Depresija: kas tai, simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Įvadas

Depresija yra dažnas ir rimtas nuotaikos sutrikimas, kuris veikia žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Tai daugiau nei tik laikinas liūdesio ar nuovargio jausmas. Depresija gali turėti įtakos kasdieniam darbui, santykiams su kitais žmonėmis ir gali atrodyti neįveikiama. Svarbu suprasti, kaip atpažinti depresiją ir kokie yra veiksmingi būdai ją nugalėti.

Kas yra depresija?

Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams. Ji gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, kuris trukdo kasdienei žmogaus veiklai. Žmonės depresiją išgyvena skirtingai. Ji gali trukdyti kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja produktyvumas. Ji taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos būklėms.

Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, 2019 m. bet kuriuo konkrečiu 2 savaičių laikotarpiu depresijos simptomų turėjo 18,5 proc. suaugusių amerikiečių.

Nors depresija ir sielvartas turi bendrų bruožų, depresija skiriasi nuo sielvarto, jaučiamo netekus mylimo žmogaus, arba liūdesio, jaučiamo po traumuojančio gyvenimo įvykio. Depresija paprastai susijusi su neapykanta sau arba savigarbos praradimu, o sielvartas paprastai to nedaro. Sielvarto atveju teigiamos emocijos ir laimingi prisiminimai apie mirusįjį paprastai lydi emocinio skausmo jausmą. Sergant didžiuoju depresiniu sutrikimu, liūdesio jausmas yra nuolatinis.

Svarbu suvokti, kad kartais jaustis prislėgtam yra normali gyvenimo dalis. Liūdnų ir nuliūdusių įvykių pasitaiko visiems. Tačiau jei nuolat jaučiatės prislėgti ar beviltiški, gali būti, kad sergate depresija. Depresija laikoma rimta medicinine būkle, kuri gali pablogėti be tinkamo gydymo.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Depresijos rūšys

Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, bet gera žinia yra tai, kad visos jos gali būti gydomos - nuo įvairių terapijos metodų iki vaistinių preparatų arba jų derinio. Ypač svarbu nugalėti abejones ir kreiptis į specialistus tuomet, kai atpažinote pirmuosius depresijos simptomus.

• Didžioji depresija (klinikinė depresija): viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti ypač intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų.
• Atipinė depresija: viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti specifiniais, jai būdingais bruožais. Šios depresijos formos atveju paciento nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose.
• Pogimdyminė depresija: psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugybę naujai pagimdžiusių moterų. Tai būklė, apimanti ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus, apsunkinančius savęs ir kūdikio priežiūrą. Ši depresijos forma gali atsirasti nėštumo metu arba per pirmuosius metus po gimdymo, ir yra viena dažniausių komplikacijų naujai pagimdžiusioms moterims, pasireiškianti maždaug 15% atvejų.
• Distimija: ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika. Šios būklės metu asmuo dažnai jaučia vidutinio stiprumo ar mažesnius depresijos simptomus, o geresnių periodų pasitaiko nedažnai.
• Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS): specifinė depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės - paprastai rudenį ar žiemą. Trumpesnės dienos ir sumažėjusi dienos šviesa gali lemti smegenų cheminius pokyčius, sukeliančius depresijos simptomus.
• Bipolinis sutrikimas: dar kitaip žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos ligos forma. Ją išskiria pasikartojantys manijos ir depresijos tarpsniai, kurie gali keistis ar atsirasti po tam tikro geros savijautos (būsenos) laikotarpio. Šis sutrikimas sukelia daug iššūkių pacientams, jų šeimoms ir visuomenei.

Depresijos simptomai

Depresija gali būti daugiau nei nuolatinis liūdesys ar „mėlyna" būsena. Didžioji depresija gali sukelti įvairių simptomų. Vieni jų veikia nuotaiką, kiti - kūną. Simptomai taip pat gali būti nuolatiniai arba ateiti ir praeiti.

Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme. Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš toliau išvardytų požymių ir simptomų, gali būti, kad sergate depresija:

• Jaučiate liūdesį, nerimą ar „tuštumą”.
• Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas.
• Daug verkiate.
• Jaučiatės sutrikęs, susierzinęs arba piktas.
• Prarastas susidomėjimas pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės.
• Sumažėjusi energija arba nuovargis.
• Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
• Lėčiau judate arba kalbate.
• Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas.
• Apetito ar svorio pokyčiai.
• Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis).
• Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.

Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams.

• Vyrams: pyktis, agresyvumas, dirglumas, nerimas ar nerimastingumas, tuštumos, liūdesio ar beviltiškumo jausmas, interesų praradimas, nebemėgstama mėgstama veikla, lengvas nuovargis, mintys apie savižudybę, besaikis alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas arba įsitraukimas į rizikingą veiklą, sumažėjęs lytinis potraukis arba nepakankamas seksualinis aktyvumas, nesugebėjimas susikaupti, sunkumai atliekant užduotis arba vėluojantys atsakymai pokalbių metu, nemiga, neramus miegas, pernelyg didelis mieguistumas arba nemiegojimas visą naktį, nuovargis, skausmai, galvos skausmas arba virškinimo problemos.
• Moterims: dirglumas, liūdesys ar tuštuma, nerimas ar beviltiškumas, susidomėjimo veikla praradimas, pasitraukimas iš bendravimo ar mintimis apie savižudybę, mąstymas ar kalbėjimas lėčiau, sunkumai miegoti visą naktį, ankstyvas prabudimas arba per ilgas miegas, sumažėjusi energija, didesnis nuovargis, apetito pokyčiai, svorio pokyčiai, skausmai, galvos skausmai ar padidėjęs mėšlungis.
• Vaikams: dirglumas, pyktis, staigi nuotaikos kaita ar verksmu, nekompetencijos jausmas (pvz., „nieko negaliu padaryti gerai”) arba neviltimi, verksmu ar intensyviu liūdesiu, patekimas į bėdą mokykloje arba atsisakymas eiti į mokyklą, draugų ar brolių ir seserų vengimas, mintys apie mirtį ar savižudybę arba savęs žalojimas, sunkumai susikaupti, prastėjantys mokymosi rezultatai arba pasikeitę pažymiai, sunkumai miegoti arba per ilgas miegas, energijos praradimas, virškinimo problemos, apetito pokyčiai, svorio kritimas arba didėjimas.

Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai

Yra kelios galimos depresijos priežastys. Jos gali būti įvairios - nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

• Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
• Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
• Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
• Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
• Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
• Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
• Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
• Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi didesnę tikimybę susirgti depresija.

Depresijos rizikos veiksniai gali būti biocheminiai, medicininiai, socialiniai, genetiniai arba netiesioginiai. Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra šie:

• Lytis: Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
• Genetika: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
• Socialinė ir ekonominė padėtis: Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
• Tam tikri vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant kai kurias hormoninių kontraceptikų rūšis, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
• Vitamino D trūkumas: Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
• Lyties tapatybė: Translyčių asmenų depresijos rizika yra didesnė nei cislyčių asmenų.
• Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: Apie 21 proc. žmonių, turinčių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, taip pat patiria depresiją.
• Medicininės ligos: Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis. Širdies ligomis sergantiems žmonėms tikimybė susirgti depresija yra maždaug dvigubai didesnė nei žmonėms, kurie jomis neserga, o iki 1 iš 4 žmonių sergančių vėžiu taip pat gali patirti depresiją.

Depresijos gydymas

Gali būti, kad simptomus sėkmingai įveiksite taikydami vieną gydymo būdą, o gali būti, kad geriausiai tiks gydymo būdų derinys. Įprasta derinti medicininį gydymą ir gyvenimo būdo terapiją.

Vaistai

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti:

• Selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI): SSRI yra dažniausiai skiriami antidepresantai ir paprastai turi mažai šalutinio poveikio. Jie gydo depresiją didindami neuromediatoriaus serotonino kiekį smegenyse. SSRI negalima vartoti su tam tikrais vaistais, įskaitant monoaminooksidazės inhibitorius (MAOI) ir kai kuriais atvejais tioridaziną ar Orap (pimozidą). Nėščios moterys turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais dėl SSRI vartojimo nėštumo metu rizikos. Taip pat reikia atsargiai vartoti jei sergate siauro kampo glaukoma. SSRI pavyzdžiai: citalopramas (Celexa), escitalopramas (Lexapro), fluvoksaminas (Luvox), paroksetinas (Paxil, Paxil XR, Pexeva) ir sertralinas (Zoloft).
• Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): SNRI depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse. SNRI negalima vartoti kartu su MAOI. Turėtumėte būti atsargūs, jei turite kepenų ar inkstų sutrikimų arba siauro kampo glaukomą. SNRI pavyzdžiai: desvenlafaksinas (Pristiq, Khedezla), duloksetinas (Cymbalta, Irenka), levomilnacipranas (Fetzima) ir venlafaksinas (Effexor XR).
• Tricikliniai ir tetracikliniai antidepresantai: Tricikliai antidepresantai (TCA) ir tetracikliai antidepresantai (TECA) depresiją gydo didindami neuromediatorių serotonino ir noradrenalino kiekį smegenyse. TCA gali sukelti daugiau šalutinių poveikių nei SSRI ar SNRI. Nevartokite TCA arba TECA kartu su MAOI. Vartokite atsargiai, jei sergate siauro kampo glaukoma. Triciklių antidepresantų pavyzdžiai: amitriptilinas (Elavil), doksepinas (Sinequan), imipraminas (Tofranil), trimipraminas (Surmontil), desipraminas (Norpramin), nortriptilinas (Pamelor, Aventyl) ir protriptilinas (Vivactil).
• Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI): Šiais vaistais galima gydyti depresiją didinant dopamino ir noradrenalino kiekį smegenyse. NDRI pavyzdžiai yra bupropionas (Wellbutrin).
• Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI): MAOI gydo depresiją didindami norepinefrino, serotonino, dopamino ir tiramino kiekį jūsų smegenyse. Dėl šalutinio poveikio ir susirūpinimą keliančių saugumo aspektų MAOI nėra pirmasis pasirinkimas psichikos sveikatos sutrikimams gydyti. Jie paprastai vartojami tik tuo atveju, jei kitais vaistais depresijos gydyti nepavyksta. MAOI pavyzdžiai: izokarboksazidas (Marplan), fenelzinas (Nardil), selegilinas (Emsam), tranilciprominas (Parnate).
• N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistai: N-metil-D-aspartato (NMDA) antagonistai gydo depresiją didindami glutamato kiekį smegenyse. Glutamatas yra neuromediatorius, kuris, kaip manoma, yra susijęs su depresija. NMDA antagonistai vartojami tik tiems pacientams, kuriems nesėkmingai taikomi kiti antidepresantai. FDA patvirtino vieną NMDA vaistinį preparatą - esketaminą (Spravato), skirtą depresijai gydyti. Esketaminas yra nosies purškalas, kurį galima įsigyti tik pagal ribotą pro-gramą, vadinamą Spravato REMS. Pavartojus vaisto, pacientams gali pasireikšti nuovargis ir disociacija (dėmesio, vertinimo ir mąstymo sunkumai). Dėl šios priežasties esketaminas skiriamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kur sveikatos priežiūros specialistas gali stebėti, ar neatsiranda sedacija ir disociacija.

Kiekvienos rūšies vaistai, kuriais gydoma depresija, turi naudos ir galimą riziką.

Psichoterapija

Bendravimas su terapeutu gali padėti išmokti įgūdžių, kaip susidoroti su neigiamais jausmais. Jums taip pat gali būti naudingi šeimos ar grupinės terapijos užsiėmimai. Psichoterapija, dar vadinama „pokalbių terapija”, yra tada, kai žmogus kalbasi su kvalifikuotu terapeutu, kad nustatytų ir išmoktų susidoroti su veiksniais, kurie lemia jo psichikos sveikatos būklę, pavyzdžiui, depresiją. Įrodyta, kad psichoterapija yra veiksminga gydymo priemonė, gerinanti depresija ir kitais psichikos sutrikimais sergančių žmonių simptomus. Psichoterapija dažnai taikoma kartu su medikamentiniu gydymu. Yra daug skirtingų psichoterapijos rūšių, ir kai kurie žmonės geriau reaguoja į vienokią ar kitokią psichoterapiją.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Kognityvinės elgesio terapijos (KET) metu terapeutas kartu su jumis atskleis nesveikus mąstymo modelius ir nustatys, kaip jie gali lemti žalingą elgesį, reakcijas ir įsitikinimus apie save. Terapeutas gali skirti jums „namų darbų”, kuriuose praktikuositės pakeisti neigiamas mintis pozityvesnėmis.
• Dialektinė elgesio terapija (DBT): Dialektinė elgesio terapija (DBT) yra panaši į CBT, tačiau joje ypatingas dėmesys skiriamas patvirtinimui, t. y. nepatogių minčių, jausmų ir elgesio priėmimui, užuot su jais kovojus. Teorija teigia, kad susitaikę su žalingomis mintimis ar emocijomis galite pripažinti, kad pokyčiai yra įmanomi, ir sudaryti sveikimo planą.
• Psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija - tai pokalbių terapijos forma, skirta padėti geriau suprasti ir įveikti kasdienį gyvenimą. Psichodinaminė terapija grindžiama idėja, kad jūsų dabartinę realybę formuoja nesąmoninga vaikystės patirtis. Šios terapijos metu terapeutas padės Jums apmąstyti ir išnagrinėti savo vaikystę ir patirtį, kad padėtų Jums suprasti ir susidoroti su savo gyvenimu.

