Maslow asmenybės teorijos apžvalga

Įvadas

Šiuolaikinės asmenybės teorijos siekia paaiškinti žmogaus elgesio motyvus, vidinius konfliktus ir asmenybės raidą. Psichologija siūlo būdų skirtingai suprasti žmogaus sąmonę ir veikimą, ji siūlo žemėlapių ir modelių - platesnį reiškinio supratimą ir orientaciją. Vieno žemėlapio nėra. Šiame straipsnyje pateikiama A. Maslow asmenybės teorijos apžvalga, apimanti pagrindinius principus ir sąvokas.

Pagrindinės motyvacijos teorijos

Šiame skyriuje aptarsime kelias turinio motyvacijos teorijas, kurios padeda suprasti, kas motyvuoja žmones.

Maslow poreikių hierarchija

Maslow poreikių hierarchija yra viena žinomiausių motyvacijos teorijų. Daugelį metų klinikoje stebėjęs ir tyręs savo pacientus jis išskyrė asmenybės poreikių 5 lygmenis. A. H. Maslow teigė, kad žmogus turi įgimtą norą tenkinti poreikius. Pasak jo, žemesnėje hierarchijos pakopoje esančių poreikių patenkinimas sudaro sąlygas kilti aukštesnės pakopos poreikiams. Bent iš dalies patenkinus visus žemesniuosius poreikius galima siekti patenkinti aukštesnės pakopos poreikius. Kuo poreikiai aukštesnės pakopos, tuo vėlesniu asmenybės raidos etapu jų atsiranda ir tuo sudėtingesne, įvairesne veikla patenkinami.

• Pirmasis (žemiausias) lygmuo yra fiziologiniai poreikiai (oro, vandens, alkio, troškulio, miego, šalčio, šilumos ir kitų), kurių patenkinimas būtinas gyvybei palaikyti.

• Antrasis lygmuo - saugumo poreikiai (aiškumo, tvarkos, emocinės, fizinės ir psichinės grėsmės, baimės, skurdo nebuvimo ir kitų) - stipriausiai pasireiškia ankstyvojoje vaikystėje arba sergant neuroze.

  Taip pat skaitykite: Adlerio ir Maslow lyginamoji analizė

• Trečiasis lygmuo - meilės ir emocinių ryšių poreikiai (socialiniai), kuriuos žmogus tenkina bendraudamas su kitais žmonėmis, prisirišdamas prie jų, mylėdamas, priklausydamas įvairioms grupėms ir kolektyvams.

• Ketvirtasis lygmuo - savigarbos ir pagarbos poreikiai, kurie reiškiasi pastangomis įgyti gerą vardą, būti kitų žmonių vertinamam, gerbiamam, pripažįstamam.

• Penktąjį (aukščiausią) lygmenį sudaro savirealizacijos poreikis - siekimas tobulėti, ieškoti gyvenimo prasmės, atskleisti visus savo gabumus ir gebėjimus.

ERG teorija

ERG teorija, sukurta Clayton Alderfer, yra Maslow poreikių hierarchijos supaprastinimas. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. P. Alderferis 1972 išplėtojo A. H. Maslow poreikių hierarchijos teoriją ir ją pavadino egzistencijos, giminingumo ir raidos teorija (anglų kalba Existence, Relatedness and Growth Theory, vadinamoji ERG teorija,). ERG teorijoje yra trys poreikių kategorijos:

• Egzistencijos poreikiai (fiziologiniai ir saugumo poreikiai)
• Ryšių poreikiai (socialiniai poreikiai)
• Augimo poreikiai (pripažinimo ir savęs realizavimo poreikiai)

Jis išskyrė 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo (asmenybės ugdymo). Pasak jo, žmogus kyla arba leidžiasi poreikių hierarchijos laiptais: patenkinus egzistencinius poreikius tampa reikšmingesni santykiai su aplinkiniais ir savirealizacija ir, priešingai, nepavykus realizuoti aukštesniųjų poreikių, prasideda regresija (grįžimas prie žemesnio lygio poreikių tenkinimo) ir frustracija.

Taip pat skaitykite: Poreikių įtaka raidai

ERG teorija skiriasi nuo Maslow teorijos tuo, kad ji leidžia patenkinti kelis poreikius vienu metu ir pripažįsta, kad nepatenkinti aukštesnio lygmens poreikiai gali paskatinti žmones grįžti prie žemesnio lygmens poreikių.

D. C. McClelland poreikių teorija

D. C. McClelland išskyrė tris pagrindinius poreikius, kurie motyvuoja žmones: Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas D. McClellandas teigė, kad poreikis laimėti yra ypač svarbus atliekant darbo užduotis. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.

• Pasiekimų poreikis (noras įveikti iššūkius ir pasiekti aukštų rezultatų)
• Valdžios poreikis (noras daryti įtaką kitiems ir kontroliuoti situaciją)
• Priklausymo poreikis (noras užmegzti artimus santykius ir būti priimtam)

McClelland teigė, kad šių poreikių stiprumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus ir gali būti ugdomas.

F. Herzberg dviejų veiksnių teorija

F. Higienos veiksniai (darbo sąlygos, atlyginimas, įmonės politika) - jie nelemia pasitenkinimo, bet gali sukelti nepasitenkinimą, jei nėra patenkinti.

Motyvatoriai (pasiekimai, pripažinimas, atsakomybė) - jie lemia pasitenkinimą ir motyvaciją.

Taip pat skaitykite: Asmenybės apžvalga pagal Maslow

Herzberg teigė, kad norint motyvuoti darbuotojus, reikia užtikrinti, kad būtų patenkinti ne tik higienos veiksniai, bet ir motyvatoriai.

Turinio motyvacijų teorijų taikymas vadovo praktikoje

Turinio motyvacijų teorijos gali būti naudingos vadovams, siekiant suprasti, kas motyvuoja jų darbuotojus, ir sukurti tokią darbo aplinką, kuri skatintų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu. Pavyzdžiui, vadovai gali taikyti Maslow poreikių hierarchiją, kad užtikrintų, jog darbuotojų pagrindiniai poreikiai yra patenkinti, o tada suteiktų galimybių siekti aukštesnio lygmens poreikių, tokių kaip pripažinimas ir savęs realizavimas. Jie taip pat gali naudoti McClelland poreikių teoriją, kad pritaikytų užduotis ir atsakomybes pagal darbuotojų individualius poreikius.

Savęs aktualizacija pagal Maslow

Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus: Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.

1. Pilnesnis realybės suvokimas. Mato aplinką tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokios jie norėtų. Jų pasaulio suvokimą mažiau veikia emocijos, bergždžios viltys, baimės.
2. Savęs, kitų ir gamtos priėmimas (tolerancija). Save priima tokius, kokie yra. Nėra per daug savikritiški. Nejaučia per daug kaltės, nerimo, gėdos. Jie gerai priima kitus žmones, neturi poreikio mokyti ar kontroliuoti. Toleruoja kitų silpnumą ir jo nebijo.
3. Betarpiškumas, paprastumas ir natūralumas. Elgesyje nėra dirbtinumo. Nesistengia pasirodyti efektingai. Yra netradiciniai, bet tai kyla iš natūralių vidinių poreikių ir gali prisitaikyti, kad kitų nešokiruotų.
4. Orientacija į problemą. Gyvena, kad dirbtų, o ne dirba, kad gyventų, t.y. įsitraukę į idėjos realizavimą ar darbą. Jiems svarbūs egzistenciniai klausimai, gyvenimo prasmės problema.
5. Nepriklausomybė - poreikis būti vienam. Jiems reikalingas vidinio gyvenimo neliečiamumas. Nesistengia su kitais palaikyti priklausomybės santykių, todėl gali džiaugtis tikra draugyste. Šią nepriklausomybę ne visada supranta aplinkiniai. Kiti dažnai juos laiko abejingais, šaltais ar išdidžiais. Save aktualizavę žmonės jau yra patenkinę meilės poreikį, todėl jiems nereikalinga kitų žmonių draugystė. Atsiranda bendravimo su savimi poreikis. Jie gali būti vieni ir nesijausti vienišais.
6. Autonomija - nepriklausomybė nuo kultūros ir aplinkos. Jie elgiasi nepriklausomai nuo aplinkinių, pasikliauja tik savimi. Pavyzdžiui, studentas gali mokytis gerai, nepriklausomai nuo to, ar aplinkiniai vertina gerą mokymąsi ar ne.
7. Suvokimo naujumas. Sugeba džiaugtis net pačiais paprasčiausiais įvykiais, pajusti jų naujumą, išgyventi malonumą, ekstazę. Retai skundžiasi nuobodžiu gyvenimu, nes juos viskas stebina.
8. Aukštumų išgyvenimai. Tai didelio susijaudinimo ir įtampos bei susitaikymo ir ramybės momentai. Tai ekstazės momentai meilėje, intymume, kūryboje, atradime ar susiliejime su gamta.
9. Visuomeninis interesas. Visuomenė juos gali nuliūdinti, tačiau vis tiek su kitais žmonėmis juos sieja artumo jausmas, noras padėti kitiems, meilė žmonijai.
10. Gilūs tarpasmeniniai santykiai. Dažniausiai bendrauja su panašų savęs aktualizacijios lygį pasiekusiais žmonėmis.
11. Demokratiškumas. Neturi išankstinio nusistatymo. Bendrauja nepriklausomai nuo socialinės klasės, rasės, religijos, lyties. Su malonumu mokosi iš kitų. Nelaiko visų lygiais.
12. Priemonių ir tikslų atskyrimas. Nuoseklūs ir tvirti kasdieniniame gyvenime, laikydamiesi tam tikrų etinių normų.
13. Filosofinis humoro jausmas.
14. Spontaniškas kūrybiškumas. Kūrybiški ne tik savo darbe, bet ir pačiose įvairiausiose kasdienio gyvenimo situacijose.
15. Priešinimasis sukultūrinimui. Jie yra harmonijoje su visa kultūra, tuo pačiu išlaikydami vidinę nepriklausomybę nuo jos. Autonomiški ir savimi pasitikintys. Mąstymas ir elgesys nėra veikiami socialinių įtakų, o grįsti asmenine filosofija, supratimu.

