Įvadas
Narcisizmas, kaip asmenybės bruožas, domina daugelį, o jo įvertinimas gali būti atliekamas įvairiais testais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip galima įvertinti narcisizmą, kokie testai naudojami ir kaip subjektyvus intelekto vertinimas yra susijęs su narcisizmu. Taip pat panagrinėsime, kaip lyčių skirtumai ir asmenybės bruožai veikia subjektyvų intelekto suvokimą.
Intelekto Matavimas ir Testai
Intelektas pirmiausia yra susijęs su inteligencijos sąvoka. Žodis „intelektas“ visada buvo naudojamas kaip protingumo arba proto sinonimas, ir tik XX a. pradėtas sieti su intelekto testais. Norėdami išmatuoti protingumą, psichologai XX a. pr. Pradėjo kurti testus, kurie jį galėtų išskirti. Intelekto tyrimų visuomenėje populiarumas išlieka gan didelis. Intelekto testus galima apjungti į bendro intelekto, ar išskaidyti į dalis, pagal esamą poreikį norimam dalykui ištirti.
Testai galimai skirstomi į : socialinį, emocinį, erdvinių, kalbos, matematinių gebėjimų. Tiesa, surinkus aukštą balą vieno intelekto potipyje, nebūtinai kitas potipis surinks taip pat aukštą balą. Šiais laikais girtis protu ar puikuotis intelektu tapo kiek madinga. Mokslininkai yra susidomėję, kaip žmogus vertina savo intelektą subjektyviai, ir kokius įverčius gauna atlikus psichometrinius įvertinimus.
Subjektyvus Intelekto Vertinimas
Pastarąjį dešimtmetį daugiausia dėmesio buvo skirta numanomų požiūrių į intelektą tyrimams, prašant savęs paties ir kitų IQ įvertinimų. Vakaruose atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vyrų IQ įvertinimas yra didesnis nei moterų. Gilinantis į subjektyvaus intelekto vertinimus, atlikus išplėstinį tyrimą, apklausiant britų vyrus ir moteris, su prašymu įvertinti savo IQ, savo tėvų ir senelių bei 15 profesijų grupių narių IQ. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, vyrai savo IQ vertino aukščiau, o abejų lyčių atstovai savo tėčių IQ įvertino aukščiau nei savo motinų; panašus įvertinimas išsidėstė senelių ir močiučių tarpe.
Labiau tikėtina, kad moterų nuolankumas, o ne vyriškas pasipūtimas lemia pakartotinius rezultatus, rodančius, kad moterų savęs vertinimo IQ yra nuolat ir žymiai mažesnis nei vyrų. Konkrečiai, buvo pasiūlyta, kad žmonės intelektą vertintų kaip vyrišką normą ir kad lyčių suvokimo intelekto skirtumai gali kilti dėl skirtingos vyrų (skatinamų būti drąsiems) ir moterų (skatinamų būti nuolankiems) socializacijos (Furnham, 2001). Taip pat yra įrodymų, kad daugeliu aspektų yra lyčių skirtumų, susijusių su pasitikėjimu savimi, kai moterys išreiškia mažesnį pasitikėjimą savimi, nepaisant empirinių savo kompetencijos įrodymų (Blanch, Hall, Roter ir Frankel, 2008).
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Atlikus tyrimus šeimos narių tarpe, paprastai manoma, kad vyriškos lyties šeimos nariai (seneliai, tėvai ir broliai) turi aukštesnį bendrąjį intelektą nei jų mamos, senelės, sesės (pvz., Furnham & Rawles, 1995). Be to, tėvai linkę vertinti savo sūnų intelekto koeficientą kaip aukštesnį nei dukterų (Furnham ir Gasson, 1998; Furnham, Reeves ir Budhani, 2002). Dabartiniai rezultatai rodo, kad šis poveikis pasireiškia gana anksti ir jau gali būti pastebėtas tarp 16 metų amžiaus.
