Įvadas
Ar masinė komunikacija iškreipia tikrovę? Šis klausimas yra svarbus, nes masinė komunikacija vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip masinė komunikacija veikia mūsų suvokimą apie pasaulį, remiantis įvairiais šaltiniais ir autorių nuomonėmis.
Kas yra Masinė Komunikacija?
Masinė komunikacija - tai informacijos platinimo procesas didelei, heterogeninei ir plačiai paplitusiai auditorijai, naudojant įvairias technines sklaidos priemones. Tai apima socialinius tinklus, kompiuterius, vaizdo žaidimus, išmaniuosius telefonus, spaudą, radiją, televiziją, internetą ir filmus. Kitaip tariant, tai yra viešoji komunikacija, apimanti visus komunikacijos kontekstus, išskyrus intrapersonalinę komunikaciją. Pagrindinis masinės komunikacijos bruožas yra informacijos gavėjų skaičius, o auditorija yra pati didžiausia. Terminas "masė" apibrėžia apimtį, dydį ar mastą.
Informacijos siuntimas masinėje komunikacijoje yra vienakryptis ir neapsieina be sklaidos priemonių. Masinė komunikacija yra anonimiška, nes konkretaus individo negalima identifikuoti. Ji taip pat neįmanoma be medijų, žiniasklaidos.
Masinės Komunikacijos Įtaka Suvokimui
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Kūrybinių medijų instituto lektorius Andrius Dabrovolskis teigia, kad "masinė komunikacija yra kaip įrankis siekiant paveikti priimtino ir nepriimtino elgesio visuomenėje suvokimą". Tai reiškia, kad žiniasklaida gali formuoti mūsų nuomones ir vertybes, pateikdama tam tikrą informaciją ir nutylėdama kitą.
Kriminalinių Pranešimų Įtaka
Vienas iš būdų, kaip masinė komunikacija iškreipia tikrovę, yra kriminalinių pranešimų pateikimas. Žiniasklaida ir kinas dažnai pateikia kriminalinius įvykius sensacingai ir dramatiškai, o tai gali sukelti visuomenėje baimę ir nerimą. Be to, šios medijos dažnai supaprastina kriminalinių įvykių priežastis ir pasekmes, o tai gali trukdyti suprasti sudėtingas socialines problemas.
Taip pat skaitykite: Efektyvi komunikacija: kovojame su iškraipymais
Svarbu išanalizuoti žiniasklaidoje ir kine pateikiamus kriminalinius pranešimus, nagrinėti šių pranešimų panašumus ir skirtumus, taip nustatant, kiek šių medijų socialiai konstruojama realybė yra panaši ir kiek skiriasi, ir kokią įtaką tai turi tokios informacijos plėtojimui viešoje erdvėje. Ar kriminalinių įvykių diskursas yra tapęs neatskiriama pramoginės ir nepramoginės informacijos dalimi, taip pateisinant institucinį medijų egzistavimą ir patenkinant visuomenės vartojimo poreikius?
Reklamos Įtaka
Reklama taip pat gali iškreipti mūsų suvokimą apie tikrovę. Komunikacijos, integruotos rinkodaros bei neurorinkodaros specialistas Vytautas Šulcas teigia, kad reklama veikia mūsų pasąmonę ir gali paveikti mūsų pasirinkimus. Reklamos kūrėjai naudoja įvairias gudrybes, kad pritrauktų mūsų dėmesį ir įtikintų mus pirkti jų produktus ar paslaugas.
V. Šulcas pabrėžia, kad kuriant reklamas svarbu pažinti savo tikslinę auditoriją ir jos dominuojančias metaprogramas. Pavyzdžiui, dalis žmonių žinodami, kad galima padaryti geriau, imasi tai daryti, o kiti nė piršto nepajudins, kol juos tenkina „taip, kaip yra“. Natūralu, kad pirmieji dažniau lankosi sporto klubuose, o antrieji vaistinėse. Taip pat svarbu identifikuoti auditorijoje gyvuojančius memus, vadinamuosius „trendus“, ir juos išnaudoti reklamoje.
V. Šulcas atkreipia dėmesį į tai, kad muzika yra labai galingas instrumentas reklamoje. Jei muzikos ritmas pagaulus, visas mūsų kūnas prie jos prisitaiko. Iš patirties pasakysiu, kad lietuviškoje reklamoje garsui nepagrįstai skiriama per mažai dėmesio. Kalbu ne tik apie muzikinį apipavidalinimą, bet ir apie balsus - jų kokybę ir profesionalumą. Labai daug klaidų intonacijose, pauzėse. Neteisinga intonacija iškraipo pranešimo esmę. Nepalikta pauzė atima iš klausytojo, žiūrovo galimybę įsisąmoninti informaciją, todėl ji tiesiog praslysta pro ausis.
Meniška ar dramatiška reklama padeda geriau įsijausti ir susitapatinti su reklamuojamu objektu, todėl tikėtina, kad tinkamai panaudoti simboliai psichologiškai geriau paveiks vartotoją.
