Kaip Vaikai Reaguoja Į Stresą Ir Kaip Jiems Padėti: Praktinis Vadovas Tėvams

Šiame straipsnyje gilinamasi į vaikų streso patirtį, ypatingą dėmesį skiriant itin jautriems vaikams. Aptariami streso požymiai, priežastys ir veiksmingi pagalbos būdai, apimantys tiek emocinį saugumą, tiek praktinius streso valdymo įgūdžius. Taip pat nagrinėjami savęs žalojimo mechanizmai ir prevencijos strategijos.

Itin Jautrūs Vaikai: Kas Tai?

Apie 15-20 % vaikų pasižymi didesniu emociniu ir jutiminiu jautrumu - tai nėra sutrikimas, o įgimtas temperamento bruožas. Psichologė Dr. Elaine Aron įvedė sąvoką „labai jautrūs vaikai“ (angl. Highly Sensitive Children). Itin jautrus vaikas - tai vaikas, kuris pasižymi sustiprintu emociniu ir jutiminiu jautrumu. Jis intensyviau reaguoja į aplinkos pokyčius, garsus, šviesą ir kitų emocijas. Jautrūs vaikai stipriai reaguoja į garsus, šviesą, kvapus, tekstūras ir socialinę aplinką. Jų dirgiklių toleravimo slenkstis yra žemas, todėl net smulkūs aplinkos veiksniai sukelia kumuliacinį stresą.

Pagrindiniai Itin Jautrių Vaikų Bruožai:

• Emocinis ir jutiminis jautrumas: Smarkiai reaguoja į garsus, šviesą, emocijas bei socialinę aplinką. Labai jautrūs vaikai į emocijas reaguoja stipriau nei dauguma. Itin jautrūs vaikai dažnai kelia sau aukštus standartus ir bijo juos nuvilti.
• Empatija: Labai jautrūs vaikai giliai išgyvena kitų emocijas ir intuityviai pastebi aplinkos pokyčius. Jie greitai pastebi tonacijos ar nuotaikos pokyčius, jautriai reaguoja į neteisybę ir kito žmogaus skausmą.
• Perfekcionizmas: Jie lengvai nusivilia, jei nepavyksta įgyvendinti aukštų savo lūkesčių. Šie vaikai linkę vengti iššūkių, kad išvengtų nesėkmės.
• Jautrumas rutinai: Jautrūs vaikai dažnai remiasi griežta rutina, kad sumažintų nerimą ir pajustų kontrolę.
• Socialinis jautrumas: Jautrūs vaikai itin jautriai reaguoja į socialinę aplinką. Šis jautrumas sukelia emocinį nuovargį ir trukdo socialinei adaptacijai. Nauja aplinka jautriems vaikams dažnai kelia nerimą ir pasipriešinimą.

Kaip Padėti Itin Jautriam Vaikui:

• Saugi aplinka: Saugi, nuspėjama ir raminanti aplinka padeda jiems jaustis geriau. Norint padėti jautriam vaikui, būtina užtikrinti emocinį saugumą ir nuspėjamą aplinką. Svarbu ne tik sukurti saugią aplinką, bet ir pripažinti vaiko emocijas.
• Struktūruota dienotvarkė: Kasdienė veikla tampa stabilesnė, kai vaikui suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti jam suprantamomis sąlygomis.
• Emocijų reguliavimas: Kūrybinė veikla padeda jautriems vaikams saugiai išreikšti ir apdoroti emocijas.

Jautrumas: Dovana Ar Būtinybė?

Jautrūs vaikai yra drąsūs ir talentingi, svarbiausia nespręsti apie žuvį pagal jos mokėjimą važiuoti dviračiu. Savimi pasitikintis jautrus vaikas mokės išnaudoti savo jautrumą. Galbūt vieną dieną jis taps talentingu menininku ar mokslininku, bus atsakingas darbuotojas ar rūpestingas tėvas, turės išskirtinį vidinį pasaulį, atjaus žmones ir gyvūnus.

Vaikų Streso Priežastys Ir Simptomai

Šiuo nelengvu laikotarpiu su stresu susiduria tiek tėvai, tiek jų vaikai. Svarbiausi rodikliai: žinoma, kad vaikas susidūrė su sudėtingomis, emociškai reikšmingomis aplinkybėmis, ir kad pasikeitė vaiko elgesys, lyginant su tuo, koks jis buvo anksčiau. Žinoma, kad ne visi vaikai skausmingai reaguoja į stresą. Bet pagalbos reikia tiems, kurie yra labiau pažeidžiami. Vaikas, išgyvenantis stresą, tampa jautresnis ir sunkiau susitvarko su kitais kasdienio gyvenimo iššūkiais.

Pagrindinės Streso Priežastys:

• Emociškai reikšmingos aplinkybės: Sudėtingos situacijos šeimoje, mokykloje ar bendraamžių grupėje.
• Pažeidžiamumas: Individualūs vaiko bruožai, lemiantys didesnį jautrumą stresui.
• Lyčių skirtumai: Pastebėta, kad stresinėmis aplinkybėmis skirtingų lyčių atstovai kiek skirtingai reaguoja: mergaitės labiau linkusios į depresiją, o berniukai - į agresiją.
• COVID-19 pandemija: Laikotarpiu, kai pasaulis išgyvena COVID-19 pandemiją, suaugusysis turėtų apie tai kalbėtis su vaiku atsižvelgdamas į jo amžių ir supratimo lygį.

Streso Simptomai:

• Elgesio pokyčiai: Pasikeitęs elgesys, lyginant su tuo, koks jis buvo anksčiau.
• Padidėjęs jautrumas: Vaikas tampa jautresnis ir sunkiau susitvarko su kitais kasdienio gyvenimo iššūkiais.
• Fiziniai simptomai: Ilgalaikis stresas 4 kartus didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Psichologinės problemos: Ilgalaikis stresas vaikystėje gali tapti vėlesnių psichinių susirgimų ar psichologinių problemų priežastimi, nes nemažai suaugusiųjų sutrikimų susiję su vaikystės baimėmis arba emociškai traumuojančiomis patirtimis.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Stresą:

• Atviras bendravimas: Nereikėtų slėpti nuo vaiko tiesos, bet informacija vaikui turėtų būti pateikiama saikingai, ribotai, išryškinant pozityvius momentus ir suteikiant viltį.
• Informacijos kontrolė: Patartina kontroliuoti informacijos, kurią gauna vaikas, srautą. Neigiamos informacijos apie pasaulio įvykius vaikas turėtų gauti ribotai ir saikingai, tai turėtų būti tiksli moksliškai patvirtinta informacija.
• Saugi namų aplinka: Nesvarbu, dėl kokios priežasties vaikas patiria stresą, bet visuomet labai svarbu, kad jis namuose jaustųsi ramus ir saugus.
• Dienotvarkė ir režimas: Reikalinga pastovi dienotvarkė, tinkamas laiko planavimas, ribotas technologijų naudojimas kontroliuojant jų turinį (patartina vengti agresyvių kompiuterinių žaidimų ir filmukų; reikėtų vaiką saugoti nuo elektroninių patyčių internete), poilsis, tinkamas miego režimas, grynas oras, judėjimas, sveika mityba.
• Socialiniai ryšiai: Labai svarbu, kad vaikai toliau bendrautų su savo mokytojais, giminaičiais ir bendraamžiais (žinoma, tokiais būdais, kurie tuo metu yra saugūs).
• Emocinis palaikymas: Tėvai patys gali nerimauti ir jausti emocinę įtampą, bet labai svarbu savo susirūpinimo neperduoti vaikams.
• Sprendimų paieška: Suaugusieji tarpusavio nesutarimus turėtų spręsti ne prie vaiko. Spręsdami savo santykių sunkumus ar kitokias (darbines, finansines, santykių ar emocines) problemas, jie turėtų parodyti vaikui, kad, net kai situacija yra komplikuota, visada galima rasti priimtiną sprendimą.
• Artimas ryšys su suaugusiuoju: Labai svarbu, kad vaiko gyvenime būtų svarbus ir artimas suaugęs žmogus, su kuriuo vaikas galėtų būti atviras ir kuriam galėtų išpasakoti savo jausmus, pasidalinti mintimis. Suaugęs, kuris leistų vaikui išreikšti tokias emocijas, kokios jos bebūtų; su kuriuo vaikas galėtų būti savimi.
• Dėmesys vaikui: Svarbu nuoširdus domėjimasis vaiku ir jo palaikymas, pasitikėjimo savimi stiprinimas, padrąsinimas, dėmesio vaikui skyrimas ir laisvalaikis su vaiku.
• Atsipalaidavimo būdai: Papildomai kartu su tėvais galima išmokti naujų efektyvių atsipalaidavimo būdų.
• Psichologinė pagalba: Kartais kovojant su stresu gali prireikti ir psichologinės pagalbos.

