Įvadas
Vaikų priklausomybė nuo suaugusiųjų yra natūralus ir būtinas raidos etapas. Tačiau, kai ši priklausomybė tampa pernelyg didelė arba tęsiasi ilgiau nei turėtų, tai gali turėti neigiamų pasekmių vaiko raidai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko priklausomybės nuo suaugusiųjų priežastis ir pasekmes, remiantis psichologų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis.
Vaikų Savarankiškumo Vystymasis
Vaikų savarankiškumas vystosi palaipsniui, kiekviename amžiaus tarpsnyje vaikų poreikiai bei gebėjimas prisiimti atsakomybę skiriasi. Ikimokyklinio amžiaus vaikų poreikiai dažniausiai yra apie emocinį saugumą bei globą, socialinių įgūdžių formavimą. Pradiniame mokykliniame amžiuje didėja poreikis būti savarankiškesniems, tačiau vis dar išlieka socialinė priklausomybė, tai reiškia, jog išlieka poreikis emocinės paramos iš suaugusiųjų. Paauglystės laikotarpiu didėja nepriklausomybės, sprendimų priėmimo poreikis, taip pat išlieka socialinių iššūkių poreikis, tik jis dažniausiai yra susijęs su draugais, buvimo priimtiems grupėje ir draugų turėjimo poreikiu.
Priežastys, lemiančios vaiko priklausomybę nuo suaugusiųjų
Emocinis nesaugumas ir prieraišumo stilius
Emocinis vaiko saugumas bei susiformavęs prieraišumo stilius yra vienas esminių psichologinių nerimo ir baimių veiksnių. Prieraišumas skirstomas į saugų ir nesaugų. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus bei būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
Pernelyg didelė globa ir kontrolė
Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Taip nutinka, nes vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas ir taiko savo gyvenime. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko, kad nukris, užsigaus, susirgs ir t.t. Perdėta globa gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
Traumatinės patirtys
Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamesnis, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Ribojančios taisyklės ir draudimai
Per daug griežtos ir netinkamai arba visai nepagrįstos ribos, nuoseklumo nesilaikymas, daug draudimų be jokių alternatyvų, vaikų nuomonės ignoravimas, taisyklių taikymas netinkamu metu gali sukelti pasipriešinimą arba visišką frustraciją, nes vaikas nesupranta, kaip kitaip jis galėtų elgtis, tačiau girdi tik tai, ko negalima daryti.
Aplinkos informacija
Tai, ką vaikas girdi per žinias, radiją, kitus vaikus, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiose), moko saugotis bei gali prisidėti prie baimės atsiradimo.
Pernelyg dažnas "Ne" kartojimas
Pernelyg dažnas „ne“ kartojimas gali paveikti tokias sritis kaip savivertė, savarankiškumas, taip pat ir emocinė būsena. Kai tėvai nuolat pasako „ne“ ir nesuteikia galimybės vaikui išreikšti savo norus ir poreikius, tai gali sukelti jausmą, kad jie nėra vertinami ar priimami. Nuolatinis „ne“ atsakas gali skatinti nesaugumo jausmą, vaikas gali pradėti bijoti klysti priimti sprendimus, nepasitikėti savo sprendimais ar visai bijoti priimti sprendimus.
Pasekmės, kurias sukelia vaiko priklausomybė nuo suaugusiųjų
Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi
Jei vaikas dažnai susiduria su neigiamu atsaku, jis gali pradėti abejoti savo gebėjimais, pasitikėjimu savimi ir vertės jausmu.
Savarankiškumo stoka
Nuolatinis „ne“ atsakas gali skatinti nesaugumo jausmą, vaikas gali pradėti bijoti klysti priimti sprendimus, nepasitikėti savo sprendimais ar visai bijoti priimti sprendimus. Tokiu būdu vaikas praranda pasitikėjimą savo gebėjimu spręsti problemas ir gali tapti priklausomas nuo kitų nuomonės. Nuolat sulaukdamas neigiamų atsakymų, vaikas gali tapti pasyvesnis, labiau linkęs klausti kitų, ką daryti, nei pabandyti spręsti problemas pats. Tai gali lemti priklausomybę nuo kitų ir trukdyti vystytis savarankiškumui.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Emocinės problemos
Neretai gali išsivystyti tokios emocinės reakcijos kaip pyktis, nusivylimas, frustracija, baimė. Taip pat galimas bendravimo su tėvais vengimas, kuris gali sukelti pasitikėjimo praradimą. Taip pat gali būti sutrikdyta motyvacija ir noras siekti tikslų, prarandami interesai, nes vaikas laikosi tos nuostatos, jog visos pastangos, norai, tikslai galiausiai bus atmesti.
