Kadaise autizmo spektro sutrikimas (ASS) buvo tapatinamas su šizofrenija. Tačiau šiandien autizmas suvokiamas kaip sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas. Šis sutrikimas veikia žmogaus elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą ir gebėjimą funkcionuoti visuomenėje. Statistiniai duomenys rodo, kad maždaug 1% pasaulio populiacijos turi autizmo spektro sutrikimą. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Nors procentas atrodo nedidelis, susibūrę šie žmonės sudarytų vieną didžiausių Europos šalių.
Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra autizmas, kaip jį atpažinti, kokios galimos jo priežastys ir kaip padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims integruotis į visuomenę.
Kas Yra Autizmas?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis formomis. Dėl šios priežasties jis vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys pradeda vystytis kitaip dar motinos įsčiose, o sutrikimo požymiai išryškėja gimus. Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga, tačiau mokslininkai patvirtino, kad taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas, kurio atsiradimo priežastys kol kas nežinomos.
Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba arba jam sunku reikšti savo ir suprasti kitų žmonių jausmus ir mintis. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Autizmo Požymiai
Pirmuosius autizmo požymius galima pastebėti ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant jie tampa vis ryškesni ir sunkesni. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymius, būdingus autizmu sergantiems vaikams:
Taip pat skaitykite: Ar Lexotanilis sukelia haliucinacijas?
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus vaikas nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus vaikas neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus vaikas nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus vaikas nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus vaikas nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus vaikas nesako dviejų žodžių frazių.
Neverta nerimauti, jei vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Pagrindiniai autizmo požymiai pasireiškia trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems. Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimą gali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Vaiko elgesys „keistas“ nuo pat gimimo. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jie būna neįprastai ramūs, mažiau domisi kitais žmonėmis. Vėliau pradeda reaguoti į šalia esančius asmenis, stebima mažiau akių kontakto net su artimiausiais žmonėmis, pavėluotai atsiranda socialinė šypsena, vėliau ima sakyti garsus. Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Autizmo Priežastys
Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
Pagrindiniai veiksniai, galintys turėti įtakos autizmo atsiradimui:
Taip pat skaitykite: Žvynelinės paūmėjimas dėl streso
- Genetika: Genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi. Genetinės autizmo priežastys - tai tam tikras pokytis DNR grandinėje (genuose) arba chromosomų skaičiuje ir struktūroje. Tai nuo pat vaiko pradėjimo lemia, kad vaikas bus kitoks - jis gali turėti raidos, kalbos atsilikimą, kitus autizmo požymius. Pavyzdžiui, mergaitės, turinčios papildomą X chromosomą, kai jų yra trys vietoje dviejų, būna linkę į agresyvų, asocialų elgesį, autistinio spektro sutrikimus. X hromosomos perteklius berniukams - XXY rinkinys, vadinamas Klainfelterio sindromu - taip pat lemia raidos pokyčius ir autistinio spektro sutrikimus. MECP2 geno, esančio X chromosomoje, mutacija lemia taip vadinamą Rett‘o sindromą, kuriuo serga tik mergaitės.
- Aplinkos veiksniai: Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui. Jei nėščioji turi kontakto su tokiomis medžiagomis, kaip pesticidai, švinas, gyvsidabris, atsiranda didesnė rizika gimti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų. Tarp kitų rizikos veiksnių - ir amžius bei intelektas: Rizikos faktorius yra tada, jei tarp vaiko tėvų yra didelis amžiaus skirtumas. Norint išvengti šio sutrikimo, L. Mikulėnaitė ragina būsimus tėvus nėštumą suplanuoti: Mamos ligos, vaistų naudojimas, infekcijos - visa tai turi įtakos autizmo atsiradimui nėštumo metu.
- Neuropsichologiniai veiksniai: Kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.
- Imuninės sistemos disbalansas: Kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
Autizmo Diagnostika
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Šis procesas apima:
- Anamnezė: Gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: Specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: Į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: Dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius. Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) Leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: Šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: Siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Autizmo Tipai ir Sunkumo Laipsniai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
- Lengvas autizmas: Asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: Vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: Sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.
Taip pat skaitykite: Santykių paranoja: požymiai ir pasekmės
Aspergerio Sindromas
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Taip pat asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims
Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Juolab, kad ir ligos požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Vieni vaikai autistai iš tiesų būna atsiriboję nuo aplinkos ir susitelkę tik į savo veiklą. Nagi kitiems rūpi bendrauti, tyrinėti supančią aplinką, ir net išryškėja ypatingi gebėjimai kokioje nors srityje.
Kaip jau minėta, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Ankstyvoji Pagalba
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas.
Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas. Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai. ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę.
Tėvams svarbu tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus taikyti kasdieninėje aplinkoje namuose, mokykloje visą gyvenimą. Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas).
Ką Daryti Įtarus Autizmą?
Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą. Svarbu! Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba.
Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.
Turimi lovadieniai gali būti panaudojami Vaiko raidos centre ar kitoje pagal gyvenamą vietą priklausančioje įstaigoje vykdomoje autizmą turinčių vaikų „mokyklėlėje“ (ambulatorinė pagalba - dienos stacionaras). Jos trukmė 3 savaitės, 2 val. per dieną. Lankymo metu tėvai nedarbingumo pažymėjimo negauna. Su kai kuriomis diagnozėmis priklauso 40 val. užsiėmimų su logopedu. Jei vaikas turi nustatytą mišrų raidos sutrikimą (F83) arba gretutinę judesių sutrikimo diagnozę (F82) - priklauso kasmetinis sanatorinis gydymas. Sanatorinį gydymą skiria pacientą gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos išvada apie pirmame reabilitacijos etape suteiktas paslaugas bei antrojo etapo reabilitacijos būtinumo motyvais. Skyrus medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, gydymo įstaigoje pildomas išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a) ir pažyma kelialapiui gauti (forma Nr. 070/a).
Įtarus galimą diagnozę suaugusiajam reikėtų kreiptis į psichiatrą (galima tiek privačiai, tiek gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose).
Autizmo Protrūkiai
Itin audringos, sunkios, dažnai ilgai trunkančios scenos, būdingos autistiškiems vaikams - yra visai kas kita nei noras priversti kitus šokti pagal jo dūdelę. Ir šis žodis gana tiksliai nusako autistiško protrūkio esmę. Lietuvių kalboje šis terminas dar neturi atitikmens ir vadinamas labai skirtingai. Vaikiški pykčio priepuoliai, arba ožiai - paprastai sąmoningas manipuliacinio pobūdžio elgesys, kuriuo vaikai bando išsireikalauti tam tikro daikto, poelgio ar tiesiog tėvų dėmesio. Protrūkiai neturi sąmoningai suprantamo tikslo.
Protrūkiai neturi manipuliacinio elemento. Tai yra tiesiog mažo žmogučio, patiriančio perkrovą, didžiulį stresą ar nepakeliamą dirginimą pagalbos šauksmas ir bandymas išsivaduoti iš kankinančios būklės. Jeigu ožiukus rodantis vaikas paprastai stebi kaip į jo ‘’pasirodymą’’ reaguoja suaugusieji, tai protrūkį patiriančiam vaikui nerūpi ar jis sulaukia suaugusiųjų dėmesio. Protrūkio metu vaikas labai ribotai kontroliuoja save, arba išvis nekontroliuoja. Jeigu vaikas rodo “ožius” - jo veiksmai kaip taisyklė gana gerai kontroliuojami. Pavyzdžiui, jeigu jis griūna ant prekybos centro grindų - tai daro tai taip, kad nesusižeistų. Dalis tėvų dorojasi su “ožiais” tiesiog ignoruodami vaiką ir nekreipdami dėmesio. Ir ši strategija dažnai puikiai veikia, nes visos scenos tikslas ir yra paveikti suaugusįjį. Nėra suaugusiojo - nėra prasmės ir rodyti ožius. Tuo tarpu, jeigu autistišką vaiką ištinka protrūkis - jis dažnai labai ribotai kontroliuoja situaciją. Ir jei griūna - gali rimtau užsigauti. Jeigu tranko save - tai trankymas gali sukelti rimtą fizinį skausmą ir sužeidimus. Protrūkiai būdingi ne tik mažiems vaikams. Jų būna ir paaugliams bei netgi suaugusiems žmonėms, esantiems autizmo spektre.
Jei mažas pikčiurna raitosi ir klykia ant prekybos centro grindų reikalaudamas Žaibo Makvyno, tai paprastai, ištiesus jam norimą žaislą, vaikas kaip niekur nieko pakyla. Jo veidą nušviečia šypsena ir atrodo visos šios pykčio scenos nė nebuvo. Deja, protrūkio taip lengvai suvaldyti nepavyks. Kartais atrodo, kad protrūkį sukėlė tokia pati ožiams būdinga situacija - tėvai kažko nenupirko, kažko nedavė. Tačiau dažniausiai ši situacija būna tik galutinis dirgiklis, aktyvuojantis protrūkį. Tikrosios priežastys dažniausiai yra kitos ir sunkiau suvaldomos - per daug dirgiklių (šviesos, muzika ar garsai prekybos centre), nesaugumo jausmas (nepažįstamos patalpos, svetimi žmonės) ir pan. Protrūkio priežastys dažnai lyginamos su aisbergu. Mes pamatome tik pačią viršūnėlę - paskutinį dirgiklį prieš prasidedant protrūkiui. Tačiau po vandeniu slypi visas ledynas - daug tikrųjų priežasčių.
Protrūkiai yra nuspėjami. Jie visada prasideda augančio streso signalais. Šie signalai gali būti tiek labai subtilūs - pavyzdžiui prašymas “išeiti iš šios vietos”, gali būti ir akivaizdesni -pavyzdžiui ausų užsidengimas rankomis. Prieš pat protrūkį ir jo metu dažnai pasireiškia labai intensyvūs stimai. Stimai - pasikartojantys, į savęs raminimą nukreipti judesiai, pavyzdžiui pirštų gniaužymas. Labai intensyvūs stimai, pvz. Nors protrūkio metu kiekvieno jį patiriančio reakcijos būna labai skirtingos, tačiau dažniausiai protrūkį išgyvenantis žmogus būna užvaldytas savo paties emocijų ir labai ribotai valdo save. Pabėgimas, smūgiai, savęs žalojimas, verkimas, klyksmas…Visos reakcijos įmanomos ir visos jos gali vykti vienu metu. Prasidėjus protrūkiui, suvaldyti situaciją yra gana nelengva ir pagrindinis tikslas yra - užtikrinti saugumą. Tiek autistiško asmens, tiek aplink esančių. Tačiau, jeigu skirsite pakankamai pastangų ir laiko artėjančių protrūkio ženklų pažinimui, pačio vaiko išmokymui pamatyti šiuos ženklus - tikrai įmanoma pasiekti tam tikro progreso.
Autizmas ir Neuroįvairovė
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes.