Klinikinės Psichologijos Apibrėžimas: Mokslas Apie Psichikos Sveikatą

Įvadas

Psichologinė būklė apima platų spektrą aspektų, susijusių su žmogaus emocine, psichologine ir socialine gerove. Tai apima mūsų mąstymą, jausmus, elgesį ir gebėjimą susidoroti su kasdieniais gyvenimo iššūkiais. Gera psichikos sveikata leidžia mums realizuoti savo gebėjimus, produktyviai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime klinikinės psichologijos apibrėžimą, dažniausiai pasitaikančius sutrikimus, jų gydymo būdus ir patarimus, kaip rūpintis savo psichikos sveikata.

Kas Yra Klinikinė Psichologija?

Klinikinė psichologija - tai psichologijos šaka, apimanti psichikos sutrikimų įvertinimą ir jų šalinimą. Tai atskira psichologijos disciplina, nagrinėjanti psichikos sutrikimų ir somatinių ligų psichinius aspektus. Klinikinė psichologija yra plati disciplina, užsiimanti moksliniais psichopatologijos tyrimais ir asmenų su emocinėmis, kognityvinėmis bei elgesio problemomis įvertinimu ir gydymu.

Klinikinės Psichologijos Funkcijos

Klinikinė psichologija atlieka įvairias funkcijas, įskaitant:

1. Aprašomoji funkcija - nusakoma problema, sutrikimas, jo tipas, išreikštumas.
2. Klasifikacijos funkcija.
3. Paaiškinamoji funkcija.
4. Prognozės funkcija - leidžia prognozuoti eigą.
5. Įvertinimo funkcija - psichologinės pagalbos ir intervencijos įvertinimui.

Psichologo, Psichoterapeuto ir Psichiatro Skirtumai

Svarbu atskirti psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro vaidmenis.

• Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichologai vertina, diagnozuoja ir teikia terapiją dėl įvairių psichologinių problemų. Jie padeda rinkti informaciją apie asmens psichinę būklę, ištirdami jų mintis, jausmus ir elgesį, dėmesio, atminties ir raidos ypatumus, tačiau neturi teisės skirti vaistų.
• Psichoterapeutas dirba giliau, taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichoterapeutas gali būti psichologas arba psichiatras, turintis papildomą mokymą psichoterapijos srityje.
• Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui. Vaikų psichiatras specializuojasi vaikų psichikos sveikatos srityje.

Kada Kreiptis Pagalbos

Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius. Tai ne tik emocinės sveikatos gerinimas, bet ir galimybė keisti įsišaknijusius elgesio modelius bei išsivaduoti iš vidinių blokų. Kreiptis į psichologą - tai drąsus žingsnis į save. Nors visuomenėje vis dar išlieka mitų apie psichologinę pagalbą, vis daugiau žmonių renkasi pasirūpinti savo emocine sveikata lygiai taip pat, kaip ir fizine.

Taip pat skaitykite: Klinikinė psichologija: teorija ir praktika

Psichologinė Pagalba Nėra Silpnumo Ženklas

Psichologinė pagalba nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai - tai brandus sprendimas, rodantis, kad žmogui rūpi jo vidinė būsena, santykiai su kitais ir gyvenimo kokybė. Kreipdamiesi į psichologą, mes pasirenkame ne kentėti vienumoje, o eiti sąmoningo augimo keliu.

Kas Yra Psichikos Sveikatos Norma?

Psichiatrai ir psichologai vengia vartoti terminus kaip „normalus“ ar „nenormalus“. Vietoj to, jie kalba apie psichinę sveikatą arba psichikos sutrikimus, kurie yra apibrėžiami pagal dabartinę psichiatrijos žinių būklę ir vertinimo kriterijus. Svarbu ne tik ligų ir psichinių sutrikimų nebuvimas, bet ir gebėjimas gerai funkcionuoti gyvenime, pasižymėti gerais socialiniais ir profesiniais santykiais, savirealizacija.

Normalaus Žmogaus Apibrėžimas

Dr. F. Neumanui normalus žmogus dažniausiai jaučiasi laimingas, pyksta, kai yra nusivylęs, ir nusimena, kai kažkas jam nesiseka. Tokio žmogaus jausmai aiškiai sutampa su gyvenimo aplinkybėmis. Psichiškai sveikas žmogus gali bendrauti su kitais žmonėmis, yra asertyvus vienoje situacijoje ir taikingas kitoje, jaučiasi saugiai tarp savo šeimos narių ir draugų, tapatina save su religinių ar visuomenės grupių nariais, jaučiasi atsidavęs kitiems žmonėms ir idėjoms, gali dirbti su pasitenkinimu ir atsipalaiduoti laisvalaikiu, toleruoti konfliktus, nusivylimą ir vienišumą.

Kriterijai Diagnozuojant Psichikos Ligą

Amerikos vadovėliuose svarbiausi kriterijai diagnozuojant ligą yra simptomų, formuojančių būdingus, ilgai trunkančius sindromus, grupė. Paciento būklei negali turėti įtakos smegenų ligos neurologine prasme ar bet kurios kitos somatinės ligos. Taip pat svarbus kriterijus - tai akivaizdžiai neigiamas šių simptomų poveikis žmogaus funkcionavimui.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Sutrikimai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Tarp dažniausiai pasitaikančių psichikos ir elgesio sutrikimų yra:

Taip pat skaitykite: Klinikinė psichologė apie jaunimo emocinės sveikatos iššūkius

• Depresija: Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę.
• Nerimas: Stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas.
• Panikos Atakos: Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei.
• Bipolinis Sutrikimas: Būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų.
• Demencija: Pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius.
• Šizofrenija: Sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją.
• Adaptacijos Sutrikimai: Emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime.
• Agorafobija: Intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje.
• Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS): Būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti.
• Perdegimo Sindromas: Emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu.

Vaikų Psichikos Sutrikimai

Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra infekcinės ligos, lėtinės ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai ir hiperkinezinis sutrikimas. Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų.

Elgesio ir Emocijų Sutrikimai

Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:

• Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
• Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
• Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.

Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.

Gydymo Metodai

Psichikos sutrikimų gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti derinami, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas:

• Psichoterapija: Reguliarios sesijos su psichoterapeutu, padedančios pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę.
• Medikamentinis Gydymas: Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius.
• Kognityvinė Elgesio Terapija (KET): Efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas.
• Grupinė Terapija: Pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu.
• Psichodinaminė Terapija: Siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms.
• Egzistencinė Terapija: Pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos.
• Elgesio Terapija: Orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas.

Kaip Rūpintis Savo Psichikos Sveikata

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms:

Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo spektro asmenims

• Kokybiškas miegas: Miego metu sulėtėja širdies ritmas, atsipalaiduoja raumenys, apdorojama informacija ir prisiminimai. Kokybiškai išsimiegoję žmonės lengviau susitvarko su nerimu, priima geresnius sprendimus, yra žvalesni. Rekomenduojama suaugusio žmogaus miego trukmė yra 7-9 valandos.
• Sveika mityba: Mitybos įpročiai yra tiesiogiai susiję su mūsų savijauta. Valgydami paskubomis, dideliais kąsniais ir smarkiai perdirbtą maistą, jaučiamės apsunkę, nepasitenkinę.
• Vandens vartojimas: Vanduo yra itin svarbus psichinei sveikatai, nes padeda reguliuoti nuotaiką, mažina nuovargį, gerina koncentraciją bei kognityvines funkcijas, mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Rekomenduojamas vandens kiekis yra 2-3 litrai per dieną.
• Fizinis aktyvumas: Sportuojant išsiskiria endorfinai, pakeliantys nuotaiką, mažinantys streso ir depresijos simptomus. Didėjant kraujo ir deguonies tiekimui į smegenis, gerėja atmintis, koncentracija, sprendimų priėmimo gebėjimai ir bendras protinis darbingumas.
• Pomėgiai ir bendrystė: Užsiimant mėgstama veikla, galima atsipalaiduoti ir nukreipti mintis nuo kasdienių problemų, taip sumažinant streso ir nerimo jausmą. Pomėgiai suteikia galimybę patirti pasisekimo jausmą, kuris didina pasitenkinimą gyvenimu ir bendrą laimės jausmą. Taip pat skatinamas kūrybiškumas, o užsiimant komandine veikla, mezgami socialiniai ryšiai, gerinama emocinė būklė.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
• Socialiniai ryšiai: Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.

