Įvadas
Žmogus - sudėtinga ir unikali sistema. Šiame straipsnyje nagrinėsime asmenybės esmę, jos struktūrą, formavimosi procesus ir konkrečius asmenybės bruožų pavyzdžius, įskaitant asmenybės sutrikimus. Sieksime suprasti, kas lemia mūsų individualumą ir kaip skirtingi asmenybės aspektai veikia mūsų elgesį bei santykius su kitais.
Asmenybė: Esmė ir Apibrėžimas
Kiekvienas žmogus yra individas, asmuo ir asmenybė. Individas - tai atskira būtybė, išsiskirianti savitomis įgimtų ir įgytų ypatybių kombinacijomis. Asmuo - tai protingas individas, juntantis, galvojantis, išgyvenantis, turintis kūną, protą, valią ir jausmus. Asmenybė - tai asmens ypatybės, įgyjamos gyvenant, stabili jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Asmuo tampa asmenybe, kai aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visybė, jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais.
Psichologija - mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Viena iš psichologijos sričių yra asmenybės psichologija, nagrinėjanti žmogų kaip visumą. Asmenybės teorijos bando paaiškinti visus psichikos ar elgesio fenomenus, reikšmingus žmogaus egzistavimui.
Asmenybės teorija yra integratyvi, bandanti apjungti įvairių psichologijos sričių tyrinėjimų rezultatus. Tačiau asmenybės apibrėžimas priklauso nuo ją apibrėžiančiojo teorinės pozicijos, ir kiekviena teorija pateikia savą apibrėžimą.
G. Allporto apibrėžimas: asmenybė - dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Penkių Didžiųjų Dimensijų Modelį
Pagrindinės Kontroversijos Asmenybės Psichologijoje
Asmenybės psichologija susiduria su tam tikromis kontroversijomis, kur prieštaravimus sudaro skirtingi bandymai spręsti šias problemas:
Prigimtis vs. Aplinka: Kas labiau lemia asmenybę - prigimtis (biologija) ar aplinka (kultūra)? Vieni pabrėžia kultūros įtaką, kiti - biologinių, genetinių veiksnių svarbą.
Vidiniai vs. Išoriniai Veiksniai: Kas labiau apibrėžia elgesį - žmogaus vidiniai ypatumai ar situacijos sąlygos? Kai kurios teorijos akcentuoja situacinius aspektus, kitos - stabilias asmens savybes.
Pastovumas vs. Kaita: Ar žmogus su laiku keičiasi, ar jo asmenybė išlieka stabili? Vieni teigia, kad lemiamą įtaką turi ankstyvoji vaikystė, kiti - kad žmogus vystosi visą gyvenimą.
Praeitis vs. Dabartis: Kas nulemia dabartinį elgesį - praeities įvykiai ar dabartinė situacija? Vieni žiūri į žmogų kaip į tęstinai besivystantį organizmą, kiti - kad dabartinė asmenybė yra autonomiška.
Taip pat skaitykite: Blogos charakterio savybės
Determinizmas vs. Teleologija: Ar žmogaus elgesys yra sąlygotas priežasčių, ar tikslo siekimo? Teleologinis modelis akcentuoja tikslo siekimą, deterministinis - mechanistinį požiūrį.
Įsisąmoninimas vs. Neįsisąmoninimas: Ar žmogus suvokia savo elgesį veikiančias jėgas? Vieni teigia, kad neįsisąmonintos jėgos yra svarbiausios, kiti - kad subjektyvus savęs ir aplinkos supratimas nulemia elgesį.
Unikalumas vs. Tipiškumas: Ar kiekvienas žmogus yra unikalus, ar egzistuoja tipiški asmenybės bruožai? Vieni pabrėžia unikalumą, kiti - tipologizuoja žmones.
Asmenybės Struktūra, Procesas ir Vystymasis
Asmenybės teorijos apima tris pagrindinius aspektus:
- Struktūra: Stabilios asmenybės charakteristikos, tokios kaip reagavimo būdas, įprotis, bruožas, tipas. Teorijos skiriasi tuo, kaip aprašo struktūras ir kokias sąvokas naudoja.
- Procesas: Dinaminis, motyvacinis asmenybės aspektas, nusakantis, kaip struktūriniai vienetai yra susiję tarpusavyje ir kaip tai įtakoja žmogaus elgesį.
- Vystymasis: Struktūros ir procesų pokyčiai bei augimas.
Asmenybės Bruožai ir Jų Klasifikacijos
Asmenybės bruožai apibūdinami kaip individualūs, pastovūs elgesio, mąstymo ir jausmų modeliai. Jie gali būti klasifikuojami įvairiais būdais, atsižvelgiant į teorinį požiūrį.
Taip pat skaitykite: Sąrašas: neigiami asmens bruožai
Asmenybės Bruožų Įtaka Mokymuisi
Asmeniniai bruožai yra svarbūs mokantis. Jie yra unikalūs, būdingi tik tam tikram asmeniui, atskleidžiantys jam svarbius dalykus. Tos pačios asmeninės savybės vienoje situacijoje gali padėti, kitoje - trukdyti.