Socialinės problemos
Per ilgas pasinėrimas į kompiuterį gali būti bendravimo stokos pasekmė. Žmogus - sociali būtybė, jam reikia kompanijos. Jei tradiciniu - realaus bendravimo - būdu mes nerealizuojame savo poreikių, tuomet ieškome kitų būdų. Internete draugų susirasti greičiau ir paprasčiau. Tokį būdą dažnai ir pasirenka mokyklinio amžiaus vaikai. Vaikams kenksminga tai, kad nesiformuoja tikrieji, realūs bendravimo įpročiai. Mes, tiesiogiai nesusitikdami su žmonėmis, negalime matyti jų emocijų, tikrų reakcijų, negalime pastebėti, kuo jie panašūs į mus, kuo skiriasi.
Priklausomybės
Priklausomybės ligų centro vadovas įsitikinęs, kad priežastys, kodėl pradedama vartoti neleistinas medžiagas, dažniausiai būna panašios, nes priklausomybių šaknys slypi nepatenkintuose lūkesčiuose ir poreikiuose. Labai didelę įtaką vaikui daro socialinė aplinka, jį gali paveikti artimo žmogaus netektis, liga, tėvų skyrybos, nepriteklius, smurtas šeimoje bei kiti veiksniai. Anot specialisto, šiandieniniai paaugliai meta iššūkį visuomenei rūkydami elektronines cigaretes, neretai vadinamas XXI a. rykšte. Didžiausią pavojų kelia tai, kad į el. cigaretes gali būti pripilama įvairių psichotropinių medžiagų priemaišų.
Kaip padėti vaikui įveikti priklausomybę?
Stiprinti saugų prieraišumą
Svarbu sukurti saugią ir patikimą aplinką, kurioje vaikas jaustųsi mylimas ir priimtas. Tai reiškia, kad tėvai turėtų būti jautrūs vaiko poreikiams, reaguoti į jo emocijas ir suteikti jam palaikymą.
Skatinti savarankiškumą
Leisti vyresniam vaikui pačiam priimti sprendimus ir patirti atsakomybę už savo veiksmus yra labai svarbi ugdymo dalis. Tai - viena iš paauglystės esminių funkcijų: mokytis priimti sprendimus, suvokti pasirinkimo pasekmes ir ugdyti savarankiškumą. Tačiau tam, kad toks metodas būtų veiksmingas, labai svarbu, kad tėvai rūpestingai vadovautų šiam procesui, suteikdami vaikui pakankamai erdvės, bet kartu ir užtikrindami, kad jis nesusidurtų su per didelėmis rizikomis.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Nustatyti aiškias ribas ir taisykles
Tam, kad draudimai apskritai veiktų, pirmiausia turėtų būti aiškios ir nuoseklios ribos, jų nustatymas, kas yra priimtina, o kas ne. Vaikams reikėtų draudimus įvardinti per tai, ko negalima, pavyzdžiui, jog „negalime mušti kito vaiko žaidimų aikštelėje“ (paaiškinti, koks veiksmas yra mušimas), ir pateikti aiškų suvokimą, kodėl toks elgesys nėra tinkamas, kad vaikas galėtų mokytis.
Kalbėtis su vaiku apie jo jausmus ir baimes
Svarbu skatinti išsakyti savo nuomonę ir suprasti, kodėl jam yra taip svarbu šiuo metu nesilaikyti susitarimo, arba kitaip sakant, pažeisti „draudimą“. Šiuo laikotarpiu jie dažnai nesupranta, kad tėvų draudimai nėra vien tik „kontrolės forma“, bet rūpinimasis jų gerove. Svarbu nuoširdus domėjimasis vaiku ir jo palaikymas, pasitikėjimo savimi stiprinimas, padrąsinimas, dėmesio vaikui skyrimas ir laisvalaikis su vaiku.
Kreiptis į specialistus
Jei priklausomybė labai išvešėjusi, tai reiškia, kad žmogus paskutinius kelerius metus nedirba, vadinasi, neturi nei santaupų, nei artimųjų, kurie galėtų padėti, nes šie dėl priklausomybės sukeltų pasėkmių nuo jo nusisuko. Jei nerimas labai didelis, vaiko gyvenimas trinka, nepavyksta padėti arba yra uždelsta pagalba, kartais reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas. Jei pastebite pasikartojančias lyg ratu besisukančias mintis, atsirandančius ritualus/veiksmus, be kurių vaikas krenta į paniką, labai svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos.
tags: #vaiko #priklausomybe #nuo #suaugusiuju