Psichologinis Smurtas: Apibrėžimas, Formos, Poveikis ir Kaip Apsisaugoti

Įvadas

Psichologinis smurtas - tai subtilus, bet griaunantis reiškinys, paliekantis gilias žaizdas žmogaus sieloje. Šis straipsnis siekia išsamiai apibrėžti psichologinį smurtą, aptarti jo pasireiškimo formas, poveikį aukoms ir pabrėžti svarbą atpažinti bei kovoti su šia smurto rūšimi.

Kas yra psichologinis smurtas?

Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Tai tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.

Psichologinio smurto formos ir požymiai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:

• Nuolatinė kritika: nuolatinis aukos kaltinimas, menkinimas, jos veiksmų ir sprendimų kritika.
• Izoliavimas: aukos atskyrimas nuo šeimos, draugų ir kitų socialinių kontaktų, siekiant ją padaryti priklausomą nuo smurtautojo. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Baimės sėjimas: bauginimas, grasinimai, agresyvus elgesys, sukeliantis aukai baimę ir nerimą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
• Menkinimas: nuolatinis aukos žeminimas, jos vertės neigimas, įžeidinėjimai ir patyčios.
• Manipuliavimas: aukos jausmų ir emocijų išnaudojimas, siekiant ją kontroliuoti ir paveikti. Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimas: aukos veiksmų, judėjimo, finansų ir socialinių kontaktų ribojimas.
• Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.

Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.

Taip pat skaitykite: Savigarba vaikų ugdyme

Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.

Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.

Kitos smurto formos

Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria psichologiniam smurtui, svarbu paminėti ir kitas smurto formas, kurios gali egzistuoti kartu:

• Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Fizinis smurtas siaurąja prasme reiškia prievartą prieš asmenį - stumdymą, mušimą, sužeidimą, nužudymą. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.
• Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso. Moteris tampa ekonomiškai priklausoma nuo vyro, taip ribojama jos laisvė - ji negali palikti vyro, nes viena nepajėgia išlaikyti savęs ir vaikų.
• Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
• Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą. Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.

Psichologinio smurto poveikis

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali sukelti:

• Emocines problemas: stresą, nerimą, depresiją, panikos atakas, savivertės sumažėjimą, kaltės jausmą, bejėgiškumą.
• Fizines problemas: nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nuovargį, imuninės sistemos susilpnėjimą. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
• Socialines problemas: izoliaciją, sunkumus kuriant ir palaikant santykius, pasitikėjimo kitais žmonėmis praradimą.
• Psichologines traumas: potrauminio streso sindromą (PTSS), disociaciją, atminties ir koncentracijos sutrikimus.
• Savižudybės riziką: ypač sunkiais atvejais, kai auka jaučiasi visiškai bejėgė ir neturi vilties. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.

Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.

Taip pat skaitykite: Asmens suvokimo analizė

Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.

Kaip atpažinti ir reaguoti į psichologinį smurtą?

Svarbu atpažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų.

Štai keletas žingsnių, kuriuos galite žengti:

1. Pasitarti su patikimu žmogumi: Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
2. Nustatyti ribas: Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
3. Rūpintis savimi: Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
4. Kreiptis į specialistus: Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.

Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas:

• Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
• Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?

Psichologinis smurtas darbovietėje

Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Ši smurto rūšis gali palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas, paveikdamas žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje.

Taip pat skaitykite: Atpažink emocinę priklausomybę

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.). Psichologinis smurtas - tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.

Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?

Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos).

Kada darbdavio veiksmai nelaikomi psichologiniu smurtu?

Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo teisėtų darbdavio veiksmų. Štai keletas pavyzdžių, kada darbdavio veiksmai nelaikomi psichologiniu smurtu:

• Konstruktyvi darbdavio kritika, pagarbus pastabų išsakymas, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys.
• Darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą. Už darbo organizavimo tvarką atsakingas darbdavys, kuris gali reikalauti, kad darbuotojas tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis.
• Reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo. Darbuotojo veikla gali būti tikrinama. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti visais atvejais, nes aptariamoji teisės norma jokių išimčių nenumato.
• Įspėjimas pagal DK 58 straipsnio 4 dalį yra tik procedūrinis, informacinio pobūdžio darbdavio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes yra viena iš drausminės atsakomybės taikymo sąlygų. Įspėjimu darbdavys siekia prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui, kuris sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo.
• Įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo kitais DK numatytais pagrindais. Už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą yra atsakingas darbdavys. Jo teisė nutraukti darbo sutartis su darbuotojais reglamentuota DK 57 straipsnyje (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), 58 straipsnyje (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), 59 straipsnyje (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia), DK 36 straipsnyje (išbandymo rezultatai) ir kt.
• Pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas. Darbdavys turi teisę keisti darbuotojo darbo sutarties sąlygas arba siūlyti jas keisti, laikydamasis DK 45 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl šių teisių įgyvendinimas nėra laikomas psichologiniu smurtu. Dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą.
• Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Vadovaujantis DK 54 straipsniu bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį.