Vaikų Nerimo Sutrikimas: Atpažinimas Ir Pagalba

Vaikų nerimo sutrikimas atsėlina tyliai ir dažnai įsėda visai nejučia. Jei laiku nepastebimas ir nesuteikiama pagalba, gali pasilikti ilgai, kartais net visam gyvenimui sukeldamas skaudžių pasekmių. Pagal 29-ių tyrimų metaanalizę, paskelbtą 2022 m. Amerikos žurnale „JAMA Pediatrics“, po koronaviruso pandemijos planetoje su nerimo simptomais kovoja (lyginant su 2012 m. duomenimis) beveik dvigubai daugiau - net 20,5 proc. - vaikų ir paauglių. Nerimas yra natūraliai kylanti organizmo reakcija į gresiančią nelaimę dėl konkrečios arba įsivaizduojamos baimės.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kaip Atpažinti Vaikų Nerimo Sutrikimą:

Pasak A. Karaliūtės, dažniausi nerimo sutrikimo simptomai: nuolatos pasikartojantis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis), prasta miego kokybė, sunkus prabudimas, taip pat galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai). Mažyliai dažnai patiria atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį, labai skausmingai atsisveikina su tėvais, ilgai verkia. Dažnai vaikai turi stiprią gamtos stichijų ar reiškinių, socialinių situacijų baimę, sudėtingą požiūrį į aplinkinius, tarpusavio bendravimo sunkumų, nesėkmės ar suklydimo baimę, stipriai išreikštą pavydą kitiems. Neretai vaikų nerimavimą paveikia ir socialiniai tinklai. Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo. Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką ir nėra žinoma, dėl ko, tokia būsena gali sukelti panikos atakas. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi 2-3 kartus per mėnesį, vertėtų reaguoti į šią situaciją rimtai.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Nerimą:

• Pripažinimas ir pagalba: Pirmiausia reikia pripažinti, jog vaikas turi problemą, suvokti, kad jam reikia padėti ir kreiptis į specialistus, kad būtų parinktas individualus pagalbos planas.
• Šeimos įtaka: Kartais suaugusiems šeimos nariams tik šiek tiek pakoregavus elgesį, tarpusavio bendravimą, smarkiai pagerėja ir vaiko savijauta.
• Psichoterapija: Labai dažnu atveju užtenka psichoterapijos. Atkakliai ir metodiškai dirbant jau po pusmečio galima tikėtis teigiamų rezultatų.
• Nerimo tipų nustatymas: Norint parengti tinkamą pagalbos planą, labai svarbu tiksliai nustatyti nerimo tipus.
• Mąstysenos keitimas: Tokius vaikus reikia pratinti prie kitokios mąstysenos apie save - tu nesi blogas, bet esi aktyvesnis už kitus. Tai labai svarbu suprasti ir tėvams, ir mokytojams.
• Pagalba mokykloje: Daugelis mokyklų turi socialinius pedagogus ar psichologus, kurie gali suteikti vaikams pirminę pagalbą. Mokytojui siūloma stengtis kurti ryšį su mokiniu, rasti laiko pabendrauti trise su klasės auklėtoju.
• Emocijų priėmimas: Tėvams aiškiname, kad reikia leisti vaikui jausti visus jausmus. Neraminti sakant, kad „nėra ko jaudintis, praeis“. Reikia leisti vaikui pajusti realų pasaulį, pratinti prie tikro gyvenimo, mokyti jį kalbėtis apie jausmus.
• Pozityvi tėvystė: Reikia siekti pozityvios tėvystės - daugiau matyti gerus dalykus, iškilusias problemas spręsti iš karto, neatidėliojant. Paguosti, nuraminti ir mokyti vaikus mąstyti teigiamai - jei man nepavyko šiandien, ką aš galiu daryti kitaip, kad pavyktų rytoj?
• Atsakomybės atidavimas: Labai svarbu gebėti atskirti suaugusiųjų lūkesčius nuo vaikų norų. Reikia išdrįsti atiduoti atsakomybę į vaikų rankas.

