Psichoterapija: Kas Tai, Tipai, Veiksmingumas ir Kaip Pasirinkti Tinkamą Specialistą

Psichoterapija, kartais vadinama "pokalbių terapija" arba "sielos gydymu" (iš graikų kalbos "psychotherapía"), yra psichikos, emocinių ir psichosomatinių sutrikimų bei ligų gydymo metodas, taikant psichologinių metodų visumą. Tai yra nemedikamentinis gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti asmens emocinę būklę, įtakojant ir keičiant asmenines savybes bei elgesį, kurie trukdo savijautai ar sveikiems tarpusavio santykiams. Psichoterapija plačiai taikoma siekiant asmenybės tobulėjimo ar pasikeitimo, sudaro galimybę žmogui suvokti minčių, jausmų ir poelgių priežastis, keisti savo psichikos procesus ir geriau jaustis.

Psichoterapijos Esmė ir Tikslai

Pagrindinis psichoterapijos tikslas yra gilintis į žmogaus emocines problemas ir padėti jas išspręsti pasitelkiant įvairias psichoterapines priemones. Tai apima žalingų įpročių, priklausomybių, streso, emocinių ir santykių problemų įveikimą. Psichoterapija padeda atpažinti ankstyvąją patirtį, kuri nulemia žmogaus mąstymo būdą, jausmus ir elgesį, ir suteikia galimybę saugioje ir patikimoje aplinkoje suvokti savo problemas. Psichoterapeuto pastangomis asmuo sužino ir patiria, kaip veikia jo savigynos (psichologinės gynybos) mechanizmai. Tokia asmenybės transformacija žmogui padeda pasirinkti naujus, veiksmingesnius, pagerinančius gyvenimą elgesio būdus. Šis psichoterapijos tikslas ir samprata taikomi socialiniame darbe, pedagogikoje, prevencinėje veikloje su nuteistaisiais, asmenų iš pažeidžiamų visuomenės grupių psichologinei ir socialinei reabilitacijai.

Psichoterapijos Skirtumai Nuo Psichologinio Konsultavimo

Neretai kyla klausimas, kuo skiriasi darbas su psichologu nuo susitikimo su psichoterapeutu. Psichologinio konsultavimo metu daugiau orientuojamasi į situacines problemas sudėtingais gyvenimo momentais, padedama ieškoti alternatyvių elgesio būdų, kai neužtenka jėgų ir objektyvumo tinkamai susiorientuoti pačiam, taip pat norint įveikti iškilusius sunkumus esamoje gyvenimo situacijoje bei išmokti su panašiomis problemomis savarankiškai tvarkytis ateityje. Tuo tarpu psichoterapijoje neretai analizuojami gilesni psichikos procesai, siekiama ilgalaikių pokyčių žmogaus asmenybėje ir jo elgesyje. Kaip ir psichologas, psichoterapeutas gydymo procese negali išrašyti vaistų ir gydymo tikslo siekia terapinio pokalbio priemonėmis.

Pagrindinės Psichoterapijos Ypatybės

Esminės psichoterapijos, kaip gydymo metodo, ypatybės, kurios skiria ją nuo psichologinio konsultavimo:

• Psichoterapiją taiko profesinį parengimą gavęs psichoterapeutas, kuris atsako už gydymo metodo rezultatus ir prireikus gauna profesinę priežiūrą iš labiau patyrusių kolegų.
• Psichoterapijos tikslai nukreipti į paciento pokyčius (fizinių ar psichinių simptomų susilpnėjimą ar išnykimą, elgesio pasikeitimus, įžvalgos padidėjimą, psichologinių gynybų supratimą).
• Psichoterapijos metu tarp paciento ir terapeuto atsiranda saugus emocinis ryšys, abiem kylantys išgyvenimai yra bendrai aptariami (pacientas pasakoja, o psichoterapeutas interpretuoja paciento prisiminimus, elgesį, sapnus, mintis) ir apdorojami, padeda pacientui geriau suvokti savo pasąmonės veiklą, gyvenimą trikdančio elgesio motyvus.

Psichoterapijos Rūšys

Pasaulyje yra apie 120 psichoterapijos krypčių. Lietuvoje dažniausiai taikomos:

Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją

• Psichodinaminė (psichoanalitinė) psichoterapija: siekiama ne tik palengvinti simptomus, bet ir suvokti jų priežastis (dėl ko žmogus būtent šiuo metu patiria panikos atakas arba dėl kokių priežasčių jam šiuo metu pasireiškia depresiniai simptomai). Taikant psichodinaminę psichoterapiją labai svarbu žinoti žmogaus istoriją nuo pat jo atsiradimo, nes daugiausiai atsakymų randama ankstyvoje vaikystėje.
  • Pagrindiniai psichodinaminės psichoterapijos teiginiai:
    • Žmogus yra valdomas pasąmoninių impulsų, taigi, jo elgesio motyvai yra pasąmoningi, o tai reiškia, kad jie yra sąmoningai nesuvokiami.
    • Žmogus yra nuolatos veikiamos vidinių konfliktų. Tai ypač atsispindi pradėjus psichoterapiją - viena asmenybės dalis siekia pokyčių, o kita asmenybės dalis siekia išlikti stabili ir nepakitusi. Vidiniai konfliktai pasireiškia žmogaus kasdieninėje veikloje, ypač tada, kai reikia pasirinkti.
    • Asmenybės raidą lemia jos įgimtos savybės, tėvų psichologinės charakteristikos ir ryšys tarp vaiko ir tėvų. Ypač svarbūs yra pirmieji gyvenimo metai.
    • Siekdamas išsaugoti savo savivertę ir/ar sumažinti nerimą žmogus naudoja psichologines gynybas, kurios būna nebrandžios (pvz.: neigimas, skėlimas (matymas tik juoda arba balta), projekcija ir kt.) arba brandžios (humoras, sublimacija ir kt.).
    • Daug dėmesio skiriama darbui su pasipriešinimu, kadangi tam tikra asmenybės dalis vengia pokyčių. Pasipriešinimo formos gali būti labai įvairios - nuo tylos ir neturėjimo apie ką kalbėtis iki pamiršimo atvykti ar vėlavimo į konsultacijas.
    • Pagrindinės varos - seksualumas ir agresija, kurių slopinimas arba netinkama išraiška sukelia asmenybės problemas ir simptomus.
    • Psichiką sudaro trys struktūros: ID, Ego ir Superego.
    • Galima teigti, kad žmogus beveik savęs nepažįsta dėl daugybės įvairių vidinių pasąmoninių konfliktų, draudimų, nerimo ir gynybos mechanizmų, kurie verčia slėptis pačiam nuo savęs.
  • Todėl psichodinaminės psichoterapijos vienas iš pagrindinių tikslų - padėti žmogui atrasti ir geriau pažinti bei įsisąmoninti savo pasąmoninius impulsus, gynybas, nerimą ir kitus jausmus.
• C. G. Jungo analitinė psichologija.
• A. Adlerio individualioji psichologija.
• Biheivioristinė, kognityvinė ir elgesio terapija: padeda žmonėms nustatyti ir pakeisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie yra žalingi arba neveiksmingi, pakeičiant juos tikslesnėmis mintimis ir funkciniu elgesiu. Tai gali padėti žmogui sutelkti dėmesį į dabartines problemas ir jų sprendimo būdus. Tai dažnai apima naujų įgūdžių lavinimą „realiame pasaulyje“. Ši psichoterapijos rūšis gali būti naudinga gydant įvairius sutrikimus, įskaitant depresiją, nerimą, su trauma susijusius sutrikimus ir valgymo sutrikimus.
• Egzistencinė ir humanistinė psichoterapija: nesiekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės. Tačiau egzistencinė psichoterapija gali padėti žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais, įgalina pamatyti daugiau galimybių. Humanistinė terapija orientuota į savirealizaciją ir asmeninį augimą, pabrėžia empatišką terapeutą ir kliento bendradarbiavimą.
• Geštaltinė terapija: kurioje stengiamasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu. Kūrybiškai taikydamas įvairias geštalto terapijos technikas, geštalto psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui išbandyti naujus elgesio modelius. Taip klientas gali vėliau keistis, palaipsniui atsisakydamas sau įprastos, nenaudingos elgsenos.
• Transakcinė analizė.
• Psichodrama.
• Neurolingvistinė psichoterapija.
• Pozityvioji psichoterapija.
• Dialektinė elgesio terapija: specifinė kognityvinio elgesio terapijos rūšis, padedanti reguliuoti emocijas. Ji dažnai naudojama žmonėms, turintiems lėtinių minčių apie savižudybę, ir žmonėms, sergantiems ribiniais asmenybės sutrikimais, valgymo sutrikimais ir PTSD, gydyti. Ji moko naujų įgūdžių, padedančių žmonėms prisiimti asmeninę atsakomybę pakeisti nesveiką ar žalingą elgesį, bei apima tiek individualią, tiek grupinę terapiją.
• Palaikomoji terapija: naudojami nurodymai ir padrąsinimas, siekiant padėti pacientams plėtoti savo išteklius. Ji padeda kelti savivertę, sumažinti nerimą, sustiprinti įveikos mechanizmus ir pagerinti socialinį bei bendruomenės funkcionavimą. Palaikomoji psichoterapija padeda pacientams spręsti problemas, susijusias su jų psichikos sveikatos būklėmis, kurios savo ruožtu turi įtakos visam likusiam jų gyvenimui.
• Gilinamoji psichoterapija: remiasi giluminiais psichikos procesais ir pasąmonės tyrimais, dažniausiai naudojant analitinę psichoterapiją arba psichoanalizę.
• Kūno psichoterapija: susijusi su kūno ir proto ryšiu, orientuojasi į kūno įtampas ir judesių analizę, kad būtų išlaisvintos emocinės blokados. Tai apima metodus kaip somatinė terapija, biodinaminė kūno psichoterapija.
• Kūrybinė menų terapija: dailės, šokio, dramos, muzikos ir poezijos terapijų taikymas.
• Žaidimų terapija: padėti vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus.
• Grįžtamuoju neuroryšiu papildyta psichoterapija: gydymas pasitelkiant grįžtamojo neurologinio ryšio technologiją, papildančią įprastas psichoterapijos rūšis.