Kitų asmenybės teorijų apžvalga

Asmenybės raida yra sudėtingas ir daugiaplanis procesas, kurį bando paaiškinti įvairios psichologijos teorijos. Šiame skyriuje pateikiama asmenybės raidos teorijų apžvalga, apimanti tiek klasikines, tiek šiuolaikines perspektyvas.

Dispozicinės asmenybės teorijos

Šios teorijos pabrėžia įgimtus asmenybės bruožus, kurie yra palyginti pastovūs ir nulemia žmogaus elgesį įvairiose situacijose.

Didysis penketas (Big Five)

Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Šis modelis išskiria penkis pagrindinius asmenybės bruožus:

• Atvirumas patirčiai: smalsumas, kūrybiškumas, vaizduotė.
• Sąžiningumas: organizuotumas, atsakingumas, kruopštumas.
• Ekstravertiškumas: komunikabilumas, energingumas, socialumas.
• Sutariamumas: geranoriškumas, užuojauta, pasitikėjimas.
• Neurotiškumas: nerimas, dirglumas, emocinis nestabilumas.

Šie bruožai yra matuojami įvairiais psichologiniais testais ir naudojami asmenybės profiliams sudaryti.

Sigmundo Froido teorija

Froidas manė, kad pagrindinį vaidmenį asmenybės formavimuisi turi ankstyvieji kūdikystės ir vaikystės metai. Asmenybė vystymąsi keli pagrindiniai įtampos šaltiniai: fiziologiniai augimo procesai, frustracija, konfliktai ir išorinio pasaulio grėsmės. Dėl šių įtampą keliančių šaltinių žmogus yra priverstas išmokti naujų įtampos sumažinimo būdų. Toks mokymasis ir yra asmenybės vystymasis. Froidas išskyrė kelias psichoseksualinės raidos stadijas:

