Įvadas
Ribinis mokestis - tai terminas, apibūdinantis tam tikrą mokesčio ribą, kurią pasiekus, taikomi skirtingi apmokestinimo principai arba tarifai. Lietuvoje pastaruoju metu ši tema itin aktuali, nes planuojamos mokesčių reformos gali reikšmingai paveikti įvairias gyventojų grupes ir verslo sektorius. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra ribinis mokestis, kaip jis veikia, kokios yra jo taikymo sritys Lietuvoje ir kokios numatomos naujovės bei jų galimas poveikis.
Kelių Mokesčio Pokyčiai ir Transporto Sektorius
Pastaraisiais metais Lietuvoje daug diskutuojama apie kelių mokesčio pokyčius ir jų poveikį transporto sektoriui. Vežėjų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl planuojamų pakeitimų, kurie, jų teigimu, gali padidinti kelių mokestį iki 20 kartų. Asociacijos teigia, kad tokie pokyčiai gali neigiamai paveikti ekonominius sunkumus išgyvenančius transporto sektoriaus verslus, kurie jau dabar traukiasi dėl nepalankios mokestinės politikos.
Kelių Mokesčio Didinimo Poveikis
Didėjantis kelių mokestis gali turėti įtakos kai kurių produktų bei paslaugų kainų augimui, o šiuos padarinius labiausiai pajus vartotojai, mokėdami brangiau už prekes ir paslaugas. Pernai lapkritį kadenciją baigiantis Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemą. Susisiekimo ministerija tuomet pažymėjo, kad europinė kelių rinkliavos sistema atitiks Europos Sąjungos principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, bus teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu.
Naujos Kelių Apmokestinimo Sistemos Principai
Įmoka bus skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekio standartus. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais. Valstybiniai krašto ir rajoniniai keliai taip pat galės būti apmokestinami, jeigu vežėjai, siekdami išvengti mokesčių, rinksis juos. Važiavimas vietinės reikšmės keliais nebus apmokestinamas. Ribinis mokestis autobusams ir lengvoms (iki 3,5 tonos) krovininėms transporto priemonėms sieks 3,5-7 cento už nuvažiuotą kilometrą, sunkesnėms - 5-16 centų. Numatyta ir išimčių, pavyzdžiui, nuo kelių rinkliavos bus atleistos krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos transporto priemonės, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos transporto priemonės.
Mokesčių Reforma ir Vidurinė Klasė
Planuojama mokesčių reforma neabejotinai taps „šaltu dušu“ vidurinei klasei, tvirtina kai kurie ekspertai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Ernesto Einorio manymu, dabartinė mokesčių sistema vidurinę klasę apmokestina gana gausiai.
Taip pat skaitykite: Suprasti ribinį dažnį
Vidurinės Klasės Apmokestinimas
Dirbantiems pagal individualią veiklą, pavyzdžiui, advokatams, korepetitoriams, architektams ir kt., mokesčių tarifas yra kiek mažesnis. Likusi dalis atlyginimo išleidžiama prekėms ir paslaugoms, kurios dar apmokestinamos 21 proc. PVM. E. Einorio teigimu, šie mokesčiai vidurinei klasei grįžta švietimo, sveikatos ir kitų viešųjų paslaugų pavidalu, tačiau akivaizdu, jog vidurinė klasė Lietuvoje apmokestinama „dosniai“.
Progresiniai Mokesčiai ir Pajamų Ribos
Vyriausybės planuojama mokesčių reforma siūlo įvesti progresinį 25 proc. pajamų mokesčio tarifą uždirbantiems daugiau kaip 6 900 eurų per mėnesį popieriuje. Šis mokestis palies būtent gydytojus, teisininkus, nemenką patirtį sukaupusius inžinierius, programuotojus ir kitus dažnai vidurinei klasei priskiriamus atstovus. Progresiniai mokesčiai vidurinei klasei, anot E. Einorio, siunčia itin prastą signalą.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Poveikį vidurinei klasei, eksperto teigimu, padarys ir siūlomi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Iki šių metų pradžios gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų įmokos buvo neapmokestinamos pajamų mokesčiu - dabar ši paskata panaikinta. I. Genytė-Pikčienė pritaria siūlymui atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų šildymui, nes, jos vertinimu, iš šios lengvatos daugiausia naudos gauna gyventojai, turintys daug NT ar gyvenantys itin erdviuose būstuose, pavyzdžiui, Vilniaus centre ar kituose prabangiuose rajonuose.