Vaikų Verksmas: Emocijų Išraiška Ir Pagalba

Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema. Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus.

Verksmo Priežastys:

• Nepatenkinti poreikiai ar norai.
• Nesėkmė.
• Skausmas.
• Netektis.
• Baimė.
• Liūdesys.
• Nusivylimas.
• Sumišimas.
• Pyktis.
• Negalėjimas ar nemokėjimas išreikšti savo jausmų.

Kaip Padėti Verkiančiam Vaikui:

• Emocinio reguliavimo įgūdžiai: Vaikus būtina mokyti, kaip susidoroti su išsiskyrimu, nerimu, praradimu ir pokyčiais. Tai įgūdžiai ir metodai, kurių jiems prireiks visą gyvenimą.
• Tinkamas reagavimas: Kad ir kokie jausmai suaugusiesiems kiltų, svarbu, kad jie niekada nesakytų vaikui: „Nustok verkti; tau viskas gerai”.
• Priežasties pašalinimas: Jei įmanoma, pašalinkite priežastį, pavyzdžiui: jei vaikas verkia, nes užsigavo, padėkite užjaučiant ir sumažinant skausmą.
• Kantrumas ir pagalba: Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su šiomis situacijomis, kartu ieškant būdų kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų.
• Buvimas šalia: Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno.
• Jausmų pripažinimas: Pripažinkite vaiko jausmus. Pavyzdžiui, sakant „Suprantu, kad tau dabar liūdna“, „Tu gali pykti“.
• Jausmų išreiškimas žodžiais: Mokykite vaiką savais žodžiais išreikšti jausmus ir kitaip, ne verkimu, reaguoti į nerimą keliančias situacijas.

Savęs Žalojimas: Priežastys, Prevencija Ir Pagalba

Save žalojantis elgesys apima įvairius veiksmus, kurie gali sukelti fizinę, emocinę ar psichologinę žalą asmeniui. Toks elgesys ypač paplitęs tarp vaikų ir paauglių, nes šiuo gyvenimo etapu dažnai vyksta intensyvus emocinis ir socialinis vystymasis. Svarbu pabrėžti, kad savęs žalojimas dažnai yra signalas, kad vaikas ar jaunuolis patiria rimtą emocinį skausmą ir reikia pagalbos.

Savęs Žalojimo Priežastys:

