Įvadas
Profesinis išsekimas, dar žinomas kaip perdegimo sindromas, yra kompleksinė problema, aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai ypač aktualu medicinos srityje, kur nuolatinis stresas, didelis darbo krūvis ir emocinis išsekimas gali lemti neigiamas pasekmes tiek asmeniniam, tiek profesiniam gyvenimui. Šiame straipsnyje apžvelgsime perdegimo sindromo priežastis, ypatumus tarp šeimos rezidentų, pasekmes bei galimus sprendimo būdus, remiantis naujausiais tyrimais ir diskusijomis.
Perdegimo Sindromo Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje situacija kelia didelį susirūpinimą. Daugiau nei pusė Lietuvos medikų patiria profesinio perdegimo sindromo simptomus, o su darbu susijusį perdegimą jaučia per 60 proc. jaunų gydytojų rezidentų. Ši statistika rodo, kad problema yra giliai įsišaknijusi ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Individualūs ir Situaciniai Veiksniai
Kalbant apie perdegimo sindromo priežastis, išskiriami individualūs ir situaciniai jo atsiradimą lemiantys veiksniai. Profesinio perdegimo sindromą dažniau patiria idealistai, vienišiai, kurie itin atsidavę darbui, siekiantys teigiamo įvertinimo ir pripažinimo. Pastebima, kad moterys dažniau nei vyrai patiria su darbu susijusį perdegimą; taip pat nustatytas perdegimo dažnėjimas didėjant amžiui.
LSMU Tyrimas: Rezidentų Perdegimo Lygis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atliktas tyrimas atskleidė, kad rezidentai dažnai patiria profesinį perdegimą, ypač susijusį su pacientų priežiūra. Tyrime dalyvavo 151 LSMU medicinos programos rezidentas, iš kurių didžioji dalis buvo moterys (75,5 proc.). Amžiaus grupė svyravo nuo 25 iki 32 metų, o dauguma dirbo 1-1,5 pamainos ir turėjo 4 ar daugiau metų patirties.
Tyrimo rezultatai parodė, kad aukščiausias perdegimo lygis buvo susijęs su darbu su pacientais (56,3 proc.), palyginti su darbu apskritai (55,6 proc.) ir asmeniniu perdegimu (37 proc.). Nustatyta, kad moterys rezidentės, kurios yra ištekėjusios ir turi vaikų, yra labiau linkusios patirti perdegimą. Kolektyviniai santykiai ir santykiai su vadovais taip pat daro įtaką perdegimo lygiui, mažindami jį tiems, kurie jaučiasi gerbiami ir vertinami.
Taip pat skaitykite: Perdegimas slaugytojų darbe
Mobingas Sveikatos Priežiūros Įstaigose
Viešojoje diskusijoje „Daktare, kaip jaučiatės?“ medikų bendruomenė pasidalino šokiruojančia statistika. Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. medikų patiria mobingą, ir didžioji dalis apklaustųjų nemano, kad su tuo galima kovoti. Lietuvos medikų sąjūdis paskelbė elektroninę apklausą, kurios pagrindinė užduotis buvo išsiaiškinti, kiek mobingas giliai įsišaknijęs šalies gydymo įstaigose. Iš visų apklaustųjų daugiau nei 53 proc. respondentų tikino patiriantys mobingą iš padalinio ar įstaigos vadovų, apie 24 proc. - iš kolegų. Didžioji dauguma - apie 80 proc. visų apklaustųjų nemano, kad yra galimybė pranešti apie patiriamą mobingą. Iš visų apklaustųjų 40 proc. dėl tos priežasties pagalbos niekur nesikreipia, 30 proc.
Psichologiniai Barjerai ir Visuomenės Nuostatos
Anot gydytojos psichiatrės Aidanos Lygnugarytės - Grikšienės, kreiptis pagalbos gydytojams trukdo psichologiniai barjerai ir visuomenėje vyraujančios nuostatos. Medikai, nerimaudami dėl konfidencialumo, nesikreipia pagalbos į profesionalus. Netgi linkę neigti psichikos sutrikimus. Dažnai patys sau diagnozuoja sutrikimus ir sau skiria vaistus. Net 56 proc.
Darbo Krūvis ir Darbo Sąlygos
Posėdžio metu pažymėta, kad į perdegimą medikus atveda ir beprotiškas darbo krūvis. Pavyzdžiui, pagal 2012 m. patvirtintas rekomendacijas, kraujagyslių chirurgijos skyriuje dirbanti slaugytoja turėtų priimti 8 pacientus, bet iš tiesų jai tenka 2-3 kartus daugiau. Akių ligų skyriuje dirbančios slaugytojos, vietoje rekomenduojamų 9 pacientų, patikrina apie 20 pacientų ir daugiau. Suaugusiųjų reabilitacijoje, vietoje rekomenduojamų 9 pacientų, viena slaugytojai tenka iki 40. Šeimos gydytojų darbo krūvio paskirstymas kelia nuostabą. Iš 10 minučių, kurios skiriamos priimti pacientą, jį įvertinti bei paskirti gydymą, tik 3 minutės skiriamos pokalbiui su sergančiuoju. Per pusantros minutės turi būti įvertinta paciento būklė ir likęs laikas - 5,5 min.
Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovės Ignės Balsytės pranešimas atskleidė, kad problemos tarp medikų prasideda dar nuo universiteto suolo. Iš 1416 apklaustų biomedicinos studentų dauguma savo psichinę sveikatą vertina 7 balais iš 10. Akademinės atmosferos vertinimas svyruoja nuo 4 iki 8 balų. Studentai nuolat patiria spaudimą iš dėstytojų mokytis tik geriausiais pažymiais, bendramoksliai į žemesnį įvertinimą nei 10 balų reaguoja su juntama panieka.
Poveikis Emigracijai ir Savižudybėms
Iš apklausos paaiškėjo, kad gydytojai turėjo didžiausią perdegimo įvertinimą, buvo daugiau linkę svarstyti apie emigraciją. Iš apklaustųjų virš 42 proc. norėtų emigruoti, jeigu tik leistų galimybės ir apie 29 proc. gailisi, kad jau anksčiau neemigravo. Pasaulyje savižudybės rizikos dažnis tarp gydytojų yra dvigubai didesnis nei bendroje populiacijoje. Iš tirtų beveik 8 tūkst. gydytojų savižudybės rizika per paskutinius metus turėjo 6,4 proc.
Taip pat skaitykite: Perdegimo prevencija
Perdegimo Sindromo Pasekmės
Profesinio perdegimo sindromo pasekmės pačios įvairiausios: nuo problemų šeimoje, piktnaudžiavimo alkoholiu bei kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, neatvykimų į darbą, darbo vietos keitimų iki psichikos ligų (dažniausiai - depresijos) ar net savižudybės. Darbuotojams dėl perdegimo neatvykstant į darbą, įmonės ir organizacijos kasmet patiria milžiniškus finansinius nuostolius.
Pagalba Profesinio Perdegimo Atveju
Pagalba profesinio perdegimo atveju gali būti teikiama tiek organizaciniu, tiek ir asmeniniu lygiu. Organizacijoje galime sukurti aplinką, kuri būtų kuo daugiau fiziškai ir psichologiškai saugi, tačiau skatinanti aktyvumą (balansas). Svarbu pašalinti stresorius, kuriuos galima panaikinti arba švelninti jų poveikį. Tai - triukšmas, šaltis, karštis, drėgmė, tarša, erdvės trūkumas, chaotiška darbo aplinka, darbo priemonių trūkumas, destruktyvūs, konfliktiški darbo santykiai. Svarbu skatinti kiekvieno darbuotojo įsitraukimą ir dalyvavimą priimant ir vykdant sprendimus, siekti, kad būtų atvirai komunikuojama visomis kryptimis (vadovai su pavaldiniais, pavaldiniai su vadovais, tarpusavyje), diegti nuolatinio mokymosi, pagarbaus elgesio kultūrą. Prasminga darbuotojus mokyti savęs pažinimo būdų - kaip funkcionuoja žmogus: mintys, emocijos, elgesys, kūnas, įsitikinimai, taisyklės.
Individualios Strategijos
Taip pat svarbu tai, kad profesinio perdegimo sindromo simptomai kiekvienam asmeniui reiškiasi individualiai, todėl reikėtų atsirinkti sau veiksmingiausias poveikio priemones ir jas praktikuoti individualiai. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Laikytis trijų aštuonetų taisyklės: 8 val. miegui, 8 val. - darbui, 8 val. Kvestionuoti savo mintis, įsitikinimus ir taisykles, keisti jas adaptyvesnėmis. Emocinį ir fizinį nuovargį bei nepasitenkinimą darbu sukeliančių minčių, nuostatų, įsitikinimų pavyzdžiai: „Visi turi mane gerbti ir mylėti“, „Privalau visiems patikti“, „Visuose darbuose turiu patirti sėkmę“, „Kadangi gerai dirbu, visi turi būti patenkinti“, „Privalau visada būtu gerai nusiteikęs ir tobulas“, „Privalau būti geriausias specialistas“, „Turiu išgelbėti / pakeisti pasaulį“. Formuluodami perfekcionistinius lūkesčius, padidintus reikalavimui sau ir aplinkai anksčiau ar vėliau nusiviliame: kuo labiau nepavyksta, tuo daugiau to siekiama, išvargstama. Dėkoti ir priimti dėkingumą iš kitų kaip savo darbo įvertinimą, o ne sumenkinimą.
Galimi Sprendimai
Medikų bendruomenė prašo valdžios institucijų imtis konkrečių veiksmų. Būtent valdžios institucijos turėtų tinkamai reglamentuoti medikų darbo krūvius ir darbo laiką, numatyti adekvatų darbo užmokestį, sumažinti biurokratiją. Taip pat svarbu užtikrinti saugią darbo aplinką, kurioje medikai jaustųsi apsaugoti nuo smurto ir mobingo.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius priminė, kad 2021 m. patvirtintas psichologinės pagalbos priemonių planas medikams. Yra planuojama tęsti supervizijas, savitarpio pagalbą. Taip pat aukštosiose mokyklose buvo skirtas dėmesys tiek psichologiniam atsparumui stiprinti, tiek konfliktų sprendimui. Atnaujintoje 2023 m. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoja gydytoja Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį į tai, kad būtina dėti visas pastangas, kad emigravę specialistai sugrįžtų. Ji mano, kad slaugytojo atlyginimas už vieną etatą turėtų būti ne mažesnis negu 1,5 tūkst. eurų į rankas, o gydytojo - 3 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
Šeimos Gydytojų Profesinis Išsekimas: Apžvalga
Profesinis išsekimas (PI) arba „perdegimas“ (angl. Burnout) - plačiai žinomas sindromas, jo tema atlikta nemažai tyrimų. PI sindromą galima apibūdinti kaip sudėtingą procesą, kurį sudaro trys komponentai: emocinis išsekimas (tai psichinis ir fizinis išsekimas, negalėjimas susikaupti), nuasmeninimas (ciniškas požiūris į atliktus darbus, savo pareigas, pacientus, šaltas bendravimas su pacientais) ir didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais.
Tyrimo Metodika ir Rezultatai
Atlikta pastarųjų penkerių metų sisteminga mokslinės literatūros apžvalga. Straipsniai surasti naudojant paieškos sistemas: PubMed, PubMed Central, Medscape, EBSCO. Naudoti raktažodžiai: family doctor, burnout, general practitionier, burnout syndrome, Muslach Burnout Inventory, MBI. Vienas dažniausiai naudojamų klausimynų sveikatos sistemos darbuotojų profesinio išsekimo (PI) vertinimui yra Maslach Burnout Inventory (MBI), kuris yra specialiai adaptuotas sveikatos sistemai (MBI-HSS), atsižvelgiant į dažniausiai gydytojų darbe kylančius sunkumus. Literatūros duomenimis, Europoje ne mažiau nei 65 proc. apklaustų šeimos gydytojų patiria bent vieną ir 12 proc. patiria tris ir daugiau profesinio išsekimo simptomų. Amerikoje apie 50 proc. apklaustųjų patiria PI. Pagrindiniai būdai, kuriuos gydytojai naudoja streso valdymui: sveika mityba, savo ir šeimos laiko planavimas, sportinė veikla, laikas atsipalaidavimui, dalyvavimas kultūrinėje veikloje bei dalyvavimas bendruomeninėje veikloje.