Pajamų Mokesčio Pakeitimai
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų pakeitimai, R. Budrausko teigimu, palies tik tuos gyventojus, kurie gauna pajamų pagal individualią veiklą (apie 11,53 proc. visų dirbančiųjų 2024 metais) arba gauna daugiau nei 3 VDU pagal samdomo darbo sutartį (apie 2,90 proc. visų dirbančiųjų 2024 metais). Individualią veiklą ketinama apmokestinti taip, kaip dabar apmokestinamos samdomo darbo pajamos. Kadangi yra išlaikomas apmokestinimo progresyvumas, ši tvarka turėtų paliesti tik uždirbančius daugiau nei 3 000 eurų per mėnesį pagal individualią veiklą. Uždirbantys mažiau nei ši riba reikšmingo pokyčio nepajus. Samdomiems darbuotojams 25 proc. tarifas būtų taikomas asmenims, kurių pajamos viršija vidurinės klasės apibrėžimo ribą. Taigi gyventojų pajamų mokesčio tarifų pakeitimai palies tik tuos vidurinės klasės asmenis, kurie pagal individualią veiklą uždirba daugiau nei 3 000 eurų.
NPD ir NT Mokesčio Progresyvumas
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad nuo 2026 metų Finansų ministerija planuoja sumažinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo ribą - nuo dabar galiojančių 1,36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iki 1 VDU. Kalbėdamas apie svarstomą NT mokestį, ekonomistas akcentavo mažėjantį šio mokesčio progresyvumą. Pasak jo, žmonėms, kurių turimo turto vertė siekia nuo 50 iki 150 tūkst. eurų, mokesčių našta didės, tuo tarpu tiems, kurių turtas viršija 150 tūkst. eurų, mokesčių našta mažės. Šeimos, turinčios NT, kurio vertė nuo 100 iki 300 tūkst. eurų, taip pat mokės daugiau, o šeimos, kurių turtas viršija 300 tūkst. eurų, mokės mažiau. Visgi reikia nepamiršti, kad pirmajam būstui bus taikomos lengvatos.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį naudingumą
Kiti Mokesčių Pakeitimai
Lengvatinis PVM tarifas centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms didės nuo 9 iki 21 proc. Neigiami aspektai: šiek tiek mažesnės disponuojamos pajamos tam tikroms grupėms, nedidelis vartojimo sumažėjimas trumpuoju laikotarpiu, psichologinis nepasitenkinimas dėl naujų mokesčių (NT) ar prarastų lengvatų, galimai padidėjęs polinkis emigruoti ar vengti mokesčių tarp aukštesnės vidurinės klasės.
Galimas Poveikis ir Rizikos
Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyr. ekonomistas, taip pat sako, jog pajamų mokesčio padidinimas tiems, kurie gauna didesnes pajamas, daugeliui neturės įtakos - tik tiems, kurie uždirba daugiausiai. Analitiko manymu, pavyzdžiui, siūlomas 1 proc. mokesčio padidinimas neturės didelio poveikio. Tam tikruose sektoriuose gali šiek tiek padidėti nedeklaruoto („vokeliuose“) darbo užmokesčio ar dvigubos apskaitos dalis, tačiau apskritai tokio mokesčio padidinimo poveikis greičiausiai bus palyginti nežymus. Didesnės bendrovės, kurių pelnas matuojamas milijonais, pavyzdžiui, bankai, greičiausiai patirs didesnį poveikį. O štai NT mokesčio įvedimas, ekonomisto manymu, yra žingsnis teisinga linkme.
NT Mokesčio Privalumai
Apibendrindamas R. Eamets teigia, kad norint tinkamai įvertinti poveikį, reikėtų išanalizuoti, kaip gyvenamasis plotas pasiskirsto tarp skirtingų socialinių grupių ir kur yra NT objektai. Todėl mažesnes pajamas gaunančiuose rajonuose gyvenantys žmonės mokės ir mažesnius mokesčius. Neabejotinai teigiamas NT mokesčio aspektas yra tas, kad 50 proc. šių pajamų atiteks vietos savivaldybėms.
Finansų Ministerijos Siūlymai
Kaip minėta, ministerija siūlo plėsti NT mokesčio taikymo ribas. Pagal Finansų ministerijos pateiktą modelį, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 40 tūkst. eurų siekiančios būsto vertės vienam asmeniui. Taip pat ketinama įvesti keturis GPM tarifus - nuo 20 iki 36 proc., siekiant sukurti labiau progresinę mokesčių sistemą. Šie tarifai būtų taikomi bendrai metinei visų pajamų sumai (išskyrus dividendus ir tantjemas). Didžiausias - 36 proc. - tarifas būtų taikomas pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių.