• Emocinis skausmas ir stresas: Vaikai, kurie susiduria su stipriu emociniu skausmu, pavyzdžiui, dėl tėvų skyrybų, artimo žmogaus mirties, konfliktų šeimoje ar mokykloje, gali naudoti savęs žalojimą kaip būdą išreikšti savo sielvartą ir beviltiškumą.
• Savitikslis elgesys ir noras „pajausti“ kažką: Kai vaikai jaučia emocinį nusivylimą ar tuštumą, savęs žalojimas gali tapti būdu pajusti kontrolę ar pabėgti nuo užgniaužtų jausmų.
• Žema savivertė: Vaikai, kuriems būdinga žema ir nestabili savivertė, gali naudoti savęs žalojimą kaip būdą nubausti save, kadangi jie jaučiasi neverti meilės ar dėmesio.
• Psichikos sveikatos būklės: Savęs žalojimas taip pat gali būti susijęs su tam tikromis psichikos sveikatos būklėmis, tokiomis kaip depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas, asmenybės sutrikimai ar valgymo sutrikimai.
• Kontrolės praradimas: Kai vaikai jaučiasi, kad jų gyvenime niekas nėra kontroliuojama (pvz., neigiamas aplinkos poveikis, šeimos problemos ar socialinė atskirtis), savęs žalojimas gali tapti būdu pasijusti „stipresniems“ arba gauti dėmesį iš kitų.
• Socialinis stresas ir atstūmimas: Vaikai, kurie patiria patyčias, jaučiasi atskirti arba nesuprasti savo bendraamžių ar šeimos narių, gali pradėti naudoti savęs žalojimą kaip atsaką į socialinį stresą ir atstūmimą.
• Stebėjimas: Kartais vaikams gali pasirodyti, kad savęs žalojimas yra priimtinas, jei jie stebi tokį kitų elgesį.
• Brendimo laikotarpis: Brendimo laikotarpiu vaikams dažnai kyla emocinės ir psichologinės krizės, susijusios su hormonų pokyčiais, kūno vaizdo problemomis ir tapatybės paieškomis.
• Dėmesio siekimas: Kai kurie vaikai gali naudoti savęs žalojimą kaip būdą atkreipti dėmesį į savo poreikius ar nesugebėjimą išreikšti savo jausmus žodžiais.

Ko Nedaryti Sužinojus, Kad Vaikas Save Žaloja:

• Smerkimas: Nusiminti ar panikuoti. Panikuojant arba reaguojant kitomis neigiamomis emocijomis, vaikas gali jaustis nesaugus ir nesuprastas.
• Ignoravimas: Ignoruoti problemą arba tikėti, kad „tai praeis“. Savęs žalojimas ne visuomet praeina savaime, todėl svarbu nesukelti įspūdžio, kad problema nėra rimta.
• Baudimas: Skubėti nubausti ar nurodyti elgesį. Tėvams ar globėjams labai svarbu nepradėti kaltinti ir bausti vaiko.
• Manipuliavimas: Naudoti manipuliacijas ar bandyti kontroliuoti vaiko emocijas.
• Emocijų sumenkinimas: Pasakyti, kad tai „tik praėjusios emocijos“. Jei vaikas jaučia gilų skausmą, nesvarbu, ar tai atrodo menka problema, reikia tai pripažinti kaip realų ir rimtą emocinį iššūkį.
• Sprendimų pateikimas: Pateikti nesuformuluotų sprendimų per anksti.

Kaip Padėti Vaikui, Kuris Save Žaloja:

• Nusiraminimas ir nesmerkimas: Labai svarbu nesmerkti vaiko ir nesistengti greitai nubausti.
• Išklausymas: Pabandykite su vaiku kalbėtis atvirai ir be pasmerkimo. Paklauskite jo, kas sukelia šiuos jausmus ir kaip jis jaučiasi.
• Parama ir meilė: Būtina, kad vaikas jaustųsi mylimas ir palaikomas.
• Profesionali pagalba: Labai svarbu kreiptis į specialistus, tokius kaip psichologai, psichiatrai ar terapeutai, kurie turi patirties dirbant su vaikais, turinčiais savęs žalojimo problemų.
• Pavojų prevencija: Jei vaikas vis dar save žaloja, svarbu užtikrinti, kad jis būtų saugus ir kad nesiektų daugiau sužalojimų.
• Kantrumas: Tai ne greitas procesas. Savęs žalojimas dažnai yra giliai įsišaknijusi problema, ir vaikas gali neužtikrintai reaguoti į pokyčius.