Taip pat skaitykite: Suvokimo ugdymas: visapusiškas metodas
Socialinių Tinklų Įtaka
Socialiniai tinklai taip pat turi didelę įtaką mūsų suvokimui apie tikrovę. Jie gali sustiprinti mūsų nuomones ir įsitikinimus, nes dažnai matome tik tą informaciją, kuri atitinka mūsų pačių pažiūras. Be to, socialiniai tinklai gali sukelti priklausomybę, kuri iškreipia mūsų tapatybės suvokimą.
Ofiras Turelis, Kalifornijos valstijos universiteto psichologas, atliko tyrimą, įrodantį, kad priklausomybės nuo feisbuko ir nuo narkotikų susijusios su tomis pačiomis smegenų sritimis, tačiau turi vieną svarbų skirtumą. Jis rašo, kad priklausomybę nuo feisbuko turintys asmenys, skirtingai nei narkomanai, „geba kontroliuoti savo elgesį, tačiau neturi tam motyvacijos, nes nesuvokia skaudžių pasekmių“.
Kaip Sumažinti Masinės Komunikacijos Iškreipiantį Poveikį?
Yra keletas būdų, kaip galime sumažinti masinės komunikacijos iškreipiantį poveikį mūsų suvokimui:
- Būkite kritiški. Visada klauskite savęs, kas yra informacijos šaltinis ir kokie yra jo motyvai.
- Ieškokite įvairių perspektyvų. Nesiribokite tik vienu informacijos šaltiniu.
- Būkite informuoti. Kuo daugiau žinote apie pasaulį, tuo lengviau atpažinsite dezinformaciją.
- Atsiribokite nuo socialinių tinklų. Praleiskite mažiau laiko socialiniuose tinkluose ir daugiau laiko bendraudami su žmonėmis realybėje.
- Ugdyti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Tai padės jums būti atsparesniems išorinei įtakai.
Istorinis Kontekstas ir Išankstinės Nuostatos
Svarbu paminėti, kad mūsų suvokimą apie pasaulį taip pat veikia istorinis kontekstas ir išankstinės nuostatos. Profesoriaus Krzysztofo Buchowskio knyga „Litvomanai ir polonizuotojai“ padeda geriau suvokti tiek lenkus, tiek save pačius, analizuojant mitus, abipuses nuostatas ir stereotipus XX amžiaus pirmojoje pusėje.
Knygoje parodoma, kad apie svečią šalį dažnai kalbame ne remdamiesi savo pačių pažinimu, tačiau būtent vadovaudamiesi mums perduotomis išankstinėmis nuostatomis, kurios kaip ir okulisto blogai parinkti akiniai dažnai tiesiog iškreipia vaizdą ir neleidžia įžvelgti tikrojo paveikslo.
Taip pat skaitykite: Apie jutimą ir suvokimą
Komunikacijos Barjerai ir Kaip Jų Išvengti
Tinkamai bendrauti nėra taip lengva, nes iškyla daugybė komunikacijos proceso barjerų, trukdančių efektyviai keistis informacija. Šias kliūtis galime sutikti visuose proceso etapuose, pradedant informacijos atsiradimu ir kodavimu, baigiant grįžtamojo ryšio užtikrinimu.
Komunikacijos barjerai yra visa tai, kas iškreipia informacijos esmę. Organizaciniai barjerai susiję su įvairiais trukdymais formaliuose informacijos perdavimo kanaluose, atsirandančiais dėl skirtingų tikslų, darbuotojų padėties skirtumų, specializacijos.
Kaip Įveikti Komunikacijos Barjerus?
- Būkite aiškūs ir konkretūs. Naudokite paprastą ir suprantamą kalbą.
- Būkite atviri ir sąžiningi. Nebijokite išsakyti savo nuomonės, bet darykite tai pagarbiai.
- Klausykite aktyviai. Stenkitės suprasti, ką sako kitas žmogus.
- Užtikrinkite grįžtamąjį ryšį. Patikrinkite, ar kitas žmogus suprato jūsų pranešimą.
- Pasirinkite tinkamą komunikacijos kanalą. Atsižvelkite į informacijos svarbą ir gavėjo poreikius.
Įvertinimo Įtaka Vaikų Suvokimui
Įvertinimai, ypač vaikystėje, gali turėti didelį poveikį vaiko savivertei ir pasaulio suvokimui. Nuolatinės pagyros arba kritika iškreipia vaiko savęs atvaizdą. Nuolat giriamas, jis pripranta prie pagyrų - net ir tais atvejais, kai pagyros yra objektyvios, o nuolat kritikuojamas vaikas gali nebeturėti motyvacijos mokytis ar ko nors siekti, nes pripranta, kad vis tiek visuomet gauna neigiamą grįžtamąjį ryšį.
Svarbu pastebėti vaiko individualius gebėjimus, sakydami pastabas, paminėti ir gerus dalykus, nelyginti vaiko gabumų, vertinti procesą ir atkreipti dėmesį į žodžius, kuriuos naudojame vertindami vaiką.