• Oralinė stadija (0-1 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra burna.
• Analinė stadija (1-3 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra tuštinimasis. Jei motina labai griežta ir baudžianti, vaikas gali užlaikyti tuštinimąsi, dėl ko atsiranda vidurių užkietėjimas. Jei ši reakcija persikelia į kitas elgesio sritis, vaikas tampa atkaklus, užsispyręs ir šykštus (lengvai nepaleidžia to, kas pateko jam į rankas). Arba vaikas gali išreikšti savo pyktį šikdamas netinkamiausiu laiku. Iš tokios reakcijos atsiranda žiaurumas, be priežasties kylantys destruktyvūs įsiūčio priepuoliai, netvarkingumas, švaros nesilaikymas ir pan.
• Falinė stadija (3-6 metai): pagrindinis malonumo šaltinis yra lytiniai organai. Čia išryškėja seksualiniai ir agresyvūs jausmai, susiję su genitalinių organų funkcionavimu. Masturbacijos malonumai ir vaiko autoerotinę veiklą lydinčios fantazijos paruošia dirvą Edipo kompleksui. Edipo kompleksas susidaro iš seksualinio potraukio priešingos lyties tėvui. Berniukas nori užvaldyti motiną ir pašalinti tėvą, mergaitės - atvirkščiai. Šie jausmai pasireiškia vaiko fantazijose masturbacijos metu ir tai meilės, tai maišto prieš tėvus jausmų kaitoje. 3-5 metų vaiko elgesys didžia dalimi sąlygojamas Edipo komplekso veikimo, ir nors šis kompleksas patiria reikšmingų pokyčių ir yra išstumiamas penktaisiais gyvenimo metais, jis lieka viena pagrindinių varomųjų jėgų visą gyvenimą. Požiūris į priešingą lytį ir į valdžią, didžia dalimi įtakojami Edipo komplekso. Be to Edipo komplekso išsprendimas sudaro pagrindą vienai iš asmenybės institucijų, būtent superego, susiformavimui. Edipo kompleksą berniukai ir mergaitės išgyvena skirtingai (pas mergaites jis dar vadinamas Elektros kompleksu). Bendra yra šio komplekso atsiradimo istorija bei pagrindinė situacija ir atomazga. Iš pradžių tiek berniukai, tiek mergaitės myli mamą, nes ši patenkina jų poreikius. Tuo tarpu tėvas laikomas pavojingu konkurentu, kuris paveržia motinos meilę. Berniukas trokšta motinos, tačiau negali jos turėti, todėl auga jo pyktis tėvui, sukelia konfliktą tarp jo ir tėvų. Vaikas laiko savo tėvą konkurentu ir bijo, kad stipresnis už jį varžovas gali sužaloti jį. Berniuko baimės gali būti sustiprintos bausti mėgstančio ir pikto tėvo grasinimais. Jo baimė, ką tėvas gali padaryti su juo, telkiasi ties lytiniais organais, nes būtent jie yra geidulingų jausmų šaltinis. Jis bijo pavydaus tėvo, kuris pašalins gėdingus organus. Taip atsiranda kastracijos nerimas (baimė), kuris verčia išstumti seksualinį motinos norą ir priešiškumą tėvui. Jis taip pat padeda berniukui identifikuotis su tėvu ir jaustis tokiu pat galingu, kaip ir jis. Identifikuodamasis su tėvu, berniukas taip pat simboliškai patenkina savo seksualinius impulsus motinai. Tuo pačiu pavojingi erotiniai jausmai pakeičiami nepavojinga meile ir prisirišimu. Mergaitei ši situacija išsivysto kitaip. Iš pradžių ji pagrindinį meilės objektą (motiną) pakeičia nauju objektu (tėvu). Tai įvyksta dėl mergaitės reakcijos į nusivylimą, kai ji atranda, kad berniukas turi penį, o ji toje vietoje - tik tuštumą. Po tokio traumuojančio atradimo seka keli svarbūs įvykiai. Pirmiausia, ji laiko savo motiną atsakingą už jos kastravimą, ir tai susilpnina meilę motinai. Antra, ji perkelia meilę tėvui, nes jis turi vertingą organą, kuriuo ji siekia su juo pasidalinti. Tačiau jos meilė tėvui ir kitiems vyrams yra sumišusi su pavydu, nes jie turi tai, ko ji neturi. Penio pavydas yra berniukų kastracijos nerimo atitikmuo, ir kartu jie vadinami kastracijos kompleksu. Mergaitė įsivaizduoja praradusi kažką vertinga, tuo metu berniukas bijo tai prarasti. Mergaičių Elektros kompleksas išstumiamas taip pat, nes ji negali pasitenkinti su tėvu ir pašalinti motinos. Bet jis nėra išstumiamas taip stipriai, kaip berniukų dėl mergaitės ankstesnio prisirišimo prie motinos. Tačiau Edipo kompleksas yra sudėtingesnis nei parodyta šia schema. Froidas daro prielaidą, kad žmogus iš prigimties yra biseksualus, tačiau daugumai žmonių homoseksualiniai impulsai nepasireiškia tiesiogiai (lieka latentiniais). Būtent todėl vaikas trokšta pasitenkinimo ne tik su priešingos lyties, bet ir su tos pačios lyties tėvu.
• Latentinė stadija (6-12 metai): seksualiniai impulsai yra prislopinami.
• Genitalinė stadija (nuo 12 metų): seksualiniai impulsai vėl atsiranda ir nukreipiami į brandžius santykius.

Froidas teigė, kad asmenybę sudaro trys struktūros:

• Id: pasąmonės dalis, kuri siekia patenkinti instinktus.
• Ego: sąmonės dalis, kuri reguliuoja Id veiksmus atsižvelgiant į realybę.
• Superego: moralės principų visuma, kuri atspindi visuomenės normas ir vertybes.

