Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama generalizacijos sąvoka psichologijoje, apibrėžiamos jos pagrindinės charakteristikos ir aptariama reikšmė įvairiose psichologijos srityse. Straipsnyje remiamasi įvairių autorių darbais ir tyrimais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų šios temos aprašymą.
Generalizacijos apibrėžimas psichologijoje
Generalizacija psichologijoje yra procesas, kai išvados, padarytos tiriant vieną individų grupę ar situaciją, pritaikomos platesniam kontekstui. Kitaip tariant, tai yra gebėjimas perkelti žinias ir įgūdžius iš vienos situacijos į kitą, panašią. Generalizacija yra svarbus kognityvinis procesas, leidžiantis mums efektyviai mokytis ir prisitaikyti prie aplinkos.
Žodžio reikšmė kaip generalizacijos pagrindas
Egzistuoja dalykas, slypintis žodžio reikšmėje. Žodžio reikšmė yra mąstymo aktas, priklausantis tiek kalbos, tiek mąstymo karalystei. Remiantis E., žodžio reikšmė atspindi konceptualizuotą tikrovę. Žodis talpina mąstymą ir kalbą tarpusavyje susijusius. Žodžiai užtikrina pilną supratimą. Taigi, žodžio reikšmė yra generalizacija.
Generalizacija ir kalba
Kalba ir mąstymas yra neatsiejami. Kalba talpina mąstymą ir kalbą tarpusavyje susijusius. Ryšys tarp fonetinio kalbos aspekto ir reikšmės yra esminis. Emocinis ir intelektinis elementai sudaro sistemą, kurioje specifinės minties kryptys sukelia atitinkamą reakciją ir atvirkščiai.
Generalizacija vaikų psichologijoje
J. Piaget indėlis į psichologiją yra didžiulis, jis pakeitė vaikų mąstymo ir kalbos tyrimus. Vienas iš svarbiausių nustatytų vaikų mąstymo savybių yra vaiko mąstymo egocentrizmas. Piaget apibrėžia autistišką ir kryptingą mąstymą. Kryptingas mąstymas yra socialus, veikiamas patirties ar išorės poveikio.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Egocentrizmas ir socializacija
Iki 7-8 metų, remiantis Piaget, egocentrizmas vyrauja. Vaikų kalbos yra suskirstytos į dvi grupes: egocentriškas ir socializuotas. Piaget teigimu, mąstymo vystymasis yra palaipsnė socializacija, o kalba yra reprezentuojama kaip kylanti iš egocentriškos kalbos.
Generalizacija ir Sterno teorija
Pats Stern savo teoriją vadina personalistine - genetine. Jis pervertino loginių aspektų svarbą. Pvz., jis teigia, kad kiekvienas daiktas turi savo pavadinimą, skirtingą nuo tikro garso ar objekto vaizdinio ir asociacijų tarp jų. Tai gali įtakoti tai, kad vaikas viską generalizuos.
Generalizacija ir sąvokų formavimas
Sąvokų formavimas yra procesas, turintis savo natūraliąją istoriją (t.y. lingvistinės raidos koncepcija). Buvo naudojami įvairūs metodai abstrakcijų tyrimui. Vaiko prašoma atrasti panašumų tarp atskirų pavienių įspūdžių. Naujas metodas įgalino sujungti abu veiksnius. Žodis tampa priemone, padedančia formuoti sąvoką ir vėliau tampa jos simboliu.
Sinkretizmas ir kompleksinis mąstymas
Ankstyvoje brandos pradžioje vaiko mintyse susijungia atsitiktiniai įspūdžiai. Šį reiškinį Piaget pavadino sinkretizmu (incoherent coherence). Vaikų mąstyme vyrauja ryšių perteklius. Vaikai pereina tris skirtingas stadijas, o vėliau pereina į kompleksinį mąstymą. Kompleksinis mąstymas yra ankstesnis už sąvokinį mąstymą.
Generalizacija ir mokymasis
Išmokimas yra įgytas elgesys. Klasikinis sąlygojimas - neutralus stimulas (sąlyginis) poruojamas su stimulu, kuris iššaukia refleksinį atsaką (nesąlyginiu dirgikliu), kol neutralus stimulas sugeba pats iššaukti tą patį atsaką. Operantinis, arba instrumentinis, sąlygojimas - kai išmokstama visai naujo judesio. Stimulo generalizavimas - išmokstama bijoti panašių dalykų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Socialinis išmokimas
Bene svarbiausias žmogui yra išmokimas stebint, mėgdžiojant. Išmoktas bejėgiškumas - išmoktas įsitikinimas, jog esi nepajėgus kontroliuoti aplinkos, gali tik prisitaikyti ir iškėsti.
Generalizacijos reikšmė
Generalizacija leidžia mums:
- Efektyviai mokytis ir prisitaikyti prie aplinkos.
- Perkelti žinias ir įgūdžius iš vienos situacijos į kitą.
- Suprasti ir reaguoti į naujas situacijas, remiantis patirtimi.
- Formuoti sąvokas ir kategorijas.
- Spręsti problemas ir priimti sprendimus.
Dvi kultūros ir generalizacija
Šiuo metu dažnai diskutuojamas vadinamasis dviejų kultūrų klausimas, būtent modernios inteligentijos pasiskirstymas į dvi grupes - gamtos mokslininkus bei technologus ir humanitarus. Gamtos mokslininkų ir jų darbų pritaikytojų - inžinierių bei technologų - užsiėmimas pasidarė sunkiai suprantamas ir prieinamas asmenims be specialaus išsilavinimo ar bent jau be didesnių pastangų.
Generalizacija ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas
Tik palyginant neseniai buvo pradėta suprasti žala, kurią tolimesnei mokslo pažangai daro idėjų pasikeitimo stoka tarp atskirų gamtos mokslo sričių. To supratimo išdava yra ta, kad tiksliuosiuose moksluose įvyko posūkis atgal nuo specializacijos į generalizaciją. Ardomi barjerai tarp atskirų sričių, pasikeičiant metodais ir idėjomis.
Taip pat skaitykite: Dailės terapija: metodai ir taikymas
tags: #kas #yra #generalizacija #psichologijoje