Penkių Faktorių Modelis (Didysis Penketas)
Penkių faktorių modelis (PFM), dar žinomas kaip „Didysis penketas“, yra vienas plačiausiai pripažintų asmenybės bruožų modelių. Jis teigia, kad asmenybę galima apibūdinti penkiais pagrindiniais bruožais:
- Atvirumas patirčiai (angl. Openness to experience): Žmonės, pasižymintys aukštu atvirumu patirčiai, yra kūrybingi, smalsūs, intelektualūs ir vertina naujas idėjas bei patirtis. Žemą atvirumą patirčiai turintys asmenys yra labiau konservatyvūs, praktiški ir mėgsta įprastas situacijas.
- Sąžiningumas (angl. Conscientiousness): Sąžiningi žmonės yra organizuoti, atsakingi, patikimi ir siekia tikslų. Mažiau sąžiningi asmenys yra spontaniški, neatsargūs ir linkę atidėlioti darbus.
- Ekstraversija (angl. Extraversion): Ekstravertai yra komunikabilūs, energingi, mėgsta būti dėmesio centre ir bendrauti su kitais žmonėmis. Intravertai yra ramesni, labiau mėgsta vienatvę ir mažiau aktyviai ieško socialinių kontaktų.
- Sutarumas (angl. Agreeableness): Sutariantys žmonės yra malonūs, užjaučiantys, linkę bendradarbiauti ir vengia konfliktų. Mažiau sutariantys asmenys yra konkurencingi, kritiški ir gali būti linkę į ginčus.
- Neurotiškumas (angl. Neuroticism): Neurotiški žmonės yra linkę į nerimą, liūdesį, dirglumą ir kitas neigiamas emocijas. Mažiau neurotiški asmenys yra emociškai stabilesni, ramesni ir labiau pasitiki savimi.
HEXACO Modelis
HEXACO asmenybės modelis yra šešių dimensijų modelis, kuris papildo Didįjį penketą, įtraukdamas sąžiningumo-nuolankumo (angl. Honesty-Humility) bruožą.
- Sąžiningumas-Nuolankumas (H): Aukštą sąžiningumą-nuolankumą turintys asmenys yra sąžiningi, nuoširdūs, kuklūs ir nesiekia išnaudoti kitų. Žemą sąžiningumą-nuolankumą turintys asmenys gali būti manipuliuojantys, arogantiški ir linkę į savanaudiškumą.
- Emocingumas (E): Iš esmės HEXACO modelyje Emocingumas yra analogiškas ir labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų, su jais dalintis savo rūpesčiais, stipriai bijoti fizinių pavojų ir fizinės žalos (tiek savo, tiek savo artimųjų atžvilgiu) (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų, per daug nesibaiminti fizinių pavojų ar skausmo (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
- Ekstraversija (X): Panašus į Didžiojo penketo ekstraversijos bruožą.
- Sutarumas (A): Panašus į Didžiojo penketo sutarumo bruožą.
- Sąžiningumas (C): Panašus į Didžiojo penketo sąžiningumo bruožą.
- Atvirumas patirčiai (O): Panašus į Didžiojo penketo atvirumo patirčiai bruožą.
Neurotiškumas ir Emocingumas: Detalesnė Apžvalga
Neurotiškumas ir emocingumas yra du asmenybės bruožai, susiję su neigiamų emocijų patyrimu.
Neurotiškumas (Didysis Penketas): Kuo labiau išreikštas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų ir būsenų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, nusivylimas, kaltė, gėda, frustracija, erzulys, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui, padidintą grėsmės suvokimą, neapibrėžtumo netoleravimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą, taip pat polinkį abejoti savo kompetencijomis, gebėjimais ir priimamais sprendimais.
Emocingumas (HEXACO): Apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų, su jais dalintis savo rūpesčiais, stipriai bijoti fizinių pavojų ir fizinės žalos (tiek savo, tiek savo artimųjų atžvilgiu) (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų, per daug nesibaiminti fizinių pavojų ar skausmo (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
Neurotiškumo ir Emocingumo Aspektai
Kiekvienas iš šių bruožų gali būti išskaidytas į smulkesnius aspektus:
Neurotiškumo aspektai (DeYoung et al., 2007):
- Nestabilumas: Jautrumas, dirglumas, lengvas susierzinimas, reaktyvi nuotaikų kaita.
- Atsitraukimas: Jautrumas grėsmei, jaudulys, nerimas, abejonės savimi, baimingumas.
Neurotiškumo aspektai (Costa ir McCrae, 1992):
- Nerimastingumas: Nuogąstavimai, baimingumas, nerimas, įtampa.
- Depresyvumas: Kaltė, liūdesys, beviltiškumas, vienišumas.
- Drovumas: Nejaukumas kitų draugijoje, jautrumas pajuokai, socialinis nerimas.
- Pažeidžiamumas: Žemas atsparumas stresui, abejonės gebėjimais susidoroti su sudėtingomis situacijomis.
- Priešiškumas: Pyktis, frustracija, pagieža, kartėlis.
- Impulsyvumas: Sunkumai kontroliuojant troškimus ir potraukius.
Emocingumo aspektai (Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2018):
- Baimingumas: Polinkis išgyventi baimę, vengti fizinės grėsmės.
- Nerimastingumas: Polinkis jaudintis įvairiomis aplinkybėmis.
- Priklausomumas: Poreikis gauti kitų žmonių emocinį palaikymą.
- Jausmingumas: Polinkis jausti stiprius emocinius ryšius su kitais.
Neurotiškumo ir Emocingumo Sąsajos su Gyvenimo Aspektais
- Psichinė ir fizinė sveikata: Aukštas neurotiškumas ir emocingumas yra rizikos veiksniai tam tikriems psichikos sutrikimams ir lėtinėms fizinėms ligoms. Šie asmenys jautriau reaguoja į sveikatos sutrikimus ir pasižymi žemesne subjektyvia gerove.
- Lyčių skirtumai: Moterys vidutiniškai pasižymi labiau išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais nei vyrai.
- Tarpasmeniniai santykiai: Neurotiškumas ir emocingumas yra susiję su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais.
Temperamentas: Įgimtas Asmenybės Pagrindas
Temperamentas - tai pastovios asmenybės savybės, pasireiškiančios psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Jis lemia pergyvenimų ir elgsenos formą.
Temperamento Tipai
Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:
- Cholerikas: Smarkus, karštas, energingas, lengvai susierzinantis.
- Sangvinikas: Energingas, darbingas, audringai pergyvenantis, bet greitai pamirštantis.
- Melancholikas: Jautrus, ramus, bet ilgai išgyvenantis, intravertiškas.
- Flegmatikas: Ramus, lėtas, abejingas, uždaras.
Charakteris: Įpročių ir Nuostatų Visuma
Charakteris - tai žmogaus nuostatų sistema, kuri pasireiškia elgesiu. Charakterio bruožai atspindi žmogaus nuostatas kitiems žmonėms, sau pačiam ir pasauliui.
Charakterio Struktūra
Charakterio struktūrą sudaro:
- Nuostatos kitiems žmonėms: Humaniškumas, draugiškumas, niekinimas.
- Nuostatos sau: Kuklumas, išpuikimas, savigarba, mažavertiškumas.
- Nuostatos pasauliui: Pažiūros į religiją, mokslą, vertybes.
- Emociniai bruožai: Aistringumas, šaltumas, nuotaikų kaita, atsparumas stresams.
- Intelektiniai bruožai: Mąstymo kūrybiškumas, proto lankstumas, pastabumas, kritiškumas.
Charakterio Formavimasis
Charakteris formuojasi vaikystėje ir paauglystėje, o vėliau gali keistis dėl gyvenimo patirties ir asmeninių pastangų.
Intelektas ir Sugebėjimai: Pažinimo Galia
Intelektas - tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Sugebėjimai - tai individualios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės, lemiančios veiklos sėkmę.
Asmenybės Sutrikimai: Nukrypimai Nuo Normos
Asmenybės sutrikimai - tai ilgalaikiai, neadaptyvūs elgesio modeliai, kurie sukelia diskomfortą pačiam asmeniui arba kitiems žmonėms.
Narcisistinis Asmenybės Sutrikimas
Žmogus narcizas skiria daug dėmesio svarstydamas, kiek gerai jam sekasi ir kiek stipriai juos vertina kiti. Tai dažnai pasireiškia stipriu poreikiu gauti dėmesio ir kad jais būtų žavimasi. Žmogus narcizas dažnai turi savivertę, kuri būna paremta ir pririšta prie išorinių atributų, įvaizdžio, pasiekimų. Jis noriai demonstruoja ir siekia, kad būtų atkreiptas dėmesys į jo pasiekimus, materialines galimybes, fizines savybes ir socialinę įtaką. Siekiant parodyti savo pranašumą, kitų žavėjimosi būdingas parodomasis vartojimas, nes tai yra kažkas, ką žmonės gali pastebėti, ir tai suteikia materialinį atlygį. Už grandiozinio fasado, įvaizdžio slypi labai pažeista savivertė, gilūs gėdos, nepakankamumo, defektyvumo, nemylimumo jausmai ir įsitikinimai. Jų įvaizdis tarnauja tarsi skydas, saugantis nuo menkavertiškumo ar gėdos patyrimo.
Kiti Asmenybės Sutrikimai
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas
- Antisocialios asmenybės sutrikimas
- Ribinis asmenybės sutrikimas
- Histrioninis asmenybės sutrikimas
- Vengiančios asmenybės sutrikimas
- Priklausomos asmenybės sutrikimas
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas