Depresija - tai rimta liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji pasireiškia liguistai prislėgta nuotaika, interesų praradimu ir sumažėjusiu pasitenkinimu. Nors depresijos priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad ją sukelia tam tikrų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos gydymo vaistais aspektus, paneigsime dažnus mitus ir pateiksime informaciją, kuri padės geriau suprasti šią ligą ir jos gydymo būdus.
Klaidingi Teiginiai Apie Depresiją ir Antidepresantus
Internete ir visuomenėje sklando daug klaidingų teiginių apie depresiją ir jos gydymą. Štai keletas iš jų:
- „Depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų.“ Tai supaprastintas ir netikslus teiginys. Nors neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas, atlieka svarbų vaidmenį nuotaikos reguliavime, depresija yra sudėtinga liga, kurią lemia daugybė veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką ir gyvenimo įvykius.
- „Jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas.“ Antidepresantai nėra „laimės piliulės“. Jie skirti normalizuoti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus, o ne padaryti žmogų laimingą. Be to, antidepresantai nėra veiksmingi visiems, ir jų vartojimas turi būti derinamas su kitais gydymo metodais, tokiais kaip psichoterapija.
- „Reikia iš viso atsisakyti bet kokios chemijos“ ir gydytis specialiomis dietomis, dvasinėmis praktikomis, vien tik gamtinės kilmės preparatais ir pan. Nesu šių metodų priešininkas, bet man, kaip specialistui, kyla gamtamokslinis klausimas - jei tie siūlomi netradiciniai metodai tokie veiksmingi, kodėl laisvos rinkos sąlygomis per šimtą metų jie neišstūmė cheminių preparatų, arba kodėl tose egzotiškuose šalyse žmonės taip pat serga depresija? Vadinasi, kai kam ši antidepresantų „chemija“ visgi tinka ir padeda.
Svarbu atsiminti, kad gydymas turi būti individualus ir priklausyti nuo konkretaus žmogaus poreikių ir būklės sunkumo.
Kas Yra Antidepresantai Ir Kaip Jie Veikia?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenyse esančių medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.).
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Svarbu paminėti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - ne antidepresantai.
Antidepresantų Veiksmingumas: Moksliniai Tyrimai
Antidepresantų veiksmingumas yra nuolat tiriamas moksliniais tyrimais. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą.
Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų.
Visgi prieš nusprendžiant, kad antidepresantai yra tik placebo su šalutiniais efektais, reikia atkreipti dėmesį į grupę žmonių, kuriems antidepresantai yra iš tiesų labai svarbūs ir reikalingi. Sergantiems sunkia depresijos forma - kai depresijos simptomai yra taip stipriai žalojantys, kad žmogus visai nebegali funkcionuoti - antidepresantai padeda daug geriau nei placebo tabletės.
Antidepresantų Poveikis: Tiesioginis ir Netiesioginis
Antidepresantų poveikis yra dvejopas:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y.
Dauguma šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Galimas Nepageidaujamas Poveikis
Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Paaiškinimas yra toks: smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne.
Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Gydymo Antidepresantais Svarba ir Kantrybė
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Kartais pacientai konsultacijos metu būna ypatingai įsibaiminę nepageidaujamo vaistų poveikio. Tokiais atvejais visada pacientams siūlau vadovautis ne vien emocijomis, bet ir blaiviu protu: pasverti lyg ant svarstyklių, kas kelia didesnį pavojų - ar galimas nepageidaujamas antidepresantų poveikis, ar negydomų psichikos sutrikimų sukeliama žala.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.
Antidepresantai Nėštumo Metu
Antidepresantai, ypač naujieji - saugūs vaistai. Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad antidepresantai kenkia vaisiui, lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad jie vaisiui nekenkia. Įrodymų nebuvimo priežastis paprasta - vaistų saugumo tyrimai su nėščiosiomis neatliekami. Kaupiant neplanuoto nėštumo klinikinių atvejų duomenis matyti tendencija, kad jeigu moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji išnešioja sveiką kūdikį. Pats nėštumas paprastai teigimai veikia į depresijos sutrikimus, jie „aprimsta“. Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas. Todėl labai svarbu, kad po gimdymo moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša su savo sunkumais, nepasijusti pasimetusi pasikeitusioje gyvenimo situacijoje.
Antidepresantų Derinimas Su Kitais Vaistais ir Gydymo Metodais
Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais. Kitų augalinių psichotropinių preparatų ir cheminių antidepresantų sąveika nėra gerai ištirta. Manau, geriau pasirinkti kurį nors vieną gydymo metodą - arba kreiptis dėl gydymo žmogaus sukurtais antidepresantais, arba dėl gydymo augaliniais antidepresantais į specialistą, kuris išmano atitinkamą netradicinį gydymo metodą.
Informacijos Šaltiniai ir Patarimai
Išsami informacija apie vaistą pateikiama informaciniame vaisto lapelyje. Tačiau gyvenime būna taip, kad didelis informacijos kiekis kelia žmonėms nerimą ir pasimetimą. Esu ne kartą pastebėjęs, kad įtaigiems ir jautriems žmonėms nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia būtent tada, kai jie perskaito informaciniame lapelyje nurodytą galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Dalis pacientų mėgsta naršyti internete. Mano nuomone, internete yra apie 20 proc. patikimos bei naudingos informacijos, ir apie 80 proc. šlamšto. Daug išsamios ir profesionalios informacijos apie vaistus rasite gydytojo psichiatro Mindaugo Šablevičiaus parengtoje svetainėje Antidepresantai.lt.
Depresija: Pasaulinė Problema
Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) naujausios statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių. Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį.
Depresijos Priežastys ir Augantis Sutrikimų Skaičius
Daug kam pagrįstai kyla klausimas - kodėl šių sutrikimų skaičius auga, nežiūrint to, kad Vakarų pasaulyje nebėra bado, plataus mąsto karinių konfliktų, ligų, epidemijų. Aš matau dvi šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastis. Pirmoji - tai didžiulis, „globalus“ informacijos srautas. Šiuolaikines informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius. Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją (tiksliau de-formaciją) apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai. Antroji - tai dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas. Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą. Nereikėtų išskirti kurio nors nepritekliaus tipo kaip pagrindinio žmonių nelaimingumo šaltinio. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima būtų sumažinti depresijos ir nerimo paplitimą.
Depresijos Apibrėžimas, Priežastys ir Gydymo Būdai
Depresija - liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, interesų, pasitenkinimo praradimas. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika, kuri praeina savaime, ar žmogaus nevalingumas, silpnumas, kurį jis gali pats įveikti. Labai daug depresijų praeina ir be gydymo, nes depresijos skirstomos į lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkias depresijas. Gali būti spontaniniai depresijų epizodų pagerėjimai.
Manoma, jog depresija kyla dėl tam tikrų cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimo galvos smegenyse.
Įvairiomis depresijos (organinė, bipolinis sutrikmas, depresijos epizodas, distimija, pogimdyminė, dėl adaptacijos sutrikimo, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas) bent kartą gyvenime gali būti sirgę nuo 5-8% iki 20-30% žmonių. Sunkias depresijas patiria 5-8 % žmonių. Depresija du kartus dažniau nustatoma moterims. Dažniausiai serga 30-40 metų amžiaus.
Depresijos priežastys nėra aiškios. Neretai liga kartojasi šeimose. Manoma, jog tam tikri genetiniai veiksniai kartu su aplinkos veiksniais gali lemti cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, balanso smegenyse sutrikimus. Aplinkos veiksniai gali būti įvairios sunkios, lėtinės ligos, stresai.
- Paveldėjimas. Kaip minėta depresija gali kartotis šeimoje. Visgi, jei šeimoje kažkas sirgo depresija, nereiškia , kad artimieji taip pat sirgs depresija.
- Asmenybė.
- Gyvenimo aplinkybės.
- Ligos. Širdies ligos, insultas, diabetas, vėžinės ligos, išsėtinė sklerozė Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina riziką susirgti depresija.
- Piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis. Piktnaudžiavimas alkoholiu, nusiraminimui pasiekti paprastai sukelia atvirkščią rezultatą ir padidina depresijos tikimybę. Tokia pati tendencija stebima piktnaudžiaujant ir narkotikais.
- Vaistai.
- Mityba.
- Pranykęs ar sumazėjęs domėjimasis atliekama veikla.
- Sutrikęs miegas.
Depresija gali skatinti įvairių somatinių skundų atsiradimą. Pacientai gali skųstis virškinimo problemomis (nevirškinimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu), galvos skausmais, nugaros skausmais. Simptomai išlieka nepaisant gydymo. Neretai kartu pasireiškia nerimas. Sutrinka kasdienis funkcionavimas. Sunkiais atvejais žmogus gali nesikelti iš lovos, nesirengti, nevalgyti, nesiprausti.
Depresijos Diagnostika ir Gydymo Etapai
Įtaręs depresiją, gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartinių depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami rutininiai laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.
Gydymo galimybių yra įvairių, tačiau beveik visuomet yra skiriami ir vaistai. Gydant depresiją, šansai pasveikti yra dideli. Jei depresija lengva ar vidutinė (tuomet žmogus dar darbingas ar dalinai darbingas) neretai kombinuojami vaistai ir psichoterapija, galima gydyti tik psichoterapija. Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją. Jei depresija sunki, ji gydoma vaistais ar elektroimpulsine terapija.
Skiriamos trys gydymo fazės: ūminės būklės koregavimas (2-12 savaičių), gydymo tęsimo ir palaikomasis gydymas. Gydymo tęsimo fazė gali trukti 3-6 mėnesius. Palaikomasis gydymas gali tęstis kelerius metus.
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse.
- Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai. Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo.
- Psichoterapija. Egzistuoja keletas psichoterapijos tipų. Visų jų tikslas padėti susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.
- Elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys. Nepaisant visuomenėje paplitusio įsivaizdavimo, elektrokonvulsinė terapija, bendrai paėmus, yra saugi ir efektyvi. Tikslus jos poveikis nežinomas, bet manoma, kad pakeičiama neurotransmiterių koncentracija.
- Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis.
Depresija gana sėkmingai gydoma ambulatoriškai. Šeimos gydytojai, turėtų reguliariai apžiūrėdami pacientus su depresijos rizikos veiksniais, užduoti klausimus, leidžiančius įtarti depresiją.