Tyrimais nustatyta, kad didžiausias veiksmingumas ir geriausias gydymo išlaidų santykis yra taikant kognityvinę ir elgesio terapiją.

Pagal psichoterapeuto intervencijų gilumą ir paciento atvirumą procese skiriama atskleidžiančioji (giluminė, psichodinaminė), sąmoningumą stiprinanti ir palaikomoji psichoterapija.

Psichoterapijos Formos

Skiriama individuali (esant ilgalaikiams emociniams, psichosomatiniams, asmenybės sutrikimams), grupinė (turintiems bendravimo problemų, sunkiai pritampantiems prie aplinkos), šeimos (poroms arba visiems šeimos nariams siekiant pagerinti tarpusavio santykius, vienam iš jų sergant psichikos sutrikimu) psichoterapija. Kuo sunkesnis psichikos sutrikimas, dėl kurio taikoma psichoterapija, tuo reikalingesnė individuali, o ne grupinė psichoterapija.

Psichoanalitinė Psichoterapija

Psichoanalitinės psichoterapijos pagrindas yra S. Freudo psichoanalizės teorija, kuri remiasi nuostata, kad bet kuris jausmas, motyvas, poelgis ar apsirikimas turi ne vien suvokiamą, bet ir nežinomą, pasąmonėje slypinčių troškimų, jausmų ir patirties atitikmenį. Psichoanalizės metu siekiama suprasti vidinių konfliktų (kompleksų) prigimtį, jų raišką individo psichikoje ar elgesyje. Tai suteikia galimybę perkainoti ligi tol abejonių nekėlusius savo jausmus, įsitikinimus ir spendimus.

Kaip Vyksta Psichoterapijos Seansas?

Pacientas (ar keli jų) ir psichoterapeutas sėdi atsisukę vienas į kitą veidu, bendrauja be fizinio kontakto. Seansai įprastai vyksta 1-3 kartus per savaitę ir trunka apie 50 minučių, retai iki 1,5 valandos. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo taikomo metodo, tikslo, sutrikimo sunkumo. Gali prireikti kelių, keliolikos seansų ar net kelerių metų trukmės reguliaraus gydymo. Prireikus psichoterapija taikoma kartu su gydymu vaistais.

Taip pat skaitykite: Jolanta Zilienienė: psichoterapijos metodai

Aktyvūs psichoterapeutai: klauso, pristabdo klientą, atkreipia kliento dėmesį, sugrąžina klientą į pirminę temą, siūlo pratimus, kviečia eksperimentuoti, skiria namų darbus ir t.t. Psichoterapeuto aktyvumas pasiteisina, kai klientas yra užstrigęs sunkumuose. Tai padeda klientui susigrąžinti galią daryti pokytį savo gyvenime. Įvairūs eksperimentai ir pratimai - lyg bandymų aikštelė veiksmams, kurių klientas anksčiau nedarė arba bijojo daryti.