Norint sužinoti vyraujančias tendencijas požiūryje į subjektyviai įvertintą intelektą, buvo tiriami moksleiviai, taip pritaikant labiau homogenišką imtį. Vaikai įvertino savo ir savo tėvų IQ, o tėvai - savo ir savo vaikų IQ; mokytojai vertino tik vaikų intelektą. Tyrimo tikslas įvertinti ar yra vyraujantis suvokimas mokyklinio amžiaus vaikų ir mokyklos mokytojų tarpe apie vyrų intelektinį pranašumą bei tiesiogiai palyginti vaikų ir tėvų bei mokytojų savęs vertinimus.
Rezultatai iš dalies atkartojo šios srities tyrimų, atliktų su suaugusiais (tiek pasauliečiais, tiek studentais), rezultatus. Tačiau lyčių skirtumai šiame tyrime buvo mažesni ir (beveik išimtinai) pastebimi tik vertinant įvairiapusį, o ne bendrą intelektą. Mažiausi lyčių skirtumai buvo pastebėti vertinant tėvams savo vaikų IQ, o didžiausi lyčių skirtumai buvo stebimi vertinant vaikų, savo tėvų IQ įvertinimui. Nustatyta, kad mokytojai nepritaria pasaulietinei vyrų intelektualinio pranašumo sampratai, kuri apskritai šioje imtyje buvo mažiau pastebima nei kituose tyrimuose. Taip pat buvo akivaizdu, kad nei mokytojai, nei mamos nesuvokia, kad vaikinai yra intelektualiai pranašesni už moteris, o tai nukrypsta nuo ankstesnių tyrimų.
Remiantis prieš tyrimą autorių apžvelgta literatūra, yra nustatyta, kad tėvai apie savo pirmagimius sūnūs mano, kad jie yra sumanesni nei dukterys. Tai gali turėti žalingų pasekmių moterims, ypač moters lyties vaikams, pasitikėjimui savimi, pasiekimais ir mokyklinių dalykų pasirinkimu. Tyrėjai pripažįsta, kad tėvų įsitikinimai apie vaikų intelektą yra potencialiai svarbi tyrimų sritis, nes šios idėjos daro įtaką tėvų auklėjimui, ir pastebėjo lūkesčius, kad kompetencijos suvokimas yra glaudžiai susijęs su siekiais, pirmenybe sudėtingoms užduotims, smalsumu, vidine motyvacija, atkaklumu, ir užduočių atlikimu. Taigi klaidingas neigiamas savęs suvokimas gali turėti žalingų elgesio pasekmių.
Asmenybės Bruožų Įtaka Savęs Vertinime
Nustatyta, kad subjektyviai įvertintas intelektas (SĮI) yra susijęs su aukštesne gerove, pasitikėjimu savimi ir akademiniais pasiekimais (Furnham, 2001; Howard & Cogswell, 2018). Įdomu tai, kad daugelis šių poveikių nepriklauso nuo tikrojo intelekto. Tarp didžiojo penketo bruožų nustatyta, kad SĮI koreliuoja su didele ekstraversija, dideliu atvirumu (ypač intelekto aspektu) ir mažu neurotiškumu (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2004, 2006; Zajenkowski ir Gignac, 2018). Tačiau stipriausias nustatytas ryšys yra tarp SII ir grandiozinio narcisizmo (Howard & Cogswell, 2018; Zajenkowski, Czarna, Szymaniak ir Dufner, 2019). Tikrinant ryšį tarp asmenybės bruožų ir subjektyviai įvertinto intelekto, vyrai gavo žymiai aukštesnius balus nei moterys dėl SĮI, ekstraversijos, narcisizmo ir pasitenkinimo gyvenimu, o moterys gavo aukštesnius balus nei vyrai dėl neurotizmo.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Narcisizmo Bruožai ir Elgesys
Grandiozinis narcisizmas yra bruožas, kurį pirmiausia apibūdina egocentrizmas, ryškus svarbos ir teisių jausmas (Campbell ir Foster, 2007). Kadangi intelektas yra pagrindinis turtas norint pasiekti tokias savybes, narciziški asmenys yra labai susirūpinę savo intelektu (Zajenkowski ir kt., 2019). Buvo įrodyta, kad teigiamas požiūris į save intelekto srityje padeda jiems išlaikyti teigiamus jausmus. Be to, narciziški asmenys mano, kad intelektas yra lemiamas veiksnys, turintis daugiausia įtakos tarpasmeninei sėkmei, t. y.
Lyčių Skirtumai ir Kultūriniai Aspektai
Autoriams nagrinėjant lyčių poveikio skirtumus subjektyvaus intelekto vertinimuose, iš metaanalizės buvo išbraukti tyrimai atlikti Afrikos šalyse. Šių šalių rodikliai stipriai prisidėjo prie mėginių nevienalytiškumo. Autoriai šį neįprastą rezultatų modelį priskyrė tarpkultūrinių skirtumų poveikiui ir Afrikos kultūrų specifiškumui (pvz., stipriam motinos vaidmeniui). Jie iškėlė hipotezę, kad Afrikoje daugiau dėmesio skiriama socialiniams, o ne matematiniams ar erdviniams gebėjimams, todėl atrodo, kad visa intelekto samprata yra labiau moteriška, o ne vyriška, kaip įprasta Vakarų visuomenėse.
Narcisizmo Tipai
Niekam nepatinka narcizai. Anksčiau ar vėliau jie pradeda erzinti ir jų norisi atsikratyti iš artimiausių draugų rato. Jie nuolat reikalauja dėmesio ir visus pokalbius paverčia pasakojimais apie save. O ar jūs kartais nesate narcizas? Kiek jūsų kalboje „aš“, „mane“ ir „man“? Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Jei daug kalbate apie save, tai dar nereiškia, kad esate narcizas. Naujas tyrimas, publikuotas „Journal of Personality and Social Psychology“, teigia, kad dažnas kalbėjimas apie save gali būti ir emocinių problemų simptomas. Ne visi žmonės, kurie perdėtai ilgai apie save pasakoja, yra narcizai - labai dažnai jų kalbos turi neigiamą atspalvį, Emociškai pažeisti žmonės taip gali ieškoti pagalbos ar užtarimo. Jie tarsi nori, kad kas nors paneigtų jų žodžius. Pavyzdžiui, jei kalbama apie patirtis ir prisiminimus ir žmogus yra linkęs pasakoti apie save, tai yra normalu. Įsiklausyti reikėtų, nes tokiam asmeniui gali reikėtų pagalbos. Tačiau jei bendraujate apie kažką neasmeniško, o pašnekovas vis kalbą suka link savęs, gali būti, kad kalbatės su narcizų.
- Stereotipiniai narcizai: nori visada būtų dėmesio centre. Nesvarbu, kas nutiko jums, jie gali papasakoti šį tą svarbesnio apie save. Jūs jiems galite pasakyti, kad nebenorite kalbėti vien apie juos, tačiau jiems tai nerūpi. Jie beveik nejaučia empatijos, naudoja save išaukštinantį ir kitus žeminantį humorą.
- Paslėptieji narcizai: yra nepasitikintys savimi, dažnai užauga šeimose, kuriose yra ne vieninteliai narcizai. Jie nekalba apie save tiesiogiai, tačiau randa kitų būtų pakreipti dėmesį į save. Pavyzdžiui, sugalvoję (ar pasiskolinę) kokią nors įžvalgią mintį ar gerą juokelį, jie jį pasakoja skirtinguose žmonių ratuose, apsimesdami, kad tai ką tik šovė jiems į galvą. Jie girsis kokias knygas yra perskaitę, kokiose kelionėse yra buvę ir stengsis parodyti, kad viskas, ką jie daro, yra geriau už tai, ką darote jūs. Šie žmonės taip pat dažnai dėvi brangius laikrodžius (jūs kainą sužinosite tiesiogiai iš tokio žmogaus), modifikuoja automobilius taip, kad jie labiau trauktų akį, ar netgi puošia savo kūną ryškiomis tatuiruotėmis ar šukuosenomis.
- Toksiški narcizai: yra patys pavojingiausi. Jie padarys viską, kad kiti žmonės apie juos galvotų. Net nesvarbu, ar jūsų nuomonė apie juos yra gera ar bloga - jei ją turite, jie yra laimingi. Jie nori ne tik, kad visos grupės dėmesys suktųsi apie juos, bet ir kad kiti elgtųsi taip, kaip jiems patogiau.