Kiti psichoanalitiniai požiūriai

• Karlas Jungas: pabrėžė kolektyvinės pasąmonės ir archetipų svarbą.
• Alfredas Adleris: akcentavo individualios psichologijos svarbą ir siekį įveikti menkavertiškumo jausmą.
• Karen Horney: kritikavo Froido požiūrį į moteris ir teigė, kad moterys jaučiasi menkavertės, nes yra priklausomos ekonomine, politine ir socialine prasme nuo vyrų.
• Haris Stekas Salivanas (Harry Stack Sullivan, 1892-1949) gimęs airių emigrantų šeimoje amerikietis, psichiatras, psichoanalitikas, neofroidistas, interpersonalinės psichoanalitinės teorijos pradininkas.

Humanistinės asmenybės teorijos

Šios teorijos pabrėžia žmogaus laisvę, pasirinkimą ir savirealizacijos siekį.

Karlo Rodžerso teorija

Karlas Rodžersas atsisakė jam neįdomios psichologijos teorijos ir plėtojo savo 19-os teiginių „terapijos, asmenybės ir tarpasmeninių santykių teoriją” kurią pristatė 1951 m. knygoje Client-Centered. Rodžersas teigė, kad žmogus turi įgimtą polinkį tobulėti ir siekti savirealizacijos. Geras gyvenimas - tai ne galutinis punktas, o kryptis, kuria žmogus juda pagal savo prigimtį. Atvirumas išgyvenimams. Tokie žmonės suvokia savo išgyvenimus nejausdami grėsmės.

Abrahamo Maslow teorija

Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus: Pilnesnis realybės suvokimas.

Gordono Allporto teorija

Brandi asmenybė pagal Gordon Willard Allport (1897-1967). Žmogaus brendimas - tai visą gyvenimą trunkantis procesas. Nebrandžių žmonių elgesys kyla dėl neįsisąmonintų motyvų, dažniausiai ateinančių dar iš vaikystės. Psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama 6 bruožais: Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.

Socialinio išmokimo teorijos

Šios teorijos pabrėžia aplinkos ir socialinės patirties vaidmenį asmenybės formavimuisi.

Juliano Rotterio teorija

Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės.

Alberto Banduros teorija

Bandura teigė, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį.

Erik Eriksono psichosocialinės raidos teorija

E. Eriksonas išskyrė aštuonias asmenybės psichosocialinės raidos stadijas. Kiekvienoje iš jų individas susiduria su nauju konfliktu ar krize, kurią reikia įveikti. Šios krizės skatina asmenybę arba tobulėti, arba regresuoti. Autoriaus nuomone, žmogus savo gebėjimus realizuoja tik tada, kai priimtinu būdu įveikia tam tikras krizes ir išsprendžia esmines psichosocialines problemas.

Kiekviename raidos etape žmogus išgyvena savitą psichosocialinę krizę, kurios turinį lemia tiek biologinė individo branda, tiek socialiniai reikalavimai, keliami tam tikro amžiaus individui. Visos krizės tarpusavyje susijusios. Kiekviena krizė geriausiai išryškėja tam tikroje stadijoje, tačiau, kad ir ne tokia stipri, ji trunka visą gyvenimą. E. Eriksonas apibūdino du ribinius krizės sprendimus, bet pripažino, kad yra daugybė tarpinių sprendimų ir kad dauguma žmonių renkasi kurį nors iš jų.

• I stadija. Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 m.).
• II stadija. Autonomija arba abejonė (1 3 m.).
• III stadija. Iniciatyva arba kaltė (3 6 m.).
• IV stadija. Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6 11 m.).
• V stadija. Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė).
• VI stadija. Intymumas arba vienatvė (jaunystė: 20 30 m.).
• VII stadija. Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius: 40 65 m.).
• VIII stadija. Vientisumas arba nusivylimas (senatvė iki mirties).

Egzistencinė psichologija

Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus atsakomybę už savo gyvenimą ir pasirinkimus. M. Kai kurie žmonės nėra nei depresyvūs, nei apimti manijos, tačiau vis tiek nėra ir sveikos psichikos. Juos kamuoja asmenybės ar temperamento sutrikimai. Pasitaiko, jog žmogaus protą apgula klausimai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis šioje žemėje. Ir tada paaiškėja, kad tas protas, į savo paties išsikeltus klausimus atsakyti negali, nes tai pranoksta jo galimybes. Tada tenka kreiptis pagalbos. Asmenybės raida gyvenime: egzistencinio apsisprendimo psichologija - I" yra kun. dr. Kęstučio Trimako antroji studija religijos psichologijos knygų serijoje. Joje svarstomas žmogaus asmenybės atsiskleidimas, sukeltas tiek vidinių poreikių, tiek gyvenimo keliamų uždavinių. Aptariamos Eriko H. Erikson'o, Danielio J.

tags: #maslow #asmenybes #teorija