Kitų Ministerijų Pasiūlymai
Finansų ministerijai pateikus įstatymų pakeitimų projektus, kitos ministerijos išreiškė siūlymus koreguoti planuojamus sprendimus. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taikyti daugiau NT mokesčio išimčių daugiavaikėms šeimoms, asmenims su negalia ar gaunantiems socialinę paramą. Vietoj siūlomo 21 proc. PVM šildymui ir malkoms ministerija siūlo taikyti lengvatinį 12 proc. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nepritaria siūlymui didžiausias pajamas apmokestinti 36 proc. GPM. Ji siūlo penkerius metus taikyti 20 proc.
Taip pat skaitykite: Kas yra ribinis cukraus kiekis?
Pelno Mokesčio Tarifai
Pelno mokesčio tarifai Lietuvoje yra diferencijuoti, priklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos pobūdžio ir kitų kriterijų.
Standartinis Pelno Mokestis
Standartinis pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvos vienetams ir užsienio vienetams, vykdantiems veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje:
- 16 proc. - apmokestinant 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.
- 17 proc. - apmokestinant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (apmokestinant iki 2025 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną taikomas 15 proc. mokesčio tarifas).
Lengvatiniai Pelno Mokesčio Tarifai
- 6 proc. - apmokestinant 2025 m. mokestinio laikotarpio, (5 proc.- iki 2025 m. mokestinio laikotarpio).
- 0 proc. (iki 2026 m. mokestinio laikotarpio) Smulkiesiems ir / ar naujiems vienetams ir / ar pelno nesiekiantiems vienetams ir / ar žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams.
Jeigu tenkinamos visos 3 sąlygos:
- vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
- mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur;
- neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.
Lengvatinio 6 proc. pelno mokesčio tarifo (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio) taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 6 proc. (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur.
Naujai Įregistruoti Vienetai
Naujai įregistruotiems vienetams, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui, jeigu tenkinamos visos 5 sąlygos:
- vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
- mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur;
- neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų;
- vieneto dalyvis (dalyviai) tik fizinis (fiziniai) asmenys;
- per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant ir pirmąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius viršija 10 žmonių ir (arba) mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija300 tūkst. Eur.
Kiti Lengvatiniai Tarifai
- 7 proc. (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio).
- 0 proc. (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio).
7 proc. pelno mokesčio tarifu mokestiniu laikotarpiu uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose:
- pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms);
- nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos.
PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 7 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur. Esminis pakeitimas: atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.
0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmuoju ir antruoju mokestiniais laikotarpiais uždirbtą apmokestinamąjį pelną gali apmokestinti naujai įregistruoti vienetai (taip pat ir pelno nesiekiantys vienetai), kuriuose:
- pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių (vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai) pajamos neviršija 300 tūkst. Eur (skaičiuojant atsižvelgiama į visas pajamas - į apmokestinamas pelno mokesčiu ir į tas, kurios, vadovaujantis PMĮ 12 straipsniu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms);
- nėra tenkinamos PMĮ 5 str. 3 dalies sąlygos;
- vieneto dalyvis (dalyviai) yra tik fizinis (fiziniai) asmenys;
- per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų rodikliai sumuojami ir taikoma nuostata, kad lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatyti susiję vienetai tenkina (pirmuoju ar/ir antruoju mokestiniu laikotarpiu) bent vieną iš nustatytų sąlygų, t. y. jų mokestinio laikotarpio bendros pajamos viršija 300 tūkst. Eur. Esminiai pakeitimai: nuo vienerių iki dvejų metų pailgintas laikotarpis, kuriuo naujai įregistruotų smulkių vienetų uždirbtam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, bei atsisakyta darbuotojų skaičių ribojančio reikalavimo.
Jeigu vienetas buvo įregistruotas 2025 metais ir atitinka visas PMĮ 5 str. 2 dalyje 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymui nustatytas sąlygas, tai 2026 metais (antruoju mokestiniu laikotarpiu) toks vienetas taip pat gali taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą.
Kooperatinės Bendrovės (Kooperatyvai)
- 6 proc. mokesčio tarifas (5 proc. iki 2025 m. mokestinio laikotarpio).
- 7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio).
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui taikomas 7 proc. mokesčio tarifas (nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio).
Kiti Pelno Mokesčio Tarifai
Užsienio vienetams, gaunantiems pajamas ne per nuolatines buveines Lietuvoje, gali būti taikomi kiti pelno mokesčio tarifai. Laivybos vienetų pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos gali būti apmokestinamos fiksuotu pelno mokesčiu, jeigu vienetas atitinka nustatytus kriterijus.