Kiti gydymo būdai

• Šviesos terapija: Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus. Šviesos terapija paprastai taikoma sergant sezoniniu afektiniu sutrikimu, kuris dabar vadinamas didžiuoju depresiniu sutrikimu su sezoniniu pobūdžiu. Prieš naudodami šviesos terapiją pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Sergantiesiems bipoliniu sutrikimu, taikant šviesos terapiją, gali kilti manijos rizika.
• Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Elektrokonvulsinė terapija (EKT) naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms. Ji taikoma žmonėms, sergantiems sunkia depresija arba depresija, kuri yra atspari kitiems gydymo būdams ar antidepresantams. EKT procedūros metu jums bus suleista anestetiko, kuris maždaug 5-10 minučių jus užmigdys. Sveikatos priežiūros specialistas ant krūtinės uždės širdies veiklos stebėjimo pagalvėles, o ant tam tikrų galvos vietų - keturis elektrodus. Tada jie kelias sekundes skleis trumpus elektros impulsus. Jūs nejausite nei traukulių, nei elektros srovės ir pabusite praėjus maždaug 5-10 minučių po gydymo. Šalutinis poveikis: galvos skausmas, pykinimas, raumenų skausmas ir skausmingumas, sumišimas arba dezorientacija. Pacientams taip pat gali atsirasti atminties sutrikimų, tačiau jie paprastai išnyksta praėjus kelioms savaitėms ir mėnesiams po gydymo.
• Alternatyvios terapijos: Pasiteiraukite gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus. Daugelis žmonių kartu su tradicine psichoterapija ir vaistais…

Gyvenimo būdo pokyčiai

Nors geriausia būtų kreiptis pagalbos, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali labai padėti sušvelninti depresijos simptomus. Sužinoti, kas lemia jūsų depresiją, yra pirmas žingsnis geresnės savijautos link.

• Neigiamas situacijų interpretavimas (pesimizmas). Psichiatrai išskiria tris labiausiai paplitusius neigiamo mąstymo modelius: emocinis samprotavimas, teigiamų dalykų nuvertinimas, mąstymas "viskas arba nieko".
• Žema savivertė. Jūsų savivertė taip pat gali tiesiogiai paveikti jūsų nuotaiką ir elgesį.
• Savęs izoliavimas nuo išorinio pasaulio. Nuolatinis vengimas bendrauti su žmonėmis gali būti dar vienas depresijos požymis.
• Asmeninių santykių problemos. Nesvarbu, ar turite problemų su šeimos nariu, draugu, ar patiriate stresą su savo antrąja puse, tai taip pat gali sustiprinti depresijos simptomus.
• Stresas. Stresas gali padidinti depresijos sunkumą.
• Miego sutrikimai. Net 70 proc. depresija sergančių žmonių teigia, kad patiria miego sutrikimus.
• Alkoholis. Depresija kartu su alkoholio vartojimu sukuria pavojingą derinį, formuojantį destruktyvų ciklą.

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS)

Sezoninis afektinis sutrikimas (angl. seasonal affective disorder - SAD) - viena iš depresijos formų, pasikartojanti keičiantis metų laikams - sezonams, o jos simptomai gali būti pastebimi net 4-5 mėnesius per metus. SAS dažniau pasireiškia suaugusiems - rizika susirgti auga su amžiumi; asmenims iki 20 metų ši būklė yra labai reta. Be to, statistika rodo, kad moterys šia depresijos forma serga dažniau nei vyrai. Sezoninio afektinio sutrikimo priežastys siejamos su sumažėjusia dienos šviesos trukme. Trumpesnės dienos ir mažesnis saulės šviesos kiekis gali sukelti smegenų cheminę reakciją, lemiančią šio sutrikimo atsiradimą. Melatoninas, hormonas, susijęs su miego ciklais, taip pat turi įtakos SAS.