Priemonės, Padedančios Spręsti Problemą:

• Kvėpavimo pratimai: Kvėpavimas gali padėti nuraminti kūną ir protą.
• Dėmesio nukreipimas: Nukreipkite vaiko dėmesį nuo skausmo į malonesnę veiklą.
• Kūrybiškumo terapija: Piešimas, rašymas ar modeliavimas su moliu gali padėti vaikui išreikšti savo jausmus be žalos sau.
• Fiziniai pratimai: Fizinė veikla, pavyzdžiui, bėgiojimas, šokinėjimas, šokiai, taip pat gali padėti išsikrauti.
• Atsipalaidavimas: Leiskite vaikui atsipalaiduoti ir pailsėti.
• „Ačiū, bet ne dabar“ technika: Ši technika padeda vaikui atpažinti impulsą ir atidėti jo įvykdymą.
• Laiko leidimas su kitais: Buvimas su kitais žmonėmis gali padėti vaikui pasijusti mažiau vienišam.
• Pokalbiai apie emocijas: Svarbu skatinti vaiką atpažinti ir išreikšti, ką jis jaučia.
• Relaksacijos technikos: Meditacija, ramus muzikos klausymasis ar aromaterapija (pvz., eteriniai aliejai) gali padėti vaikui nuraminti kūną ir protą.
• Veiksmų planas: Kartu su vaiku galite sukurti „kovos su impulsu“ planą, kuriame bus įtrauktos įvairios sveikos alternatyvos, kurias vaikas galės naudoti, kai pajus norą save žaloti.

Paauglių Stresas: Priežastys, Valdymas Ir Pagalba

Paauglystės laikotarpis yra sudėtingas ir daug lemiantis gyvenime. Jie susiduria su daug iššūkių savo kasdienybėje ir dažnai stokoja kompetencijų susitvarkyti su jais. Paaugliai stresą jaučia tiek fiziškai, tiek emociškai tik netapačiai, kaip suaugusieji. Paauglystėje vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai - hormonų sistema nėra stabili, tad paaugliai gali patirti stipreses emocijas ir fizines reakcijas į stresą, patirti vadinamas hormonų audras ir stokoti kompetencijų tvarkytis su gyvenime kylančiais iššūkiais.

Dažniausios Paauglių Streso Priežastys:

• Tarpasmeniniai santykiai.
• Gyvenimo pokyčiai.
• Asmenybės formavimas.
• Socialinis spaudimas.
• Akademiniai iššūkiai.
• Atstūmimas.
• Išsiskyrimas su mylimais žmonėmis.

Kaip Paaugliai Galėtų Valdyti Stresą:

• Fizinis aktyvumas.
• Subalansuota mityba.
• Pakankamas miegas (8-10 val. per naktį).
• Sąmoningumo praktikos.
• Kūrybinė veikla.
• Pokalbiai su artimais žmonėmis.
• Ribų nusistatymas.
• Lankstumo ugdymas.

Kaip Tėvai Ir Mokytojai Gali Padėti Paaugliams:

• Būti geru pavyzdžiu, kaip sveikai reaguoti į stresą keliančias situacijas.
• Mokyti praktinių streso valdymo įgūdžių.
• Palaipsniui grįžti prie rutinos.
• Atvirai bendrauti.
• Nustatyti realistiškus tikslus.
• Stiprinti socialinę paramą.
• Skatinti pozityvų mąstymą ir požiūrį.

Ką Daryti, Jei Paaugliams Stresą Kelia Grįžimas Į Mokyklą:

• Ankstyvas pasiruošimas.
• Rutinos atkūrimas.
• Kalbėjimas apie jausmus.
• Praktiniai patarimai.
• Palaipsniškas adaptavimas.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai.
• Dienoraščio rašymas.
• Draugų palaikymas.
• Mokyklos darbuotojų pagalba.
• Akcentavimas teigiamų aspektų.
• Padėti rasti prasmę.

Kaip Pastebėti, Kad Paauglio Streso Lygis Yra Aukštas:

• Elgesio pokyčiai.
• Akademiniai sunkumai.
• Fiziniai simptomai.
• Emociniai simptomai.
• Mitybos pokyčiai.
• Pasikartojančios emocinės iškrovos.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #kaip #vaikus #veikia #stresas