Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į stresą, tačiau jam tampant nekontroliuojamam, jis gali peraugti į nerimo sutrikimus. Panikos atakos, kaip viena iš nerimo reakcijų, gali sukelti daug nemalonių ir gąsdinančių pojūčių. Šiame straipsnyje aptarsime panikos atakos simptomus, priežastis, skirtumus nuo kitų nerimo formų ir įveikimo būdus.
Kas yra Panikos Ataka?
Panikos ataka - tai staigus stiprios baimės ar nerimo epizodas, dažnai kylantis be aiškios priežasties ir sukeliantis fizinius bei psichologinius simptomus. Žmogui gali atrodyti, kad su juo vyksta kažkas labai negero, o patiriami pojūčiai signalizuoja apie grėsmę gyvybei. Nors panikos atakos metu patiriami intensyvūs išgyvenimai, tai yra laikina stipraus nerimo iškrova.
Panikos Atakos Simptomai
Panikos atakos metu žmogus gali jausti įvairius fizinius ir psichologinius simptomus, įskaitant:
- Širdies plakimas, padažnėjęs pulsas
- Kvėpavimo pasunkėjimas, oro trūkumas
- Drebulys
- Prakaitavimas
- Pykinimas
- Galvos svaigimas
- Tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse
- Baimė prarasti kontrolę ar išprotėti
- Baimė mirti
- Realybės pojūčio sutrikimas
Svarbu pažymėti, kad mokslinių tyrimų duomenimis, net 40 proc. panikos atakų metu širdies ritmas nepagreitėja.
Panikos Atakos Priežastys
Nors panikos ataka gali atrodyti, kad kyla be aiškios priežasties, dažnai ji susijusi su padidėjusio nerimo būsena, patiriant ilgalaikę įtampą, stresą, vykstant gyvenimo pokyčiams ar ištikus nelaimei ir jaučiant, kad sunku su tuo susitvarkyti. Panikos ataka dar nereiškia psichikos sutrikimo, tačiau pasikartojančios panikos atakos gali būti susijusios su nerimo, nuotaikos sutrikimais ir kitais psichologiniais sunkumais.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Panika vs. Nerimas: Esminiai Skirtumai
Panikos priepuolis yra aukščiausias nerimo lygis. Panika nuo nerimo skiriasi tuo, kad panikos priepuolio metu įsijungia kovos - bėgimo (fight - flight) reakcijos, kai su suvokiama grėsme staiga ir greitai susiduriama čia ir dabar, tuo tarpu nerimo metu dėmesys yra skiriamas ateities grėsmėms ir gali tęstis žymiai ilgesnį laiką.
Nerimo Sutrikimai
Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai, kurie tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, net 31% suaugusiųjų tam tikru savo gyvenimo momentu susiduria su šia problema, ir šis skaičius nuolat auga. Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus, turėti įtakos darbo našumui, mokyklos darbams ir asmeniniams santykiams.
Nerimo Sutrikimų Tipai
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
- Panikos sutrikimas: pasireiškia pasikartojančiais panikos priepuoliais. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga.
- Specifinė fobija: yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti.
- Agorafobija: - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
Kaip sau padėti patyrus panikos ataką?
Patyrus panikos ataką, svarbu prisiminti, jog panikos priepuoliai nėra pavojingi sveikatai. Jei atlikus visus būtinus gydytojų paskirtus nurodymus nurodoma, jog Jums panikos priepuolis, vadinasi realaus pavojaus fizinei sveikatai nėra. Taip pat, galite pabandyti šiuos būdus:
- Sutelkti dėmesį į konkretų daiktą aplinkoje, tyrinėti jį.
- Poilsis ramioje, saugioje aplinkoje.
- Reguliarus sportas.
- Pakankamas miegas (vidutiniškai 8 valandas kasnakt).
- Riboti kofeino vartojimą.
- Praktikuoti dėmesingumą, sąmoningumą (mindfulness).
- Rūpintis dvasine pusiausvyra.
Kaip padėti kitam žmogui patiriančiam panikos ataką?
Buvimas ramiam yra vienas geriausių būdų, kaip galite padėti. Net jei ir pats kažkiek išsigandote, išlikite ramus. Dauguma žmonių, kurie patiria panikos atakas ar kitus nerimo sutrikimus, turi savus būdus kaip nusiraminti. Tiesa, panikos priepuolių metu jam gali būti sunku bendrauti. Susižinokite iš anksto, ką turėtumėte daryti, kad galėtumėte padėti. Jei žmogui, patiriančiam panikos priepuolį negresia joks pavojus, duokite jam erdvės, tačiau išlikite netoliese, kad galėtumėte stebėti situaciją.
Gydymo Būdai
Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
- Psichoterapija: Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.
- Vaistai: Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.
Kada kreiptis į specialistą?
Svarbu atpažinti, kada nerimo jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei:
- Jaučiate nuolatinį ir intensyvų nerimą, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Patiriate fizinius nerimo simptomus, tokius kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Patiriate panikos priepuolius arba specifines baimes, trukdančias įprastinei veiklai.
- Jaučiate depresijos požymius arba mintis apie savižudybę.
Streso ir Nerimo Valdymas
Susidūrę su stresu ar nerimu galime padėti sau ieškodami priimtinų nusiraminimo būdų, pasirūpindami savo fizine savijauta, atrasdami kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą, meditaciją, mėgstamą veiklą ar kitus metodus, kurie leistų papildyti turimus įveikos resursus ir sėkmingai įveikti stresorius.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas