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti baudomis už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Stirną suspardė taip, kad teko ją nušauti: Klaipėdos policija praneša apie sunkiai suvokiamą itin žiauraus elgesio su gyvūnu atvejį.
Negyvai suspardė katiną: Klaipėdos policija informavo, jog ketvirtadienį, apie 15.20 val., Klaipėdoje, Slyvų gatvėje, spardant buvo sužalotas katinas. Gyvūnas vietoje nugaišo.
Naujausios Iniciatyvos ir Pakeitimai
2023 metais įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, leidžiančios teismui uždrausti žiauriai su gyvūnais besielgusiam asmeniui juos laikyti. 2024-2025 metais pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) iškeltos 53 administracinės bylos, paskirtos baudos siekė beveik 35 tūkstančius eurų.