Įvadas
Neišnešioti kūdikiai, gimę anksčiau laiko, susiduria su daugybe iššūkių, kurie gali sukelti stresą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius streso veiksnius, darančius įtaką neišnešiotiems kūdikiams, ir veiksmingas strategijas, padedančias sumažinti jų patiriamą stresą.
Oda prie odos kontaktas: Būtina priemonė
Oda prie odos kontaktas, dar vadinamas kengūros metodu, yra itin svarbus neišnešiotiems kūdikiams. Šis metodas, pradėtas taikyti Kolumbijoje, kai trūko inkubatorių, imituoja kengūros elgesį, nešiojant jauniklius sterblėse. Pietų Amerikos indėnų mamos taip pat nuolat nešioja kūdikius, užtikrindamos nuolatinį fizinį kontaktą. Tokie vaikai rečiau verkia, juos rečiau kamuoja pilvo diegliai, jie būna ramesni ir labiau atsipalaidavę.
Motinos kūno svarba
Dar negimęs vaisius auga motinos įsčiose, kur gauna šilumą, apsaugą ir maitinimą. Po gimimo šias funkcijas perima motinos kūnas ir krūtys. Odos kontaktas tarp motinos ir kūdikio yra vieta, kur patenkinami visi naujagimio poreikiai. Tai galioja visiems žinduoliams.
Streso hormonai ir atskyrimas nuo motinos
Odos kontakto su motina neturėjimas gali sukelti patologinę psichologinio streso būklę. Kaip ir kitų žinduolių jaunikliai, netekę natūralios aplinkos, žmogaus kūdikiai reaguoja protestu ir neviltimi. Kūdikis verkia, bandydamas susigrąžinti sau tinkamą aplinką - mamą. Jei nepavyksta, kūdikis liaujasi verkęs ir nugrimzta į neviltį, siekdamas tausoti energijos likučius ir susikoncentruoti į išlikimą. Dėl to krinta jo kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas, medžiagų apykaita ir išsiskiria didelis streso hormonų kiekis.
Odos prisilietimo svarba
Mažasis žmogus pirmą kartą kontaktuoja su aplinka per odą, per ją gauna pirmuosius svarbius savo gyvenimo įspūdžius: šilumą, šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie odos, jis nurimsta paimtas ant rankų ir galėdamas priglusti prie šilto mamos kūno.
Taip pat skaitykite: Priežastys: nerimas kūdikiams
Fizinis kontaktas ir stabilizacija
Artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą ir kvėpavimą. Motinos krūtinės sritis yra šiltesnė už kitas kūno vietas, saugo kūdikį nuo atvėsimo. Motinos krūtinės srities temperatūra gali labai greitai pakilti arba atvėsti, priklausomai nuo kūdikio poreikių.
Smegenų vystymasis ir maitinimas
Kūdikio ir motinos kontaktas visą parą ir maitinimas pagal poreikį yra labai naudingi smegenų vystymuisi. Per pirmas aštuonias žmogaus gyvenimo savaites odos kontaktas yra svarbiausias smegenų vystymą stimuliuojantis veiksnys. Nuolatinis fizinis kontaktas yra būtina sąlyga norint, kad tinkamai susiformuotų esminės smegenų struktūros. Kiti svarbūs smegenis stimuliuojantys veiksniai yra akių kontaktas ir fizinis poreikis būti tėvų nešiojamam.
Auksinė valanda ir oksitocinas
Valanda po gimdymo dažnai vadinama „auksine valanda“, nes būtent šiuo laikotarpiu tarp mamos ir kūdikio lengviausiai užsimezga stiprus ryšys. Vienas svarbiausių veiksnių yra oksitocinas, dar vadinamas meilės hormonu. Uždėjus nuogą kūdikį ant motinos krūtinės, šio hormono išsiskiria daugiau nei gimdymo metu. Odoje esančios prakaito liaukos išskiria tirštą, riebų prakaitą, kuris veikiant bakterijoms suteikia kūnui specifinį kvapą.