Psichoterapeutai gali būti pakankamai „ramūs”- klausytis, išbūti su klientu, net jeigu tai “sunkios” temos: išprievartavimai, smurtas, mirtys, priklausomybės, suicidas, neištikimybė, badas, apleistumas ir etc. Tai psichoterapeutai nepabėgantys į lengvesnes temas, o priešingai, kartu su klientu išbūnantys temose kaip ramstis, kaip petys klientui, kaip stabilus socialinis kontaktas, kurio labai reikia nestabilioje situacijoje.

Kada Psichoterapija Gali Padėti?

Psichoterapija gydomos neurozės, psichosomatiniai sutrikimai, priklausomybės ligos, asmenybės sutrikimai, nerimo ir adaptacijos sutrikimai, lengva ir vidutinio sunkumo depresija.

Psichoterapija gali būti naudinga įvairiose psichologinėse ir emocinėse situacijose, kai žmogus siekia gerinti savo psichinę sveikatą, išspręsti gilias emocines problemas ar pagerinti gyvenimo kokybę:

• Depresija ir nerimas: psichoterapija gali padėti įveikti nuolatinį liūdesį, apatiją, nerimą ir panikos priepuolius.
• Streso ir įtampos valdymas: terapija padeda išmokti spręsti kasdienio gyvenimo iššūkius ir susidoroti su emocine įtampa.
• Trauminiai išgyvenimai: psichoterapija padeda apdoroti traumas, tokias kaip smurtas, praradimai ar kitos stiprios psichologinės patirtys.
• Santykių sunkumai: psichoterapija padeda gerinti santykius, spręsti konfliktus ir stiprinti emocinį ryšį tarp partnerių, šeimos narių ar draugų.
• Komunikacijos įgūdžiai: terapija padeda išmokti atvirai bendrauti, išreikšti savo jausmus ir geriau suprasti kitų emocijas.
• Identiteto ir tapatybės paieškos: psichoterapija gali padėti žmogui geriau suprasti savo vertybes, tikslus ir gyvenimo prasmę.
• Kūrybiškumo ir saviraiškos blokai: terapija padeda įveikti kūrybiškumo ar saviraiškos trukdžius, kai jaučiamas kūrybinis užsiblokavimas.

Kada Psichoterapija Gali Būti Neefektyvi?

Psichoterapija gali nepadėti, kai žmogus dar nėra pasirengęs ar nenori pokyčių. Kai psichoterapijos „užsakovas” yra sūnus, dukra, žmona, o ne pats pacientas. Jei žmogus nepasirengęs atvirai žvelgti į savo jausmus ir elgesį, terapija gali atrodyti nesėkminga, nes pokyčiai reikalauja sąmoningo ir tikslingo įsitraukimo. Taip pat psichoterapija gali nepadėti, kai žmogus turi nerealistiškų lūkesčių ir tikisi greitų ar magiškų sprendimų, arba nori, kad psichoterapeutas už jį išspręstų problemas, bei pateiktų teisingus atsakymus. Kai kurie žmonės taip pat gali susidurti su sunkumais, jei terapija nėra tinkamai pritaikyta jų individualiems poreikiams, ar problemoms. Pavyzdžiui, tam tikros psichologinės problemos, tokios kaip rimtos psichozės ar tam tikros smegenų veiklos sutrikimai, gali reikalauti visai kitokio gydymo.

Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją

Ar Psichoterapija Veikia?

Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, kuriems taikoma psichoterapija, patiria simptomų palengvėjimą ir gali geriau veikti savo gyvenime. Apie 75 procentai žmonių, kurie pradeda psichoterapiją, sako jaučią tam tikrą jos naudą. Nustatyta, kad psichoterapija pagerina emocijas ir elgesį bei yra susijusi su teigiamais smegenų ir kūno pokyčiais. Naudodami smegenų vaizdavimo metodus, mokslininkai sugebėjo pastebėti smegenų pokyčius po to, kai žmogus praėjo psichoterapinį gydymą. Daugybė tyrimų nustatė, kad dėl psichoterapijos psichikos ligomis sergančių žmonių (įskaitant depresiją, panikos sutrikimą, PTSD ir kitas sąlygas) smegenys pakito. Daugeliu atvejų smegenų pokyčiai, atsirandantys dėl psichoterapijos, buvo panašūs į pokyčius, atsirandančius vartojant vaistus.