Taigi, vien dažnas kalbėjimas apie save, nepaisant kitų žmonių nepasitenkinimo, nebūtinai yra narcisizmo bruožas. Tai gali būti ir emocinės traumos pasekmė. Mokėdami atpažinti narcizus, galėsite nuo jų apsisaugoti - jie niekada nebus geri draugai ar darbuotojai. Aut.
Arogancija Darbovietėje
Kuo didesnis ekstravertas žmogus yra, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pasamdytas. Trumpai tariant, prastą vadovą gavote todėl, kad jis gerai pasirodė per pokalbį dėl darbo. Deja, tarp narcisizmo ir sėkmingo vadovavimo negalima dėti lygybės ženklo. Tyrimai rodo, kad per didelis pasitikėjimas savimi dažnai turi neigiamos įtakos individo rezultatams ir sprendimų priėmimui. Trumpai tariant, arogantiškas bosas - nieko gero. Taip yra todėl, kad jis nerodo pavyzdžio darbuotojams ir neskatina komandos siekti geriausių rezultatų. Visa tai lemia neigiamą darbovietės atmosferą. Organizacijos psichologas ir profesorius Stanley Silvermanas (Akrono universitetas) sukūrė arogancijos matavimo metodą, pavadintą Workplace Arrogance Scale (Arogancijos darbovietėje skalė). Ji padeda atskirti narcisizmą nuo kompetencijos ir padeda išvengti brangiai kainuojančių sprendimų. Jei žmogus per daug pasitiki savimi, darbdaviai šią jo savybę turėtų vertinti kaip potencialų trūkumą, o ne privalumą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Komandos Intelektas ir Lyčių Įvairovė
Tyrimai rodo, kad komandoms, kaip ir individams, būdingas gana stabilus intelektas. Šį intelektą galima išmatuoti bei palyginti. Norėdamas išmatuoti kolektyvinį intelektą, psichologas Christopheris Chabris (Union College) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 700 žmonių. Jis juos suskirstė į mažas grupeles ir paprašė atlikti užduotis, reikalaujančias kolektyvinio sprendimų priėmimo ir bendradarbiavimo. Paaiškėjo, kad intelektualiausioms komandoms buvo būdingos trys savybės: grupės narių gebėjimas įžvelgti kitų narių socialines užuominas ir į jas atsakyti, atviras klimatas su vienodu narių indėliu į idėjų kūrimą bei moterų skaičius grupėje. Grupės su didesniu moterų skaičiumi buvo intelektualesnės, nes moterys geriau suvokia socialines užuominas. Ir nors komanda gali neigiamai paveikti individo rezultatus, realybė tokia, kad šiais laikais komandinis darbas yra labai svarbus. Suvokus, kokie veiksniai lemia aukštesnį komandų (o ne individų) intelektą, galima pagerinti darbo našumą.
Pasekmės ir Poveikis
Apžvelgus tyrimus, galima manyti, kad vyrauja plačiai paplitęs požiūris apie dominuojantį didesnių gebėjimų vyrišką intelektą. Vertinant tokį požiūrį vaikų atžvilgiu, tai gali turėti žalingų pasekmių vaikams - pasitikėjimui savimi, motyvacijai ir net psichologinei sveikatai (Beyer, 1998). Kai kurie teigia, kad šie IQ įvertinimų skirtumai atspindi tikrus vyrų ir moterų gebėjimų skirtumus (Springer ir Deutsch, 1993). Kiti teigia, kad socializacijos procesai lėmė skirtingą savęs ir kitokį vyrų ir moterų suvokimą. Taip pat, savęs vertinimui, gali turėti įtakos žmogaus asmenybiniai bruožai, ekonominė klasė, amžiaus tarpas, kuriame atliekamas savęs vertinimas. Kaip iš tyrimų paaiškėjo, žemiausius balus savęs vertinime surenka vaikai, tuomet studentai ir galiausiai, likę visuomenės nariai.
#
tags: #kaip #pamatuoti #narcisizma