Odos kontaktas ir miegas
Tyrimais nustatyta, kad oda prie odos kontaktas mažiausiai tris valandas per dieną gali net 43 proc. sumažinti kūdikio streso lygį. Oda prie odos kontaktas kūdikiams padeda ne tik lengviau užmigti, bet ir ilgiau išmiegoti. Prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, tampa judresni ir greičiau išrašomi iš ligoninės.
Virškinimo sistemos subrendimas
Tinkamas kūdikio virškinimo procesas visiškai priklauso nuo jo buvimo kartu su motina. Oda prie odos kontaktas padeda subręsti mažylio virškinimo sistemai. Jei vaikas po maitinimo atskiriamas nuo motinos, išauga jo išskiriamų streso hormonų lygis.
Taip pat skaitykite: Gerų Emocijų Mokykla: ar verta?
Žindymas ir motinos stresas
Kūdikiai, kurie tuoj po gimimo patiria oda prie odos kontaktą, linkę greičiau išmokti žįsti motinos pieną. Tyrimais įrodyta, kad motinų stresą po gimdymo numalšinti padeda būtent odos kontaktas su kūdikiu. Galimybė tuoj po gimdymo apkabinti, sušildyti, užuosti, bučiuoti, maitinti savo kūdikį stimuliuoja hormonus, kurie sustiprina motinišką elgesį ir gerą mamos savijautą. Vietoj medikamentų depresijos po gimdymo kamuojamai mamai kaip alternatyvi terapija galėtų būti taikomas oda prie odos kontaktas su savo kūdikiu.
Ankstyvas naujagimių sepsis
Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS). Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį.
Ankstyvi sepsio simptomai
Ankstyvi sepsio simptomai naujagimiams yra kūno temperatūros kitimai (aukšta arba žema), kvėpavimo sunkumai, širdies ritmo pakitimai ir vangumas. Pastebėjus šiuos požymius būtina kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Naujagimiams, kaip ir visiems žmonėms, jaučia baimę ir skausmą, todėl tyrimų ėmimo ir procedūrų atlikimo metu bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir nemedikamentinės nuskausminimo priemonės.
Hemoraginė liga
Vitaminas K yra labai svarbus kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Vitamino K šaltiniai
Yra keli vitamino K gavimo ir gamybos organizme šaltiniai. Vienas iš jų - valgyti žalias daržoves, pvz., špinatus, brokolius, tačiau tai netinka naujagimiams ir pirmų šešių mėnesių kūdikiams. Kitas šaltinis - vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose bakterijose. Kadangi naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda tik per pirmąsias gyvenimo savaites, pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei kūdikis priklausomas nuo telefono?
Hemoraginės ligos simptomai
Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies ar virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kitos gyvybinės funkcijos.
Hemoraginės ligos prevencija
Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2-3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Geltos tyrimai ir gydymas
Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę. Atlikus tyrimus, gydytojas informuos apie tolesnį stebėjimą ir gydymą. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau (iki 1,5 mėn. amžiaus) nustatyti jos priežastis ir prireikus chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Motinos pienas
Motinos pienas (MP) yra vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas ir atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį.
Pirmasis žindymas
Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės ir susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Priešpienis ir pereinamasis pienas
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Maitinimas neišnešiotiems kūdikiams
Jei naujagimis gimė per anksti arba jam nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.
Liežuvio pasaitėlis
Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta ir tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Gaivinimas
Prieš naujagimiui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimiui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti ir užtikrinti kraujotaką.
Gaivinimo priežastys
Gaivinimo gali prireikti dėl gimdymo komplikacijų, vaisiaus dangalų infekcijos, blogo kvapo ar vaisiaus vandenų su mekonijumi, motinai skirtų narkotinių medikamentų. Jiems dažna įgimta infekcija.
Gaivinimo veiksmai
Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.
Kada gaivinimas neatliekamas
Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo.
Gaivinimas namuose
Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai naujagimį gaivinti prireikia išvykus iš ligoninės (namuose, viešose vietose). Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Po 30 sek. Spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį, įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. Kas 45-60 sek.
Anemija
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus.
