Depresija - tai sudėtinga ir dažna psichikos sveikatos būklė, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ši liga gali turėti didelį poveikį žmogaus mintims, emocijoms ir kasdieniam funkcionavimui. Atpažinti depresijos požymius ir simptomus yra labai svarbu, kad būtų galima anksti įsikišti ir ieškoti tinkamos pagalbos.
Depresijos paplitimas ir statistika
Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo depresijos kenčia daugiau kaip 264 mln. įvairaus amžiaus žmonių, o tai sudaro maždaug 4,4 % pasaulio gyventojų. Tačiau sergamumas ja dažnai lieka nepastebėtas, nes depresija serga ar patiria depresinius sutrikimus žymiai daugiau žmonių nei tą fiksuoja oficiali statistika.
"Eurostat" duomenimis, remiantis išplėstiniais interviu su Europos Sąjungos (ES) gyventojais, chroniška depresija serga 7,2 proc. ES gyventojų. Lietuva, lygiai kaip ir Estija, yra vos žemiau Bendrijos vidurkio - 7 proc. Latvijoje pastarasis rodiklis siekia 8,4 proc. Didžiausias sergamumas ES fiksuotas Portugalijoje (12,2 proc.), Švedijoje (11,7 proc.) ir Vokietijoje (11,6 proc.), o mažiausias - Maltoje (3,5 proc.), Bulgarijoje (2,7 proc.) ir Rumunijoje (1 proc.).
Pasak gydytojos psichiatrės prof. Vestos Steiblienės, Higienos instituto duomenimis, šiuo metu Lietuvoje depresija serga daugiau 65 tūkst. šalies gyventojų. Pašnekovės nuomone, statistiniai duomenys apie sergančius depresija ne visiškai atspindi ligos paplitimo mastą, nes nemažai sergančiųjų iš viso nesikreipia į medikus, kita dalis kreipiasi į privačias gydymo įstaigas. Todėl tikrieji sergamumo skaičiai Lietuvoje turėtų būti žymiai didesni nei fiksuoja statistika.
Lyčių skirtumai ir depresija
Tyrimai nuolat rodo, kad moterys dažniau patiria depresiją nei vyrai. Labiau paplitusi moterų depresija - jos serga 2-3 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su didesniu moterų jautrumu aplinkos stresoriams, taip pat jų endokrinine sistema bei tik moterims būdingais organizmo ciklais. Pavyzdžiui, premenstruacinis disforinis sindromas pasižymi depresijos simptomais, taip pat yra menopauzinė depresija, pogimdyminė depresija.
Taip pat skaitykite: Neurozės simptomai moterims
Nepaisant tokių skirtumų, abi lytys serga panašiai ‒ panašus ir jų ligų klinikinis vaizdas. „Moterų depresija dažnai geriau reaguoja į gydymą vaistais, tačiau jų depresija labiau linkusi pasikartoti. Tuo metu vyrų depresija dažnai būna sunkesnė, turinti didesnes savižudiško elgesio rizikas“, - sakė psichiatrė.
Depresija ir amžius
Depresija būdinga ne tik suaugusiesiems, bet gali kamuoti ir vaikus bei paauglius. PSO duomenimis, maždaug 5 % vaikų ir 15 % paauglių visame pasaulyje patiria depresijos epizodą. Nediagnozuota ir negydoma jaunų žmonių depresija gali turėti ilgalaikį poveikį jų vystymuisi, mokymosi rezultatams ir bendrai gerovei.
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų.
Depresijos simptomai ir požymiai
Depresija gali pasireikšti įvairiais būdais ir kiekvieną žmogų gali paveikti skirtingai. Tačiau su šia būkle siejami kai kurie bendri simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ir emociniai pokyčiai: Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas arba susidomėjimo veikla, kuri anksčiau buvo maloni, praradimas.
- Energijos praradimas ir nuovargis: Nuolatinis nuovargis, net ir pakankamai išsimiegojus, arba miego sutrikimai (nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas).
- Apetito ir svorio svyravimai: Apetito sumažėjimas arba padidėjimas, dėl kurio gali sumažėti arba padidėti svoris.
- Sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus: Pažinimo sutrikimai, tokie kaip sunku susikaupti, priimti sprendimus ar prisiminti detales.
- Socialinis uždarumas ir izoliacija: Noro leisti laiką su draugais ir šeima praradimas, atsitraukimas nuo socialinio bendravimo.
- Fiziniai simptomai: Galvos, nugaros, virškinimo sutrikimai ir nepaaiškinami kūno skausmai.
- Neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas: Iškreiptas savęs ir aplinkinio pasaulio suvokimas, neigiamos mintys ir beviltiškumo jausmas.
Depresijos rizikos veiksniai
Vienintelis ir specifinis depresijos veiksnys nėra žinomas, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti riziką susirgti šia liga:
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi
- Paveldimumas: Genetikai priskiriamas svarbus vaidmuo, o depresijos rizika padidėja 3 kartus, jeigu šia liga sirgo artimas pirmos eilės giminaitis.
- Stresas ir trauminiai įvykiai: Sunkūs gyvenimo įvykiai - netektys, skyrybos, nesėkmės darbe ir kt.
- Lėtinės ligos: Sunkios somatinės ligos (navikai, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, infekcinės, neurologinės kilmės ligos ir kt. panašaus pobūdžio sutrikimai).
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo).
- Sezoniniai veiksniai: Šviesos trūkumas rudens-žiemos periodu, netinkama mityba.
Depresijos gydymas ir pagalbos ieškojimas
Jei jums būdingi keli iš pirmiau minėtų simptomų ir jie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis profesionalios pagalbos. Tai yra gydoma būklė, o gavus tinkamą pagalbą, įmanoma pasveikti.
Gydytojas gali rekomenduoti įvairias intervencines priemones, įskaitant:
- Terapiją: Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) arba tarpasmeninė terapija (IPT), gali padėti išmokti įveikos mechanizmų ir pakeisti neigiamas mąstymo schemas.
- Vaistus: Antidepresantai gali padėti reguliuoti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
- Gyvenimo būdo pokyčius: Reguliari mankšta, sveika mityba ir pakankamas miegas gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai ir bendrai savijautai.
Prof. V.Steiblienės nuomone, depresijos diagnozavimas ir gydymas Lietuvoje gerėja, nes gerėja gydymo prieinamumas. „Daugėja psichologų pirminiuose sveikatos centruose, daugiau visuomenės sveikatos specialistų įsitraukia į pagalbą. Plečiamos psichoterapinės paslaugos, tai pat Lietuvoje labai geras gydymo vaistais prieinamumas. Tiek šeimos gydytojai, tiek psichiatrai turi galimybę paskirti gydymą ligonių kasų kompensuojamais vaistais. Tai gerina kokybiško gydymo prieinamumą nepaisant pacientų socialinio statuso ir finansinių galimybių“, - teigia gydytoja.
Depresija ir savižudybė
Kitas svarbus ir nerimą keliantis aspektas - depresijos ir savižudybių ryšis. Pasak psichiatrės, depresija sergantys žmonės dažnai turi savižudiškų minčių. Pagal pasaulinę statistiką - apie pusę depresija sergančių žmonių bando žudytis. Todėl labai svarbu atpažinti depresijos požymius ir suteikti tinkamą paramą asmenims, kuriems gali grėsti savęs žalojimas ar savižudybė.
Taip pat skaitykite: Vaikų depresijos priežastys ir gydymas