Daugelis sezoninę depresiją siejame su šaltaisiais metų laikais, ypač, kai lietuviška vasara vis rečiau mus lepina karštais orais. Tačiau sezoninė afektinė liga su vasaros formos (angl. summer-pattern SAD) simptomatika yra reali bei svarbi psichikos sveikatos problema, tik, deja, labai retai tyrinėjama. Pagal Nacionalinį sveikatos institutą, žmonės, patiriantys vasaros SAD, pasižymi kitokiu simptomų spektru nei sezoninę depresiją išgyvenantieji žiemos metu.

Ilgesnės dienos ir aukšta temperatūra pakeičia melatonino gamybą - vasarinė SAD dažnai siejama su sumažėjusiu melatoninu. Taip išsibalansuoja miego ritmas - atitinkamai pagal individą pakinta poilsio trukmė, užmigimo/atsikėlimo valandos, dažnai pradeda varginti nemiga, ilgai neužmiegama arba miegama mažiau, nei reikia jaustis pailsėjusiam. Pastebimas sutrikęs apetitas, dažnu atveju jis mažėja ir sukelia svorio kritimą. Mokslinio žurnalo JAMA tyrimas parodė, kad drėgmė ir ekstremalios temperatūros (ypač virš 25 °C) siejamos su padidėjusiu psichikos sutrikimų atvejų skaičiumi.

Vasarinės sezoninės depresijos (SAD) prevencijai rekomenduojami keli variantai, apimantys tiek biologinius, tiek psichosocialinius veiksnius. Visų pirma, svarbu reguliuoti aplinką, pavyzdžiui, pasitelkti oro kondicionierius, išbandyti šaltą dušą ar tinkamai vėdinti kambarius naktimis - visa tai padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą ir mažinti karščio sukeltą stresą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog intensyvi šviesa gali išbalansuoti cirkadinį ritmą, verta išbandyti užtemdančias užuolaidas, vengti per didelio saulės poveikio dienos metu, ypač karščiausiomis valandomis. Be to, svarbu palaikyti reguliarų dienos režimą: stabilus miegas, reguliarūs valgymo laikai ir fizinis aktyvumas vėsesniu paros metu (ryte arba vakare), nes tai padeda išlaikyti emocinį balansą. Galiausiai, kognityvinė elgesio terapija (angl. cognitive behavioral therapy) laikoma viena veiksmingiausių psichologinių prevencinių priemonių, nes padeda identifikuoti ir keisti neigiamus įsitikinimus, šiuo atveju susijusius su vasaros laikotarpiu, bei išmokti valdyti nerimą ir socialinę izoliaciją.

Gydymui atspari depresija

Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė, kuri išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.

Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija.

Pogimdyminė depresija

Pogimdyvinė depresija yra tam tikra depresinė būklė, kuri gali prasidėti nėštumo metu arba per kelias savaites po gimdymo ir trukti ilgiau nei dvi savaites. Jautiesi tarsi nesi savimi - kaip svetima savo pačios kūne. Tapai jautresnė, dažniau verki, lengvai susierzini. Jaučiatės nerami, jus gali ištikti nerimo arba panikos priepuoliai. Nuovargis jaučiamas kiekviename kūno kampelyje, net išlipti iš lovos vis sunkiau. Gali aplankyti labai slegiančios, neigiamos ar kaltinančios save mintys ir jaustis beviltiškai prislėgta. Jei kyla mintys pakenkti sau arba savo kūdikiui, labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pogimdyvinė depresija pasitaiko dažniau, nei manai. Kiekvienais metais 10-15 % mamų susiduria su pogimdyvine depresija.

Pogimdyvinės depresijos priežastys: hormonų svyravimai, fiziniai iššūkiai, tapatybės praradimas, miego trūkumas, sudėtingas gimdymas, palaikymo stoka, genetika.

Pogimdyvinės depresijos gydymas gali išnykti per šešis mėnesius. Tyrimai rodo, kad gydoma pogimdyvinė depresija turi puikias visiško pasveikimo galimybes.

Pagalba sau ir kitiems

Svarbu prisiminti, kad depresija nėra jūsų kaltė, ir jūs nesate vieni. Pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali būti puikus pirmasis žingsnis siekiant vėl pasijusti savimi.

• Priimkite save ir savo iššūkius.
• Prisiminkite, kad rytoj išauš nauja diena.
• Susitelkite į detales, o ne į visumą.

tags: #depresija #13 #tik #tok