Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra sudėtinga ir įvairialypė neurologinės raidos būklė, paveikianti individo socialinę sąveiką, komunikaciją, elgesį ir interesus. Ši būklė pasireiškia skirtingai kiekvienam asmeniui, todėl svarbu suprasti įvairius aspektus, susijusius su autizmu, jo diagnozavimą, gydymą ir poveikį individui bei jo šeimai.
Autizmo spektro ypatumai
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) kelia nemažai iššūkių, kurie dažnai nesibaigia vien tik šiam sutrikimui būdingais simptomais. Juos lydi ir kiti sutrikimai, kurie gali varginti autistišką asmenį bei jo šeimą, taip pat tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams. ASS kiekvienam autistiškam asmeniui pasireiškia skirtingai. Galimi keli ASS diagnozės apibūdinimai:
- Kaip sutrikimas iš spektro su hierarchiniais sunkumo laipsniais (2013 m.)
- Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.
Pagal TLK-10, autizmo spektro sutrikimas skirstomas į atskirus raidos sutrikimus, tokius kaip autizmo sutrikimas, netipinis autizmas, Aspergerio sindromas, vaikystės autizmas ir kiti autizmo spektro sutrikimai.
Gretutinės diagnozės ir sutrikimai
Autizmo spektro sutrikimus (ASS) dažnai lydi įvairios gretutinės diagnozės, kurios gali turėti didelės įtakos autistiško asmens gyvenimo kokybei. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių sutrikimų:
- Intelekto sutrikimai: Nustatomi apie 45 proc. ASS turinčių asmenų. Svarbu paminėti, kad intelekto lygio nustatymo metodikos gali turėti įtakos rezultatams, ypač atsižvelgiant į kalbos vartojimą kaip kriterijų. Testuojant neretai nustatomas didelis skirtumas tarp atskirų subtestų: vienose srityse gali būti geresni nei vidutiniai įgūdžiai, kitose - labai prasti.
- Kalbos sutrikimai: DSM-4 kalbos įgūdžių vystymosi atsilikimas buvo tarp pagrindinių ASS bruožų, tačiau DSM-5 nebėra.
- Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD): Nustatomas 28-44 proc. ASS turinčių asmenų. Pagal DSM-5, šis sutrikimas gali būti kaip atskira diagnozė, nes ASS asmuo gali turėti arba neturėti dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo.
- Opozicinis nepaklusnumo sutrikimas: Pasireiškia 16-28 proc. ASS turinčių asmenų. Prieštaraujantis elgesys gali būti ir nerimo simptomas. Elgesio sutrikimas gali pasireikšti ir dėl priešinimosi pokyčiams, tvirto įsitikinimo savo požiūrio teisingumu, sunkumų suprasti kito asmens požiūrį, prasto suvokimo, kaip jo elgesys veikia aplinkinius, socialinių nuostatų laikymosi problemų.
- Nerimo sutrikimai: Pasireiškia 42-56 proc. ASS turinčių asmenų. Dažni visose amžiaus grupėse. Dažniausiai pasireiškia socialinio nerimo sutrikimas (13-29 proc.) ir generalizuoto nerimo sutrikimas (12-22 proc.).
- Depresija: Pasireiškia 12-70 proc. ASS turinčių asmenų. Dažnai nustatoma suaugusiesiems, rečiau vaikams.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Pasireiškia 7-32 proc. ASS turinčių asmenų. Pasikartojantis elgesys sutampa su ASS diagnozės požymiais.
- Miego sutrikimai: Pasireiškia 50-80 proc. ASS turinčių asmenų.
- Valgymo sutrikimai: Pasireiškia 4-5 proc. ASS turinčių asmenų. Gali būti neteisingai diagnozuotas ASS, ypač merginoms, nes abi diagnozės apima nelankstų elgesį, nelankstų mąstymą, susitelkimą į save ir į detales. Dažniausiai turintiems autizmo diagnozę nesuteikiama gretutinė valgymo sutrikimų diagnozė, išskyrus tuos atvejus, kai valgymo sutrikimų padariniai yra labai rimti.
- Žarnyno veiklos sutrikimai: Pasireiškia 9-70 proc. ASS turinčių asmenų. Dažniausiai simptomai apima lėtinį vidurių užkietėjimą, pilvo skausmus, lėtinį viduriavimą, gastroezofaginį refliuksą.
- Neįprasta motorika, motorikos sutrikimai: Pasireiškia iki 79 proc.
- Epilepsija: Pasireiškia 8-30 proc. ASS turinčių asmenų. Dažniau pasireiškia turintiems intelekto negalią ar kitų genetinių sindromų.
- Imuniteto sutrikimai: Iki 38 proc. turi pakitusį imuninį atsaką, susijusį su raida.
- Genetiniai sindromai: Nustatomi apie 5 proc. ASS turinčių asmenų. Bendrai jie vadinami sindrominiu autizmu. Yra nemažai sindromų, kurių gretutinė diagnozė yra ASS. Tai Džouberto (40 proc.).
- Psichoziniai sutrikimai: 12-17 proc. dažniausiai nustatomi suaugusiesiems.
- Priklausomybės: Iki 16 proc. ASS turinčių asmenų būdinga ši problema.
- Šizotipinis sutrikimas: Nustatomas 2-13 proc. ASS asmenų.
- Agresyvus elgesys: Pasireiškia iki 68 proc. ASS turinčių žmonių. Dažniau agresija nukreipta į besirūpinančius asmenis nei į kitus.
- Save žalojantis elgesys: Pasireiškia iki 50 proc. ASS turinčių asmenų. Siejamas su nerimu, sensorine perkrova, nusistovėjusios rutinos sutrikdymu. Susijęs su hiperaktyvumu ir impulsyvumu, kalbos sutrikimais, taip pat gali tapti įpročiu.
- Galvojimas apie savižudybę arba bandymas žudytis: Pasireiškia 11-14 proc. ASS turinčių asmenų.
Asmenybės sutrikimai, kurie įprastai nustatomi suaugusiems asmenims:
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
- Paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas (0-19 proc. ASS turinčių asmenų).
- Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas (21-26 proc. ASS turinčių asmenų).
- Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (0-9 proc. ASS turinčių asmenų). Šis sutrikimas gali pasireikšti panašiu elgesiu kaip ir būdingas autizmui, pavyzdžiui, sunkumai bendraujant, neteisingas blogų intencijų vertinimas, afekto reguliavimo problemos.
- Nerimastingo (vengiančio) tipo asmenybės sutrikimas (13-25 proc. ASS turinčių asmenų). Asmenys, turintys vengiančio tipo asmenybės sutrikimą, yra socialiai suvaržyti ir jaučiasi socialiai nekompetentingi, yra jautrūs kitų nuomonei.
Kaip atpažinti problemas?
Gretutinių diagnozių atsiradimo rizika išauga paauglystėje bei aplinkoje esant stresą keliantiems veiksniams: susidarius krizinėms situacijoms, pakeitus gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą, gimus broliui ar sesei, šeimoje kylant konfliktams ir pan. Vaikai ir paaugliai, turintys ASS, įprastai nesiskundžia ar neįvardija savo emocinės būklės. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį arba sustiprėjusius autizmo bruožus, ypač esant verbalinės kalbos sutrikimui.
Į ką atkreipti dėmesį?
- Gal labiau riboja maistą?
- Pablogėjo akių kontaktas?
- Išryškėjo ar padažnėjo agresyvus ar autoagresyvus elgesys?
- Padažnėjo ritualai?
- Nebeskiriama laiko ypatingajam interesui?
- Padidėjo jautrumas sensoriniams dirgikliams?
Vaikas gali negebėti išreikšti nusiskundimų arba dėl kokių nors priežasčių nenorėti dalytis pojūčiais ir mintimis. Todėl labai svarbu, kad ASS turintis vaikas ar paauglys turėtų bent vieną suaugusį asmenį, kuris jį suprastų ir kuriuo jis galėtų pasitikėti.
Pavojingos praktikos: ką svarbu žinoti tėvams?
Vis dažniau sulaukiame žinių apie pavojingas, mokslo nepatvirtintas praktikas, kurios siūlomos tėvams, auginantiems autistiškus vaikus. Už pinigus žadama „išgydyti“ autizmą ar „pašalinti simptomus“, taikant tokias intervencijas kaip chelatacija (sunkiųjų metalų iš organizmo šalinimo metodas), kraštutinės dietos, vitamino D perdozavimas ir įvairios papildų schemos, hiperbarinė deguonies terapija ir t.t. Panašios „gydymo“ priemonės ne tik neturi mokslinio pagrindo, bet kai kuriais atvejais kelia tiesioginę grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei. Net 50-75 % tėvų taiko alternatyvias terapijas savo vaikams su autizmo spektro sutrikimu. Tai rodo, kad nemaža dalis tėvų - ieškodama sprendimų, pagalbos savo vaikui, o kartais iš desperacijos - pasitiki nepatikrintais metodais.
Ką turi žinoti tėvai?
- Autizmas nėra liga, kurią reikia „išgydyti“ - tai neurologinis raidos ypatumas.
- Visi metodai, ir ypač medicininės intervencijos, turinčios poveikį vaiko fiziologijai ar elgesiui, turi būti taikomi tik su atitinkamų sričių specialistų - neurologų, endokrinologų, psichiatrų ar kitų profesionalų - priežiūra.
- Būkite atsargūs su viskuo, kas žada „greitus rezultatus“, kainuoja brangiai, tačiau neturi jokio mokslinio pagrindo ar medicininės atsakomybės.
- Venkite neaiškių praktikų, nesiimkite saviveiklos, kalbėkitės su patikimais profesionalais.
Autizmo diagnostika
Autizmo spektro sutrikimo (ASS) diagnozė yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kvalifikuotų specialistų įsitraukimo. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Tokiu atveju rekomenduojama pasikalbėti apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su šeimos gydytoju ir prašyti siuntimo pas neurologą.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.
Diagnostikos procesas apima:
- Pradinį įvertinimą: Išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
- Simptomų vertinimą: Gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
- Tyrimus ir testus: Gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
- Išsamesnės diagnozės išvadas: Po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
- Išsamų vystymosi istorijos įvertinimą: Svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
- Kitų galimų diagnozių atmetimą: Gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.
Pagalba ir terapija
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
Gydymo proceso metu gali būti svarbu atlikti išsamų ir nuolatinį vertinimą, kad būtų galima įvertinti asmens pažangą ir prisitaikymą ir terapinius rezultatus. Svarbu atsiminti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtinguose sunkumo lygiuose kiekvienu atveju.
Ergoterapija gali būti naudinga suaugusiems asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas. Asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu. Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą. Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais. Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autzimo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus.
Kodėl svarbu kreiptis į specialistus
Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę. Tik po diagnozės nustatymo gali būti suteikta individualizuota terapija ir gydymas, atitinkantis asmeninę situaciją ir poreikius. Specialistai gali sukurti individualizuotą gydymo planą, kuris atsižvelgs į asmens stipriąsias ir silpnąsias puses. Po diagnozės suaugusieji su autizmu gali būti kvalifikuoti gauti kitas svarbias paslaugas, tokias kaip finansinė parama, specialus ugdymas, terapija, parama darbe ar teisinė pagalba.
Gavus diagnozę, suaugusieji su autizmu gali gauti psichologinę paramą ir pagalbą, padedančią jiems suprasti ir priimti savo būklę, bei išmokti įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria. Kreipimasis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo įtarimo yra svarbus žingsnis siekiant gauti reikiamą pagalbą ir supratimą. Suaugusieji, kurie patiria autizmo spektro sutrikimą, gali gauti labai naudingų ir svarbių paslaugų, kurios gali padėti jiems palaikyti ir įgyti įgūdžių, spręsti problemas ir gyventi visapusišką ir pilnavertį gyvenimą.
Teksto supratimo sunkumai ir pagalba
Vienas iš sunkumų, su kuriuo dažnai susiduria ASS turintys vaikai, yra teksto supratimas. Vaikai su ASS, turintys skaitymo sunkumų, ir įprastai skaitantys mokiniai atliko užduotį - skaitydami tekstą turėjo nuspręsti, ar jo netrūksta. Tokio pobūdžio uždaviniai reikalauja suprasti teksto darną. ASS turintiems moksleiviams sekėsi prasčiau nei kitų dviejų grupių bendraamžiams. Skaitymo tikslas yra suprasti teksto prasmę. Prasmės supratimas reikalauja lankstaus mąstymo, nes skaitytojas naują perskaitytą informaciją dar turi integruoti į savo jau turimas bazines žinias. Skaitymo sunkumai taip pat siejami su problemomis suprasti informaciją iš kito žmogaus perspektyvos. Mokiniai prisimena mažiau emocinių sakinių nei ne emocinių. Dėl šių priežasčių tokiems žmonėms dažnai trūksta įgūdžių suprasti numanomą, netiesioginę informaciją, pateiktą alegorijomis, palyginimais.
Supratimas reikalauja dėmesio sukaupimo ir išlaikymo. Sutrikus šiems esminiams procesams, gali padidėti išsiblaškymas, impulsyvumas, užmaršumas ir pasireikšti blogas dėmesio koncentravimas. Mokiniai su ASS susiduria su dėmesio sutrikimais ir nelankstumu nukreipiant dėmesį iš vieno veiklos aspekto į kitą. Tuo tarpu tėvai pastebi, kad vaikas nesugeba apibendrinti teksto ištraukos. Vaikas gali jums pasakyti, kas nutiko istorijoje, bet negali paaiškinti, kodėl įvykiai vyko taip, kaip vyko, ar svarstyti, kokios galėjo būti personažo mintys ir jausmai. Mokytojas gali pastebėti, kad mokinys sutelkia dėmesį „ne į tą“ ištraukos aspektą. Pavyzdžiui, jis tiek susitelkia į detales, kad pameta pagrindinę mintį. Mokinys gali pasakyti istorijos rezultatą, bet negali paaiškinti, kodėl įvykiai joje pasisuko būtent taip. Be to, vaikas negali atpasakoti aiškios, logiškos įvykių sekos istorijoje.
Pagalba įveikiant teksto supratimo sunkumus:
Padedami tėvų ir mokytojų, vaikai gali išmokti strategijų, kaip susidoroti su teksto supratimo problemomis. Jas įveikti padeda strateginis tekstų skaitymas kartu. Bendras strateginis skaitymas susideda iš teksto peržiūros, pagrindinių idėjų nustatymo, nežinomų žodžių išsiaiškinimo ir klausimų generavimo. Susiskirstykite istorijas ar ištraukas į trumpas dalis ir perskaitę kiekvieną prieš tęsdami toliau įsitikinkite, kad vaikas suprato, kas joje nutiko. Po skaitymo ar jo metu užmegzkite pokalbį ir aptarkite, ką skaitėte / ko klausėtės, užduokite klausimus. Klausimų pavyzdžiai: „Kaip manai, kaip veikėjas jautėsi? Taip pat padėkite savo vaikui užmegzti ryšį tarp to, ką jis skaitė, ir panašios patirties, kurią jis matė filme ar skaitė kitoje knygoje, susiekite perskaitytus įvykius su realiu gyvenimu.
Vaikams, turintiems negalią, reikalinga parama kaupiant bendras žinias apie gyvenimą ir pasaulį, nes jiems dažnai neprieinamos tam tikros veiklos, lyginant su kitais vaikais. Pateikdami pagrindinę informaciją, susijusią su pagrindine teksto tema, mokiniai gali geriau suprasti tekstą. Pavyzdžiui, galima parodyti susijusį su tekstu filmą, papasakoti istoriją, ar kitaip padėti sukurti ryšius tarp savo patirties ir teksto temos. Kai kurie mokiniai gali gerai reaguoti į perpasakojimo strategiją. Perpasakojimas yra supratimo strategija, taip pat vertinimo priemonė. Kartodamas istoriją savo žodžiais, mokinys gali išmokti žiūrėti į istoriją iš kuriančiojo pozicijos ir įgyti strategijų, kaip organizuoti savo mąstymą. Galite pasiūlyti mokiniui papasakoti ar nupiešti pasakojimo dalį, paskatinkite vaiką naudoti turimas iliustracijas ar nuotraukas.
Dar viena strategija - mąstymas garsiai. Garsiai mąstyti - tai skaitant tekstą, garsiai modeliuoti savo teksto supratimo strategijas: garsiai sau užduoti klausimus, sakyti išvadas, svarstyti apie teksto svarbą ir prasmę. Vienas iš galimų būdų - garsiai skaitant pačiam, skatinti vaiką sekti tekstą bei jį komentuoti. Pavyzdžiui, galima pradėti skaityti knygą sakant: „Knygos pavadinimas kalba apie klasės seniūną, todėl manau, kad skaitysime apie vaikų dalyvavimą mokinių taryboje ar kokio nors studentų savivaldoje“, „Kai žiūriu į paveikslėlį ant viršelio, manau, kad galbūt pagrindiniai veikėjai bus berniukas ir mergaitė. Viršelyje pavaizduota klasė, todėl manau, kad šios knygos veiksmas vyks mokykloje.“ Skatinkite ir patį vaiką nuolat savęs klausti, ar supranta, ką skaito (pavyzdžiui, „Kas man čia neaišku?“ arba „Kokios informacijos man trūksta?“ ir „Ką dar autorius galėtų man pasakyti?“). Laikui bėgant, vaiką mokykite atpažinti įvairių tipų teksto struktūrą. Pavyzdžiui, tekstuose dažnai pirmiausia yra nurodoma problema, o tada problemos sprendimas. Informaciniai tekstai gali apibūdinti arba pateikti įvykių seką.
Socialinės istorijos kaip pagalbos priemonė
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai nesupranta socialinio bendravimo taisyklių, intuityviai nejaučia bendravimo ypatumų, neatliepia kitų žmonių emocijų. Nemokėdami komunikuoti priimtinu būdu jie demonstruoja netinkamą elgesį: pyktį, įniršį, agresiją ir pan., kas gerokai apsunkina vaikų prisitaikymą bendruomenėje.
Socialinės istorijos - vienas iš socialinių įgūdžių mokymosi instrumentų, kuris leidžia autistiškiems vaikams suprasti situaciją, išmokti tinkamai elgtis įvairiose aplinkose: parduotuvėje, žaidimų aikštelėje, ugdymo įstaigoje ir kitur. Nors socialinių istorijų metodas pirmiausia buvo sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, jis puikiausiai gali būti taikomas nekalbantiems, turintiems mokymosi ar intelekto sutrikimą turintiems vaikams.
Naudojant socialinių istorijų metodą, galima vaikui išaiškinti socialinį kontekstą, padėti suprasti kitų žmonių lūkesčius ir norus, išmokti tinkamų elgesio būdų. Kiekviena socialinė istorija - tai konkrečiam vaikui sukurta taisyklė, atsižvelgiant į jo ypatumus, sunkumus ir galimybes.
Autizmo spektro sutrikimo (ASS) ypatumai suaugusiems
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Svarbu suprasti, kad autizmas yra labai individualus, ir kiekvienas suaugęs asmuo su autizmo sutrikimu gali turėti savo unikalias savybes ir stipriąsias puses.
- Socialinė sąveika: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
- Darbas ir karjera: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
- Švietimas: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
- Kasdieninis gyvenimas: Įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
- Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.
Šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienam suaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti ir pripažinti šiuos sunkumus ir tikslingai išsiaiškinti sritis, kuriose reikia pagalbos, kad būtų galima teikti tinkamą paramą ir supratimą asmenims su autizmu bei jų aplinkai ir padėti jiems siekti savo tikslų ir savarankiškumo.
Autizmas: mitai ir tikrovė
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pastebima tendencija normalizuoti autizmą ir į tai nereaguoti kaip į kokį sutrikimą. Tačiau svarbu atskirti mitus nuo tikrovės. Iš tikrųjų autizmas daugeliu atveju yra rimtas sutrikimas. 28 % atvejų autistai demonstruoja agresyvų elgesį, 50 % jų neturi bendravimo įgūdžių, 80 % yra protiškai atsilikę, 30 % serga epilepsija. Yra ir gretutinių ligų, tokių kaip vidurinės ausies uždegimas, astma, alergijos, virškinimo trakto sutrikimai ir kt. Tik nedidelė dalis autistų yra tie, kurie yra pristatomi žiniasklaidoje kaip talentingi, turintys aukštą intelektą arba meninius bei kūrybinius sugebėjimus.