Carlas Gustavas Jungas (1875-1961) buvo šveicarų psichologas ir psichiatras, analitinės psichologijos pradininkas. Jo įžvalgos apie žmogaus psichiką ir pasąmonę padarė didžiulę įtaką psichologijos mokslui, religijai, filosofijai ir kultūrai apskritai. Šiame straipsnyje nagrinėjama C. G. Jungo pasąmonės psichologija, aptariant pagrindines jo teorijos sąvokas ir jų reikšmę žmogaus asmenybei.
C. G. Jungo biografija ir veikla
Karlas Gustavas Jungas gimė 1875 m. liepos 26 d. Kesswilyje, Šveicarijoje. Studijavo mediciną Bazelio universitete, vėliau specializavosi psichiatrijoje Ciuricho universitete. 1900-1909 m. dirbo asistentu Eugenui Bleulerui Ciuricho universiteto psichiatrijos klinikoje.
C. G. Jungas susidomėjo Sigmundo Freudo idėjomis ir metodais. Jie tapo artimais kolegomis, tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė dėl skirtingų požiūrių į pasąmonės prigimtį ir libido sampratą. 1912 m. C. G. Jungas atsisakė S. Freudo psichoanalitinės mokyklos pagrindinių teiginių ir sukūrė savo analitinės psichologijos sistemą.
C. G. Jungas tyrinėjo mitus, folklorą, Rytų kultūras, siekdamas išryškinti Rytų ir Vakarų mąstymo principų ir psichikos skirtumus. Jis parašė daug įtakingų veikalų, įskaitant „Diagnostinės asociacijų studijos“ (1906-1909), „Libido virsmai ir simboliai“ (1912), „Psichologiniai tipai“ (1921), „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“ (1963).
Asmenybės teorijos filosofiniai pagrindai
C. G. Jungo asmenybės teorija remiasi filosofiniais pamąstymais apie žmogų, kuriuos galima išreikšti dichotomijomis:
Taip pat skaitykite: Svajonių interpretacijos pagal [Autoriaus Vardas]
- Laisvė - determinizmas: Kiek žmogus laisvai kontroliuoja savo elgesį, o kiek jis yra nulemtas nekontroliuojamų veiksnių?
- Įgimta - įgyta: Ar žmogaus asmenybė labiau priklauso nuo įgimtų savybių, ar nuo patirties ir aplinkos?
- Aktyvu - reaktyvu: Ar žmogus veikia vedamas individualios iniciatyvos, ar tik reaguoja į išorinius dirgiklius?
- Unikalu - universalu: Kiek žmogus yra unikali būtybė, o kiek jam būdingos universalios savybės?
Asmenybės struktūra pagal C. G. Jungą
C. G. Jungo asmenybės teoriją galima suvokti kaip struktūrinę asmenybės teoriją, kurioje akcentuojamos tam tikros psichikoje esančios struktūros arba psichikos lygmenys.
Sąmonė
Sąmonės centru (bet ne asmenybės) C. G. Jungas laikė ego. Ego esminė funkcija - reguliuoti ir išlaikyti vidinio pasaulio ryšį su išoriniu. Skiriamos dvi sąmonės turinio kryptys:
- Introversija: orientacija į vidų, į savo vidinį pasaulį.
- Ekstraversija: orientacija į išorę, į pasaulį.
Žinojimas sąmonę pasiekia 4 kanalais:
- Jausmai: racionalus žinojimo kanalas, paremtas vertinimu.
- Mąstymas: racionalus žinojimo kanalas, paremtas loginiu analizavimu.
- Pojūčiai: subjektyvus žinojimo kanalas, paremtas tiesioginiu patyrimu.
- Intuicija: subjektyvus žinojimo kanalas, paremtas numatymu ir įžvalgomis.
Žmonės skirtingai išvystę šiuos pažinimo būdus. Harmoningai asmenybei svarbu vystyti visas pažinimo funkcijas.
Pasąmonė
C. G. Jungo teorijoje pasąmonė nėra traktuojama taip pat, kaip S. Freudo teorijoje. C. G. Jungas išskyrė du pasąmonės sluoksnius:
Taip pat skaitykite: Kaip stiprinti savivertę
- Asmeninė pasąmonė: talpina asmenines patirtis, pamirštus ar išstumtus prisiminimus, skausmingus vaizdinius.
- Kolektyvinė pasąmonė: talpina universalius vaizdinius, patirtis, kurias turėjo protėviai, todėl jie nėra unikalūs, o labiau universalūs.
