Santuokos nutraukimas - sudėtingas procesas, turintis didelę įtaką tiek psichologinei, tiek teisinei asmens būklei. Šiame straipsnyje nagrinėjama santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisinė bazė Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant žiauriam elgesiui su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais kaip vienam iš pagrindų pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo.
Santuokos Nutraukimo Samprata ir Būdai
Santuokos nutraukimas - tai santuokinių santykių pasibaigimas, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normų. Santuoka gali būti nutraukta:
- Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
- Vieno sutuoktinio prašymu.
- Dėl vieno sutuoktinio kaltės.
Pastarasis būdas, santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės, yra ypač aktualus, atsižvelgiant į didėjantį nutrauktų santuokų skaičių Lietuvoje. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, t.y. ištuokos kaip sankcijos institutas, yra naujas Lietuvoje. Pagal anksčiau galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą vieno ar abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo neturėjo reikšmės ir šis klausimas santuokos nutraukimo bylose apskritai nebuvo tiriamas.
Kaltės Principas Santuokos Nutraukimo Procese: Argumentai Už ir Prieš
Kaltės principo taikymas santuokos nutraukimo procese turi tiek šalininkų, tiek oponentų.
Šalininkai teigia, kad kaltės institutas reikšmingas psichologiškai, suteikia nekaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui tam tikrą moralinę satisfakciją, padeda užtikrinti teisingumą - leidžia teisinėmis priemonėmis reaguoti į neteisėtą, amoralų ar kitokį netoleruotiną kalto sutuoktinio elgesį. Be to, santuoka - sutartis, todėl ji gali baigtis šalių susitarimu arba dėl to, kad kita šalis, t.y. sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo pareigas.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Oponentai tvirtina, kad santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės apskritai turėtų būti nereikšmingas, nes kaltės principo taikymas neišsaugo santuokos, skatina bylinėjimąsį ir tolesnę buvusių sutuoktinių nesantaiką, šeimos santykiai yra specifinio pobūdžio, todėl neįmanoma nustatyti, kuris sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo, bei didėja bylinėjimosi išlaidos ir pan.
Nepaisant diskusijų, santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės yra numatytas daugelio užsienio valstybių teisėje.
Žiaurus Elgesys Kaip Pagrindas Nutraukti Santuoką Dėl Kaltės
CK 3.60 str. 3 d. nurodo keturis kaltės prezumpcijos atvejus, kai laikoma, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Vienas iš jų - žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.
Sutuoktinis laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos apima rūpinimąsi vaikais bei visa šeima, materialųjį išlaikymą, pagarbą, lojalumą ir kitas pareigas, kurios reglamentuojamos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 str. Šių pareigų pažeidimas iš esmės - tai visiškas jų nevykdymas.
Taigi, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais yra laikomas esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, kuris gali būti pagrindas nutraukti santuoką dėl kaltės.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Įrodinėjimo Pareiga ir Kaltės Prezumpcijos Nuginčijimas
Šeimos teisėje nėra bendros kaltės prezumpcijos, vadinasi, ieškovas, pareiškęs prašymą panaikinti galiojančią santuoką esant atsakovo kaltei, privalo įrodyti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tai reiškia, kad įrodinėjimas priklauso tik tam, kuris prašo teismo pripažinti sutuoktinį kaltu.
Ieškovas, siekiantis nutraukti santuoką dėl kito kaltės, turi įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltė. Įrodžius žiaurų elgesį, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Tačiau šią prezumpciją galima nuginčyti, vadinasi, atsakovas turi teisę įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios atsakovo kaltę apskritai paneigia, arba įrodyti esant ir ieškovo kaltę (mišrios sutuoktinių kaltės institutas, CK 3.61 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kaltas tiek vienas, tiek kitas sutuoktinis, tokiu atveju kyla tokie patys padariniai kaip ir santuokos nutraukimas sutuoktinių bendru sutikimu.
Teismo Procesas Nutraukiant Santuoką Dėl Kaltės
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio kaltės galimas nepraėjus vienerių metų terminui po santuokos sudarymo dienos. Santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka (CK 3.81-3.86 str.), todėl, sutuoktiniui nusprendus pradėti skyrybų procesą dėl kito sutuoktinio kaltės, bylai pradėti reikalinga pateikti būtent ieškinį, o ne kitokios procesinės formos dokumentą.
Pačiam ieškinio turiniui, be bendrųjų (CPK 135 str.), keliami ir specialūs reikalavimai (CPK 382 str., 383 str.). Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo (jeigu yra) liudijimų nuorašai, pažymos apie gaunamas pajamas, duomenys apie turimą turtą, taip pat, jeigu yra, turi būti nurodyti kreditoriai.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Reiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, reikalinga nurodyti santuokos nutraukimo motyvus, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką. Teismas privalo kontroliuoti ieškinio turinį, tačiau neprivalo pats aiškintis, ar sutuoktiniai turi kreditorių, bet jis privalo išsiaiškinti, ar sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, pripažintinų sutuoktinių kreditoriais.
Prašymas nutraukti santuoką turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, o reikalavimas padalyti bendrą turtą apmokamas pagal CPK 80 str 1 d. 1 p. nurodytą tarifą, atsižvelgiant į reikalaujamo priteisti turto vertę. Atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, teismas gali sutuoktinį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo.
Ieškinys dėl santuokos sutraukimo pateikiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 381 str. 1d.), t.y. bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, reglamentuojamas CPK 29 str., tačiau ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turi teisę ieškinį pareikšti savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 381 str. 1 d.), t.y. alternatyvusis teritorinis teismingumas (CPK 30 str.).
Teismo Aktyvumas Nagrinėjant Santuokos Nutraukimo Bylas
Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo labai kruopščiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pateiktą teismui medžiagą ir t.t., tam, kad įsitikintų, jog šeima tikrai iširo ir nebėra kitos išeities kaip tik santuoką nutraukti. Visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai pavesti spręsti išimtinai tik teisminėms institucijoms.
Teismas yra įpareigotas būti aktyviu nagrinėjant šeimos ginčus, o taip pat ir santuokos nutraukimo klausimus. Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva siekia išsiaiškinti ginčo esmę, padėti šalims įgyvendinti jų teises, nes tokiose bylose sprendžiamas ne tik privataus, bet ir viešo intereso apsaugos klausimas. Tik teismui esant aktyviam yra įmanoma apginti vaikų teises ir interesus bei silpnesnio sutuoktinio interesus.
Nagrinėjant santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bylas, specialus reguliavimas numatytas CPK 384 str. 1, 2 d., t.y. numatytos specialios šalių neatvykimo į posėdį pasekmės. Santuokos nutraukimo bylose, kaip ir apskritai šeimos bylose, negalima priimti teismo sprendimo už akių, todėl ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jei į posėdį be svarbių priežasčių ir neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta. Esant analogiškoms aplinkybėms į posėdį neatvykus atsakovui, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės, tačiau atsakovui, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvykus jam gali būti skiriama bauda iki 1000 litų, jis gali būti atvesdintas. Šalies dalyvavimo pripažinimas būtinu sietinas su šeiminių santykių asmeniniu pobūdžiu, būtinumu išklausyti sutuoktinį dėl galimybės susitaikyti, taip pat sprendžiant kitus klausimus, kurių sprendimas per atstovą galėtų būti apsunkintas neišklausius pačios šalies.