Kreipimasis į Specialistus

Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų. Jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia reikėtų kreiptis į vaikų gydytoją (pediatrą), kuris įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus. Jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.

Psichologijos Įtaka Mūsų Gyvenime

Psichologija veikia mūsų kasdienius pasirinkimus, net jei tai vyksta nesąmoningai. Ji padeda suvokti, kodėl tam tikrose situacijose elgiamės vienaip, kas lemia mūsų emocines reakcijas ir kaip įgyti daugiau savikontrolės. Psichologinis raštingumas stiprina gebėjimą kurti sveikus santykius. Mokėjimas atpažinti emocijas, aiškiai išreikšti poreikius ir suprasti kitų žmonių elgesį - tai įgūdžiai, kuriuos laviname pasitelkę psichologijos žinias. Psichologija naudinga ir vidiniam žmogaus augimui. Ji padeda išsivaduoti iš žalingų įsitikinimų, sustiprinti savivertę, atrasti asmeninį kryptingumą bei kurti gyvenimą pagal savo vertybes.

Fenomenologinė Psichologija

Fenomenologinė psichologija - psichologijos kryptis, kurios tikslas - tirti žmogaus sąmoningą patyrimą taikant fenomenologinės analizės metodą. Teigiama, kad yra nuolatinė patiriamų reiškinių (fenomenų) ir žmogaus sąmonės sąveika. Siekiama pažinti išgyventos realybės reikšmę konkretaus žmogaus gyvenimui ir kaip žmogus reiškiniams suteikia unikalią prasmę bei ištirti procesą, kaip įprasminami žmogaus sąmonėje kylantys reiškiniai.

Fenomenologinės Analizės Metodo Pagrindinės Nuostatos:

• Aprašyti reiškinius tokius, kokie jie yra ir kaip jie suvokiami, nesigilinant į subjektyvumą ar objektyvumą, materialumą ar objektyvumą.
• Medžiagos fenomenologinei analizei ieškoti kasdieniame, konkrečiame pasaulyje, kuriame gyvename.
• Visi reiškiniai patiriami skirtingame kontekste arba reiškiniai kiekvieną kartą patiriami unikaliame kontekste ir unikalioje atskaitos sistemoje.
• Pažinti reiškinius tokius, kokie jie yra, išskirti tam tikrus visuotinai pripažintus dėsningumus ir susitelkti į reiškinio esmę (ši nuostata dar vadinama fenomeno redukavimu).

Fenomenologinė psichologija susiklostė 20 amžiaus 6-7 dešimtmetyje, atsiradimą lėmė fenomenologinė filosofija. Fenomenologinės psichologijos pradininkas - vokiečių filosofas E. Husserlis. Jis teigė, kad sąmonės intencionalumas (žmogaus nuolatinis sąmoningas kokio nors reiškinio vengimas arba išgyvenamo reiškinio suvokimas) reiškiasi noeminiais ir noetiniais aktais, kai noema yra tai, kas suvokiama, o noesis - kaip suvokiama arba kaip sąmonė atpažįsta suvokiamo reiškinio esmę.

Stresas ir Jo Poveikis Psichikai

Nėra griežtų ribų tarp savijautos būsenų (invalidumas, negalia, liga, normali savijauta, gera, labai gera, puiki), visą laiką galimas judėjimas. Stresas gali būti apibrėžiamas trimis būdais:

1. Stresas kaip dirgiklis - reakcija aiškinama žmogaus ribotomis galimybėmis prisitaikyti prie aplinkos dirgiklių.
2. Atsakas, fiziologinė reakcija, elgsena - nagrinėjamos fiziologinės ir psichologinės reakcijos.
3. Nuolatinė individo ir aplinkos sąveika - vertina socialinius ir psichologinius veiksnius.

Canon. Pabėgimo reakcija. - apsauginė, kai sutelkiamos organizmo pajėgos puolimui arba bėgimui. Išsekimas - pažeidžiamos organų funkcijos, kai negali nusistovėti nauja pusiausvyra.