Kad padėtumėte gauti kuo daugiau naudos iš psichoterapijos, terapiją vertinkite kaip pastangą išgyti, būkite atviri ir sąžiningi ir laikykitės sutarto gydymo plano. Vykdykite užduotis tarp psichoterapijos sesijų, pavyzdžiui, rašykite žurnale arba praktikuokite tai, apie ką kalbėjote su terapeutu.

Konfidencialumas Psichoterapijoje

Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją. Kad psichoterapija būtų kuo veiksmingesnė, turite būti atviri ir nuoširdūs apie savo privačias mintis ir elgesį. Tai gali sugadinti nervus, bet jūs neturite jaudintis, kad jūsų psichologas dalinsis jūsų paslaptimis su niekuo, išskyrus pačias ekstremaliausias situacijas.

Kada Baigti Psichoterapiją?

Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui. Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Kartu su psichologu įvertinsite, ar pasiekėte proceso pradžioje užsibrėžtų tikslų.

Galbūt norėsite dar kartą susitikti su savo psichologu praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po psichoterapijos pabaigos, kad pasidalintumėte, kaip jums sekasi. Jei viskas gerai, galėsite užbaigti psichoterapijos seansus. Jums gali prireikti „pastiprinimo“ sesijos, kad sustiprintumėte tai, ko išmokote praėjusį kartą. Galvokite apie tai kaip apie psichinės sveikatos patobulinimą.

Kaip Rasti Tinkamą Psichoterapeutą?

Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėti, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti. Psichoterapeutai specializuojasi skirtingose psichologijos kryptyse, todėl nebūtinai visi gali jums padėti. Pavyzdžiui, vienų darbo kryptis gali būti depresijos gydyme, kiti, tuo tarpu, specializuojasi priklausomybės ligų gydyme.

Psichologas, Psichiatras ir Psichoterapeutas: Kuo Jie Skiriasi?

Ieškant specialisto sunkumams spręsti, susiduriama su sąvokomis psichiatras, psichologas, psichoterapeutas. Dažnai sunku suprasti, kuo skiriasi psichologas ar psichiatras, psichiatras ar psichoterapeutas.

• Psichologas yra specialistas, turintis socialinių mokslų išsilavinimą ir galintis teikti psichologinio konsultavimo paslaugas, atlikti psichologinius įvertinimus, vesti psichoedukacines paskaitas ar mokymus įvairiais psichikos sveikatos klausimais. Psichologai pateikia vertinimų išvadas, tačiau diagnozių nenustato ir vaistų neišrašinėja.
• Psichiatras yra specialistas, turintis medicinos išsilavinimą ir galintis teikti ne tik psichiatrines konsultacijas, tačiau ir skirti medikamentinį gydymą, nustatyti psichiatrinę diagnozę ar numatyti kompleksinio gydymo planą įvairių psichikos sutrikimų ar sunkumų atveju.
• Psichoterapeutas yra specialistas, baigęs podiplomines psichoterapijos studijas. Psichoterapeuto paslaugos - psichoterapinis gydymas / konsultavimas pacientams, turintiems įvairių psichologinių problemų, sutrikimų ar tiesiog siekiantiems geriau pažinti save. Psichoterapija gali būti kombinuojama su medikamentiniu gydymu, bet psichoterapeutas įprastu atveju vaistų neišrašinėja.

Psichoterapija Lietuvoje

Lietuvoje psichoterapija pradėta taikyti XX a. pradžioje. SSRS okupacijos metais psichoterapija buvo taikoma gydyti neurozes, bet nebuvo psichoterapijos sistemingo mokymo. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje paskaitas skaitė užsienio tradicinių psichoterapijos mokyklų lektoriai, jie paskatino psichoterapijos krypčių plėtrą. Lietuvoje plačiausiai paplitusi psichodinaminė psichoterapija, nuo 2008 prasidėjo ir kognityvinės ir elgesio terapijos mokyklos raida. Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus psichoterapijos įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų psichoterapeutų veiklą.

tags: #kas #yra #psichoterapija