Kognityvinė psichologija yra psichologijos šaka, kuri tiria pažinimo arba mąstymo procesus ir jų rezultatų (žinių) vidinės reprezentacijos problemas. Tai apima, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Kognityvinė psichologija siekia išnagrinėti, kaip žmogus atmintyje sutvarko žinias ir koks žodinių ir vaizdinių komponentų tarpusavio santykis įsiminimo ir mąstymo procesuose.
Kognityvinės psichologijos ištakos ir raida
Kognityvinė psichologija, kaip atskira disciplina, išryškėjo XX a. viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip reakcija į elgesio psichologijos (biheviorizmo) ribotumą. Biheviorizmas daugiausia dėmesio skyrė stebimam elgesiui, nekreipdamas dėmesio į vidinius psichikos procesus. Kognityvinės psichologijos pradininkai suprato, kad vien tik stebėti elgesį nepakanka - būtina nagrinėti ir vidinius procesus, vykstančius žmogaus mintyse. Svarbiausi kūrėjai - U. R. G. Neisseris ir R. Heiberis.
Plėtodamasi kaip priešprieša funkcinei psichologijai ir biheiviorizmui, kuris neigia psichinių procesų vidinės organizacijos reikšmę, kognityvinė psichologija atsiribojo nuo atskirų pažinimo funkcijų ir stengėsi paaiškinti vientisą pažinimo procesą, atskleisti žinių struktūrą ir jų panaudojimo dėsningumus. Iš pradžių daugiausia tyrė sensorinės informacijos pokyčius, vykstančius nuo to momento, kai stimulas pradeda veikti receptorių, iki atsakomosios reakcijos (D. Broadbentas, S. Sternbergas). Mokslininkai rėmėsi analogija to, kaip informaciją apdoroja žmogus ir kaip kompiuteris. Buvo išskirta labai daug pažinimo ir vykdymo procesų struktūrinių komplektų (blokų), tarp jų - trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis (G. Sperlingas, J. W. Atkinsonas). Organizuodami eksperimentinius tyrimus ir kurdami empirinius duomenis aiškinančias teorijas, šios krypties atstovai vadovaujasi kai kuriomis geštaltpsichologijos idėjomis, kibernetikos ir struktūrinės lingvistikos teorijos modeliais, perima ir vartoja ir kai kurias jų sąvokas.
Pagrindinės kognityvinės psichologijos sritys
Kognityvinė psichologija apima daugybę sričių, įskaitant:
- Suvokimas: Kaip mes interpretuojame sensorinę informaciją ir suprantame pasaulį aplink mus.
- Atmintis: Kaip mes saugome, prisimename ir naudojame informaciją.
- Dėmesys: Kaip mes sutelkiame dėmesį į tam tikrą informaciją ir ignoruojame kitą.
- Kalba: Kaip mes suprantame ir vartojame kalbą.
- Problemų sprendimas: Kaip mes randame sprendimus sudėtingoms problemoms.
- Sprendimų priėmimas: Kaip mes pasirenkame iš įvairių alternatyvų.
- Mąstymas: Kaip mes naudojame informaciją, kad darytume išvadas ir priimtume sprendimus.
- Kūrybiškumas: Kaip mes generuojame naujas idėjas ir sprendimus.
Šios sritys suformavo tai, kas vadinama „kognityvine revoliucija“, padėjusia suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus daug giliau nei bet kada anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
Kognityvinės psichologijos teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė daugybė žymių XX-XXI a. mokslininkų. Nors teorijų yra daug, kelios tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos:
- Klasikinio sąlygojimo teorija: Ši teorija aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas, pavyzdžiui, kaip formuojasi asociacijos.
- Operantinio sąlygojimo teorija: Tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija: Ši teorija intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija: Howard Gardner teigia, kad egzistuoja ne vienas, o keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
- Piaget kognityvinio vystymosi teorija: Jean Piaget tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Daugybė tyrimų atlikta tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, siekiant patvirtinti šių teorijų galiojimą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. Pavyzdžiui, jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų.
Pagrindinis KET principas - žmogus vadovaujasi klaidingais įsitikinimais bei lūkesčiais dėl šio pasaulio, kurie tamsiomis spalvomis nuspalvina santykius su kitais, taip sukeldami perdėtą stresą ir nerimą.
KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Aaronas Beckas, pirmasis suformulavo ciklinės sąveikos tarp aplinkos, minčių ir elgesio idėją, pavadindamas ją negatyviąja triadą. Pirmiausia, asmuo pasaulį regi per „negatyvią schemą“. Tai gali būti įsitikinimas, kad kiti prastai su jumis elgsis ar kad kiti siekia jums kaip nors pakenkti. Tai gali būt ir tikėjimas, kad visos sutiktos katės atneš jums nelaimę. Kai žmogus bendrauja su pasauliu, bendravimas vystosi minėtos negatyvios schemos padiktuotuose rėmuose. Jei žmogus pokalbio dėl darbo metu bendrauja nusiteikęs pozityviai, galima tikėtis teigiamų rezultatų. Kai susitikimas nepasiseka, negatyvi schema tik suintensyvėja. Esame įsitikinę, kad sulaukėm to, ko ir tikėjomės, todėl mūsų lūkesčiai pateisinti. Tačiau svarbu suvokti, kaip teigia Beckas, kad mūsų susikurta neigiama schema ir yra atsakinga už nesėkmes ir į save nukreiptą destruktyvų elgesį.
Ekspozicijos terapija
Viena iš sričių, kurioje kognityvinė elgesio terapija, arba KET, pasiekė didžiausių laimėjimų ― tai nerimo ir fobijų gydymas. Ši teorijos rūšis, žinoma kaip ekspozicijos teorija, veikia taip: tarkime, kad bijote vorų. Nors racionaliai suvokiate, kad voras nėra nuodingas ir nekelia jokios grėsmės, jei jis prie jūsų prisiartintų, jaustumėtės neramiai, o jei prisiliestų, išgyventumėte jausmus, panašius į paniką. Kas gi čia įvyksta, žvelgiant per kognityvinės psichologijos prizmę? Jūsų mintyse susiformavę klaidingi įsitikinimai apie vorus, vadinasi, jums su jais susidūrus, jūsų patyrimą neigiamai paveikia neracionalios jūsų mintys. Taikant ekspozicijos terapiją, jūs palaipsniui žengsite į akistatą su savo stresoriumi (vorais), tuo pačiu metu bus valdomos jūsų tipinės reakcijos (nerimas ir baimė). Pavyzdžiui, terapeutas prieš jus padės vorą ir pagelbės jums išlaikyti ramybę, kalbėdamasis su jumis bei iš lėto ir palaipsniui pratindamas prie idėjos, kad šalia yra voras. Po kurio galbūt net galėsite jį paliesti. Galiausiai vorų baimė turi visiškai išnykti.
Kognityviniai mokslai
Kognityviniai mokslai (angl. Cognitive Sciences) yra tarpdisciplininė mokslo sritis, jungianti psichologiją, filosofiją, lingvistiką, antropologiją, neuromokslus ir dirbtinį intelektą. Ši specialybė tokia plati ne be priežasties. Kognityviniai mokslai atsirado 1970-1980 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mokslininkai jau tada siekė sukurti dirbtinį intelektą. Kognityvinių mokslų pradininkai ir jų pasekėjai suprato, kad, norint jį sukurti, pirmiausia turi būti pažinti procesai, atskleidžiantys mūsų mąstymą. Remdamiesi Alanu Tiuringu (Alan Turning), šios srities mokslininkai daro prielaidą, kad ir žmogaus protas veikia, vedamas tam tikrų algoritmų, kuriuos galima suprogramuoti kompiuteriu.
Kognityvinės psichologijos studijos Lietuvoje
Jei domitės kognityvine psichologija, Lietuvoje yra galimybių studijuoti šią sritį. Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo psichologijos bakalauro studijas, kuriose nagrinėjami tokie moduliai kaip pažintiniai procesai, kalbos psichologija, atmintis, suvokimas ir neurologiniai žmogaus elgesio pagrindai. VU Psichologijos studijų programos yra laikomos vienomis stipriausių Lietuvoje. VDU siūlo Psichologijos bakalauro studijas, kuriose taip pat analizuojami žmogaus mąstymo, atminties, mokymosi ir sprendimų priėmimo mechanizmai. Studentai taip pat turi galimybę rinktis neuromokslų ir kognityvinės psichologijos pasirenkamuosius dalykus, priklausomai nuo dominančios krypties.
Knygos, padedančios suprasti kognityvinę psichologiją
Net ir studijuojant kognityvinę psichologiją universitete, labai naudinga mokymąsi papildyti papildomais šaltiniais: vaizdo įrašais, testais, santraukomis, straipsniais ir knygomis. Štai kelios labiausiai rekomenduojamos knygos, kurios padės geriau suprasti kognityvinės psichologijos esmę:
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
- Cognitive Psychology - Mark T. Keane: Tai vienas populiariausių ir plačiausiai naudojamų vadovėlių pasaulyje. Keane aiškiai ir suprantamai nagrinėja pagrindinius kognityvinius procesus: atmintį, suvokimą, dėmesį, sprendimų priėmimą ir kt. Knyga pritaikyta tiek studentams, tiek savarankiškai besimokantiems.
- Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman: Danielis Kahnemanas, Nobelio premijos laimėtojas, šioje knygoje išskiria du mąstymo tipus: 1 sistema - greita, emocinė, intuityvi ir 2 sistema - lėta, logiška, analitinė. Tai vienas svarbiausių moderniosios psichologijos kūrinių, padedantis suprasti, kodėl darome tam tikras klaidas ir kaip priimame sprendimus.
- Mirksnis - Malcolm Gladwell: Malcolm Gladwell analizuoja momentinius sprendimus, kuriuos priimame vos per kelias sekundes, dažnai to net nesuvokdami. Ši knyga padeda suprasti, kaip pasąmonė ir automatiniai procesai formuoja mūsų elgesį.
- Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson: Tyrinėjama kognityvinė disonansija, klaidų pateisinimas, mąstymo šališkumas, savęs apgaulė ir psichologiniai mechanizmai, padedantys mums išlaikyti vidinę darną net tada, kai klystame.
Kognityvinės psichologijos svarba
Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip veikia žmogaus protas - nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas. Ji atsako į klausimus, kurie mus lydi nuo vaikystės:
- Kodėl kai kuriuos dalykus atsimename aiškiai, o kitus pamirštame?
- Kodėl kartais reaguojame impulsyviai, net nesusimąstydami?
- Kaip galime gerinti savo atmintį?
- Kodėl dėmesys nukrypsta taip lengvai?
- Kodėl priimame neteisingus sprendimus, nors žinome, kas būtų geriau?
Kognityvinė psichologija ne tik paaiškina šiuos reiškinius, bet ir leidžia juos pagerinti - keičiant mokymosi strategijas, mąstymo modelius ir kasdienio elgesio įpročius.
tags: #kas #yra #kognityvinis