Stresorių ryšys su psichika:

• Iš dalies priežastis (pvz., traumuojantis įvykis).
• Sustiprinantis poveikis (pvz., nuolatinis stresas).

Atminties ir Motorikos Sutrikimai

Atminties sutrikimai įvertinami pagal įsiminimą, išlaikymą, atgaminimą, ilgalaikės ir trumpalaikės atminties apimtį. Motorikos sutrikimai - judėjimo ir judesių sutrikimai.

Koontinumo Sąvoka Narkotinių Medžiagų Prevencijoje

Organizme sintezuojami fermentai, skaidantys narkotines medžiagas. Gaunasi tolerancijos padidėjimas, kai reikia vis didesnio kiekio.

Socialinės Interversijos Skalė

Socialinės interversijos skalė apima uždarumą, drovumą, socialinę izoliaciją.

Jatrogeninės Ligos

Jatrogeninės ligos - tai sutrikimai, atsirandantys kaip gydymo pasekmė. Tai gali būti normalus pašalinis gydymo efektas (pvz., vaistų šalutinis poveikis).

Bendravimas

Esminis dalykas - bendravimas.

Klinikinės Psichologijos Studijos

Klinikinės psichologijos studijos suteikia gilų asmenybės psichologijos ir psichopatologijos formavimosi supratimą, padeda stiprius ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų psichologinio konsultavimo pagrindus. Šios studijos leidžia dirbti psichikos sveikatos srityje. Programa yra labai įdomi tiek turiniu, tiek pateikimo formomis, koncentruota ir išsami. Dėstytojų profesionalumas ir pagarba studentams kaip jauniesiems kolegoms, jų noras dalintis ne tik teorinėmis, bet ir gausiomis praktinėmis žiniomis iš savo pačių darbo patirties yra labai vertinami. Buvo gera jaustis profesionalų bendruomenės dalimi, kurioje yra įsiklausoma, skatinama augti tiek profesine, tiek asmenine prasme.

Irmos Skruibienės Patirtis

Irma Skruibienė yra psichologė psichoterapeutė, baigusi klinikinės psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete ir C. G. Jung analitinės psichoterapijos mokymo programą. Ji yra Lietuvos psichologų sąjungos narė, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos narė kandidatė, sertifikuota Europos psichologė, baigtos psichoterapijos studijos atitinka kvalifikacinius Europos psichoterapeuto reikalavimus. Psichoterapinę praktiką reguliariai supervizuoja pas patyrusius jungiškosios krypties psichoanalitikus.

Magistro darbą apsigynė traumų psichologijos tema: „Politines represijas patyrusiųjų potrauminis augimas“. Su politinėmis represijomis susijusi ir jos šeimos istorija. Daug kartų girdėti pasakojimai apie senelių tremtį į Sibirą, ten sutiktus šiltus žmones, padėjusius įsikurti, apie Lietuvoje prarastus namus, kurių taip ir nepavyko pilnai susigrąžinti, paskatino gilintis į psichologinį savų namų patyrimą, kur jie bebūtų. Ji yra tinklaraščio „Namų terapija“ kūrėja ir knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.

Į ją žmonės kreipiasi įvairiais klausimais. Turi patirties darbe su LGBT* žmonėmis, taip pat su asmenimis, kurie kreipėsi dėl sunkumų santykiuose, nepasitikėjimo savimi, sunkumų suprasti ir išreikšti jausmus. Yra dirbusi su žmonėmis, atsidūrusiais krizinėse situacijose, turinčiais traumines patirtis, patyrusiais prievartą, išgyvenančiais artimo žmogaus netektį, išsiskyrimą, turinčiais minčių apie savižudybę.

C. G. Jungo analitinėje psichologijoje jai patinka tai, jog čia svarbi reikšmė skiriama ne tik individualiai asmens patirčiai, bet ir šeimos istorijos, kultūros bei visos žmonijos patirties įtakai kiekvieno žmogaus gyvenime. C. G. Jungo psichologija suteikia galimybę resursų ieškoti ne tik artimiausioje aplinkoje, bet ir visame žmonijos pavelde, kuris atsiskleidžia per sapnus, pasakas, mitus bei simbolius.

tags: #klinikine #psichologija #angliskai