Fiziologinė mažakraujystė
Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste, kuri negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.
Mažakraujystės požymiai
Mažakraujystės požymiai yra blyški oda, nuovargis, dažnas kvėpavimas, širdies ritmo pakitimai, sustojimai, atsiranda deguonies poreikis, nustoja augti svoris. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija.
Geležies atsargos
Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn. Atidėtas virkštelės perspaudimas taip pat padeda sukaupti geležies atsargas.
Apnėja
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija).
Apnėjos priežastys
Išnešiotiems naujagimiams apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos, kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto, motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja, mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu.
Apnėjos gydymas ir profilaktika
Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą. Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę. Naujagimiams, gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau. Rekomenduojama kontroliuoti galvos ir kaklo padėtį, vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Taip pat rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą.
Hipoksija
Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai.
Hipoksijos gydymas
Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį.
Tyrimai po gaivinimo
Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną.
Gydomasis kūno temperatūros mažinimas
Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė.
Galimos komplikacijos
Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus.
Prognozė
Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.
Hemangioma
Hemangioma yra gerybinis kraujagyslių auglys, susiformuojantis iš nenormaliai susitelkusių kraujagyslių odos paviršiuje ar po oda. Dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vadinamos infantilios hemangiomos, kurios atsiranda per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Jos gali būti paviršinės (ryškiai raudonos, vadinamos „braškinėmis“ hemangiomomis), gilios (melsvos ar odos spalvos) arba mišrios. Hemangiomos dažniausiai randamos ant veido, kaklo, galvos ar liemens, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant vidaus organus, pvz., kepenis.
Hemangiomų priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios hemangiomų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos susijusios su kraujagyslių vystymosi anomalijomis prenataliniu laikotarpiu. Hemangiomos dažniau pasitaiko mergaitėms ir neišnešiotiems kūdikiams.
Hemangiomų simptomai
Hemangiomų simptomai priklauso nuo jų tipo, dydžio, vietos ir augimo fazės (proliferacija, stabilizacija ar involiucija). Dažniausiai jos yra besimptomės, tačiau gali sukelti diskomfortą ar komplikacijas.
Hemangiomų diagnostika
Hemangiomų diagnostika dažniausiai yra nesudėtinga ir remiasi klinikine apžiūra. Vertinama hemangiomos spalva, dydis, forma, vieta ir konsistencija.
Hemangiomų gydymas
Hemangiomų gydymas priklauso nuo jų dydžio, vietos, augimo fazės, komplikacijų ir estetinių ar funkcinių problemų. Dažnai pasirenkamas stebėjimas, tačiau gydymas gali būti reikalingas dėl komplikacijų ar tėvų pageidavimų.
Medikamentinis gydymas
Propranololis yra geriamasis beta blokatorius, stabdantis hemangiomos augimą. Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) yra geriami ar injekciniai, naudojami, jei propranololis netinka.
Lazerio terapija
Pulsinis dažų lazeris (PDL) pašalina paviršines hemangiomas ar jų likučius, mažina raudonį ar randus.
Hemangiomų komplikacijos
Hemangiomos dažniausiai yra nekenksmingos, tačiau gali turėti poveikį fizinei, emocinei ir socialinei vaiko ar tėvų būklei. Matomos hemangiomos, ypač ant veido, gali sukelti estetinį diskomfortą ar gėdą. Komplikuotos hemangiomos, trukdančios regai, kvėpavimui ar judesiams, gali riboti kasdienę veiklą ar reikalauti intensyvesnės priežiūros.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei pastebite hemangiomos požymius, tokius kaip raudona ar melsva dėmė, sparčiai auganti ar opėjanti, kreipkitės į pediatrą, dermatologą ar kraujagyslių chirurgą, kad būtų atlikta apžiūra ir, jei reikia, ultragarsas ar kiti tyrimai. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei hemangioma yra arti akių, nosies ar burnos, kraujuoja, sukelia funkcinius sutrikimus ar rodo infekcijos požymius (paraudimas, pūliai).
tags: #kas #neisnesiotui #kudikiui #sukelia #stresa