Asmeninė pasąmonė
Asmeninės pasąmonės turinys formuojamas iš asmeninių patirčių, todėl yra unikalus. Į ją įeina pamiršti ar išstumti vaikystės prisiminimai, patirtys, skausmingi vaizdiniai, jusliniai vaizdiniai, kurie buvo nepakankamai stiprūs, kad pasiektų sąmonę.
Kompleksai yra apibendrinančios sąveikos su asmenimis ar situacijomis, kylančios iš asmeninių patirčių, kurios turi stiprų emocinį komponentą. Dažniausiai kompleksai formuojasi vaikystėje iš pasikartojančio patyrimo santykyje, kuris žmogui yra svarbus. Kompleksai gali daryti įtaką žmogaus elgesiui ir suvokimui.
Kolektyvinė pasąmonė
Kolektyvinės pasąmonės turinį sudaro pirmykščiai vaizdiniai, patirtys, kurias turėjo protėviai, todėl jie nėra unikalūs, o labiau universalūs. Apskritai, kolektyvinėje pasąmonėje glūdi žmonijos kaip rūšies praeitis.
Kolektyvinės pasąmonės turinys gali lemti mūsų mintis, emocijas ir elgesį, o taip pat ir tai, ką C. G. Jungas vadino „didžiaisiais sapnais“. Tai sapnai, kurie neša prasmes, svarbias ne tik individui, bet ir kiekvienam žmogui visais laikais.
Archetipai yra archajiški, iš kolektyvinės pasąmonės kylantys vaizdiniai. Panašiai kaip ir kompleksai, jie turi emocinį toną, tačiau kompleksai yra individualūs ir susiję su asmeninės pasąmonės turiniu, o archetipai yra labiau generalizuoti vaizdiniai. Archetipas turėtų būti suvokiamas kaip tendencija kurti tokių motyvų išraiškas. Motyvų išraiškos gali skirtis ir skiriasi detalėmis, tačiau vis tiek nenutolsta nuo pagrindinio modelio. Archetipas ir instinktas yra panašūs, tačiau archetipą nuo instinkto skiria tai, kad jo raiška stebima per fantazijas ir simbolines reiškmes.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai: pasąmonės galia
Svarbiausi archetipai:
- Persona: psichologinė kaukė, kurią žmogus rodo būdamas sociume. Jos funkcijos - sudaryti įspūdį kitiems ir paslėpti tikrąją individo prigimtį.
- Anima ir animus: vyro pasąmonėje egzistuoja paveldėtas kolektyvinis moters vaizdinys (anima), o moters pasąmonėje - vyro vaizdinys (animus). Anima ir animus paskirtis yra užmegzti ryšį tarp individualios sąmonės ir kolektyvinės pasąmonės.
- Šešėlis: atspindi tamsiąsias žmogaus savybes ir tas savybes, kurių jis nenori pripažinti.
- Savastis: asmenybės samprata, gyvenimo tikslas. Į savasties sampratą įeina sąmonė, asmeninė ir kolektyvinė pasąmonės, persona su šešėliu ir vyriškųjų bei moteriškųjų savybių (animus ir anima).
Apibendrinant, C. G. Jungas asmenybės struktūrą suvokia kaip susidedančią iš sąmonės, asmeninės pasąmonės ir kolektyvinės pasąmonės.
S. Freudo ir C. G. Jungo pasąmonės sampratos palyginimas
Tiek Sigmundas Freudas, tiek Carlas Gustavas Jungas pripažino pasąmonės svarbą žmogaus psichikoje, tačiau jie turėjo skirtingus požiūrius į jos prigimtį ir turinį.
S. Freudo pasąmonės samprata
Sigmundas Freudas pasąmonę laikė giliausiu psichikos sluoksniu, kuriame glūdi primityvūs instinktai, emocijos, socialiai nepriimtinos idėjos, siekiai, trauminiai prisiminimai. Pasąmonė veikia pagal malonumo principą, siekdama nedelsiant patenkinti poreikius, ignoruojant aplinkos reikalavimus. S. Freudas išskyrė tris sąmonės kategorijas:
- Sąmonę: pojūčiai ir išgyvenimai, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu.
- Ikisąmonę: patirtis, kuri tam tikru metu nesuvokiama, bet lengvai grįžta į sąmonę.
- Pasąmonę: giliausias psichikos sluoksnis, kuriame glūdi primityvūs instinktai ir trauminiai prisiminimai.
Vėliau S. Freudas sukūrė struktūrinį modelį, kuriame išskyrė id, ego ir superego. Id atitinka pasąmonę ir yra pasąmonės energijos šaltinis. Ego yra sąmoningoji asmenybės dalis, besivadovaujanti realybės principu. Superego yra viršutinis asmenybės sluoksnis, suformuotas visuomenės normų ir taisyklių.