Įrodymų rinkimas patyrus psichologinį smurtą darbe

Kaip pažymi Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė, labai svarbu tinkamai surinkti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad egzistuoja psichologinis smurtas. „Darbuotojų skundai dėl psichologinio smurto ar priekabiavimo bei prašymai, pateikti darbo ginčų komisijoms, laikomi nepagrįstais, kai nėra pateikta objektyvių įrodymų arba jie nepakankami. VDI skatina ginti savo teises, todėl rekomenduoja darbuotojui, manančiam, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, būti aktyviam, ginant savo pažeistas teises, rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. „Taip pat darbuotojai dažnai neteisingai interpretuoja psichologinio smurto apibrėžimą ir darbdavio reiklumą ar įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo vertina kaip psichologinį smurtą,“ - pastebi Liudmila Mironovienė.

Teisinis aspektas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.

Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus. Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys dažnai patiria gilius emocinius išgyvenimus. Jie gali jausti nuolatinę įtampą, kaltę ar baimę, prarasti pasitikėjimą savimi ir kitais.

Įstatymų požiūriu, nukentėję asmenys turi teisę į apsaugą, pagalbą ir teisingumą. Jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl apsaugos nuo smurtautojo, gauti laikiną teismo apsaugos priemonę arba psichologinę pagalbą. Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtautojui taip pat gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje.

Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma - kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.

Pagal BK, psichologinis smurtas gali būti laikomas bet koks elgesys, sukeliantis emocinį ar psichologinį poveikį - grasinimai, menkinimas, įžeidinėjimai, manipuliacijos, kontrolė ar bauginimas. Auka gali kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas.

Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos.

Smurto motyvai ir prielaidos

Smurtu dažniausiai išreiškiamas nekontroliuojamas pyktis, įniršis, pavydas, jis pasitelkiamas kaip būdas kontroliuoti kitus ir gauti tai, ko nori, taip pat kaip kerštas tiems, kas anksčiau nuskriaudė smurtautoją. Galimi smurto kiti motyvai: finansinė nauda, psichologinio pranašumo siekimas, agresyvių jausmų demonstravimas siekiant atkurti labai pažeistą savęs vertinimą, politiniai, socialiniai, psichologiniai nesutarimai ir kita.

Skiriamos smurtinio elgesio susiformavimo prielaidos: vaikystėje patirta prievarta ir atstūmimas, buvimas smurto liudininku, nevisavertiškumo kompleksas, dėmesio ir pagarbos poreikis, aplinkinių spaudimas, skurdas, lengvai prieinami ginklai. Vyrų smurtavimo pagrindinės priežastys - alkoholizmas, stresas, saviizoliacija nuo visuomenės, išankstinis polinkis į smurtą. Pastebėta, kad smurtas retesnis tose šeimose, kuriose sutuoktinių atlyginimai vienodi arba vyro atlyginimas šiek tiek didesnis už žmonos.

Reakcija į smurtą ir pagalbos būdai

Reakciją į smurtą dažniausiai sudaro 3 etapai: netikėjimas tuo, kas atsitiko, išgyvenimai, sveikimas. Pirmajame etape smurto auka sunkiai suvokia, kas atsitiko, netiki tuo, būna sutrikusi, labai nenoriai kalba apie įvykį (ypač po seksualinės prievartos), jaučiasi bejėgė ir vieniša, vėliau atsiranda baimė. Antrasis etapas dažniausiai prasideda po kelių valandų ar dienų, gali tęstis kelias savaites ir ilgiau. Aukai būdinga nerimas, miego sutrikimai, įvairūs fiziniai negalavimai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, dirglumas, pyktis. Trečiajame etape pripažįstamas įvykęs faktas, pradedama svarstyti apie jo priežastis, pakinta jausmai smurtautojo atžvilgiu.

Patyrę psichologinį smurtą žmonės turi teisę gauti ne tik teisinę, bet ir emocinę pagalbą. Psichologinė terapija, paramos grupės ir bendruomeniniai projektai padeda nukentėjusiesiems atstatyti savivertę bei pasitikėjimą savimi. Pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia visą parą, tad nukentėję asmenys visada gali gauti paramą anonimiškai. Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.

Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos: Mob. El.

tags: #kito #zmogaus #psichologinis #smurtas