C. G. Jungo pasąmonės samprata
Carlas Gustavas Jungas pasąmonę skirstė į asmeninę ir kolektyvinę. Asmeninė pasąmonė talpina individualias patirtis, o kolektyvinė pasąmonė talpina universalius vaizdinius ir patirtis, kurias paveldėjo iš protėvių. C. G. Jungas teigė, kad kolektyvinė pasąmonė yra svarbi žmogaus asmenybės formavimuisi ir gali lemti jo elgesį, jausmus ir mintis.
C. G. Jungas išskyrė archetipus - universalius vaizdinius, kylančius iš kolektyvinės pasąmonės. Archetipai atspindi pagrindinius žmogaus patyrimus ir gali pasireikšti sapnuose, mituose ir simboliuose.
Pagrindiniai skirtumai
Pagrindiniai S. Freudo ir C. G. Jungo pasąmonės sampratų skirtumai:
- Pasąmonės turinys: S. Freudas teigė, kad pasąmonėje dominuoja seksualiniai ir agresyvūs instinktai, o C. G. Jungas pabrėžė universalių vaizdinių ir patirčių svarbą.
- Pasąmonės struktūra: S. Freudas išskyrė sąmonę, ikisąmonę ir pasąmonę, o C. G. Jungas - asmeninę ir kolektyvinę pasąmonę.
- Pasąmonės įtaka: S. Freudas teigė, kad pasąmonė lemia žmogaus elgesį, o C. G. Jungas pabrėžė sąmonės ir pasąmonės sąveikos svarbą.
Psichologiniai tipai pagal C. G. Jungą
1921 m. C. G. Jungas išleido knygą „Psichologiniai tipai“, kurioje pristatė skirtingus asmenybės tipus, įskaitant intravertus ir ekstravertus.
- Ekstravertai: linkę bendrauti, turi didelius socialinius ryšius, džiaugiasi kitų žmonių dėmesiu.
- Intravertai: taip pat turi artimų draugų, tačiau jiems reikia daugiau laiko pabūti vieniems.
Be introvertiškumo ir ekstravertiškumo, C. G. Jungas taip pat pristatė kitus asmenybės tipus, įskaitant jutimą ir intuiciją, mąstymą ir jausmus. Kiekvienas asmenybės tipas atitinka skirtingus žmonių požiūrio į juos supantį pasaulį būdus. C. G. Jungas manė, jog žmonės geba elgtis taip, kad jų elgesys atitiktų kitą asmenybės tipą, o ne jų pačių dominuojantį tipą. Jis teigė, jog taip žmonės gali augti ir siekti individulizacijos.
C. G. Jungo terapija
C. G. Jungo terapijos, dar vadinamos analitine, metu terapeutai kartu su klientais bando suprasti pasąmonę ir jos įtaką jiems. C. G. Jungo terapija bando šalinti pagrindinę kliento problemų priežastį, o ne tik varginančius simptomus ar elgesį. Siekdami geriau suprasti kliento pasąmonę, C. G. Jungo terapeutai gali paprašyti klientų vesti sapnų žurnalą arba atlikti žodžių asociacijų testus. Šios terapijos tikslas - geriau suprasti pasąmonę ir tai, kaip ji veikia mūsų elgesį.
C. G. Jungo terapijos tikslas - pasiekti tai, ką Jungas vadino individulizacija. Individualizacija - tai procesas, kurio metu integruojama visa praeities patirtis - tiek gera, tiek bloga - siekiant gyventi sveiką ir stabilų gyvenimą.
C. G. Jungo įtaka psichologijai ir kultūrai
Po C. G. Jungo mirties 1961 m. jis ir toliau išliko įtakinga psichologijos figūra. Nors C. G. Jungo arba analitinė terapija nebėra plačiai naudojama terapijos forma, ši technika vis dar turi atsidavusių praktikų. Terapeutai ir toliau ją siūlo. C. G. Jungas daugelį metų darė įtaką savo darbais apie asmenybės tipus. Myerso-Brigso tipo indikatorius buvo sukurtas, remiantis C. G. Jungo aprašytais asmenybės tipais. Kitose plačiai naudojamose asmenybės vertinimo priemonėse taip pat vartojamos intraversijos ir ekstraversijos sąvokos.
C. G. Jungo idėjos buvo įtakingos tiek psichologijoje, tiek už jos ribų.
tags: #pasamones #psichologija #psychology #of #the #unconscious