Depresija - tai žymiai daugiau nei paprasti nuotaikų svyravimai. Tai emocinių problemų „peršalimas“, kuris varijuoja nuo švelnios iki sunkios ir pasireiškia keliais simptomais, kurie kurį laiką atsiranda. Depresijos paplitime priežastys nėra visai aiškios, tačiau tikėtina, kad ją lemia veiksniai iš įvairių sričių.
Depresijos Priežastys
Depresijos priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos, apimančios biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Svarbu suprasti, kad depresija nėra vien tik „bloga nuotaika“ ar „tinginystė“, bet rimta liga, kuriai reikia tinkamo gydymo.
Biologiniai Veiksniai
Biologiniu lygiu depresiją gali sukelti chemijos disbalansas smegenyse. Taip pat tikėtina, kad tai lemia veiksniai iš visų šių sričių.
Psichologiniai Veiksniai
Psichologiniais veiksniais apima įvairius iškreiptus ir netinkamus mąstymo būdus, tokius kaip:
Automatinės disfunkcinės mintys: Tai mintys, kurios kyla spontaniškai ir atrodo tikėtinos, tačiau atspindi iškreiptą suvokimą ir yra susiję su neigiamais jausmais, tokiais kaip liūdesys, nerimas, pyktis ir bejėgiškumas.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Netinkamos prielaidos: Tai mintys apie tai, ką jūs galvojate turėtumėte daryti. Tai taisyklės, pagal kurias depresija sergantys žmonės mano turį gyventi.
Neigiamas savęs suvokimas: Į depresiją panirę žmonės dažnai būna susitelkę į savo trūkumus, juos išdidina, o pozityvias savybes stipriai sumažina.
Neigiamas mąstymas: sukelia ir palaiko depresiją.
Socialiniai Veiksniai
Socialiniai veiksniai, tokie kaip padidėjęs stresas bei sumažėjęs pozityvumas ir malonūs potyriai, taip pat gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
Kitos Priežastys
Negebėjimas dorotis su stresu.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Savęs apdovanojamo elgesio sumažėjimas. Sergančių žmonių nesugeba savęs apdovanoti už teigiamą elgesį, retai save pagiria arba nenori leisti pinigų dėl savęs ir sau, neturi už ką save pagirti.
Įgūdžių nenaudojimas: spręsti problemas su savo sutuoktiniais, draugais ar darbo kolegomis.
Nauji poreikiai ar situacijos, kurioms žmogus nesijaučia pasiruošęs.
Buvimas situacijose, kuriose jaučiatės bejėgiai kontroliuoti arba manote, kad negalite kontroliuoti, ką darote, negalite pagerinti situacijos.
Buvimas nuolatinio šiurkštaus elgimosi situacijose: Tai yra ypatinga beviltiškumo rūšis. Pastiprinimo, jūs jaučiatės kitų nuolat kritikuojami ir atstumti.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
Mąstymo ir Elgesio Įtaka Depresijai
"Dabar" mintis ir elgesys, veiksmai, ar jų trūkumas, prisideda prie jūsų blogos ar geros būsenos. Svarbu suvokti veiksmų, kuriuos galite atlikti norėdami pradėti jaustis geriau.
Vengimas ir Pasyvumas
Vengimas ir nemalonių patirčių ar jausmų gali padidinti depresijos galimybę. Būdingas neveiklumas ir pasitraukimas. Mintis apie problemas ir skundžiasi draugams ar šeimai, kūryba, sportas, mokymasis ir pan., kuri anksčiau teikė malonumo.
Savęs Įvertinimo Stoka
Savęs įvertinimo stoka gali lemti tai, kad žmogus retai save pagiria arba nenori leisti pinigų dėl savęs ir sau, neturi už ką save pagirti.
Depresija Išėjus į Pensiją
Daugeliui žmonių kasdienis darbas leidžia pasijusti naudingiems, suvokti, kad gyvena ne veltui. Žmogaus savęs suvokimas labai tampriai susijęs su tuo, ką jis gyvenime veikia, todėl išėjęs į pensiją jis gali patirti savotišką praradimo jausmą, nuolat versiantį jį iš paskutiniųjų bandyti suprasti, kas jis yra ir kokia jo vertė. Kita depresijos priežastis - besikeičianti namų dinamika. Jei anksčiau abu sutuoktiniai dirbo ne namuose ir susitikdavo tik po darbo, tai dabar didžiąją dienos dalį arba net visą dieną jiems tenka praleisti kartu. Tai gali nulemti vaidmenų persiskirstymą, be to, gali tekti mokytis dažniau priimti bendrus sprendimus. Pagaliau išėjęs į pensiją dažnas tik dar geriau suvokia, kad sensta, kad gali palaužti ligos ar negalia, pagaliau - kad artinasi mirtis.
Kaip Nepasiduoti Depresijai?
Kad pradėti naują - pensinį - gyvenimo etapą būtų lengviau, daugelis ekspertų patartų štai ką:
Ir toliau būkite aktyvūs: Darykite tai, kas padėtų jūsų kūnui ir protui toliau aktyviai veikti. Galėtumėte, pavyzdžiui, lankyti kokius nors užsiėmimus, imtis savanorystės ar net šiek tiek užsidirbti.
Stiprinkite socialinius ir šeiminius ryšius: Svečiuokitės pas vaikus ar pasisiūlykite dažniau pabūti su anūkais. Susitikinėkite su draugais, eikite su jais į renginius. Apsilankykite bendruomenės centre, pasidomėkite, galbūt čia jums pasiūlys tokios veiklos, kuri ne tik bus jums įdomi, bet ir padės susirasti naujų bičiulių.
Atraskite naujų tikslų: Galbūt galėtumėte imtis tokio savanoriško darbo, kuris būtų susijęs su buvusia jūsų profesine veikla? O gal visą gyvenimą svajojote užsiimti kažkuo, kam niekada neturėjote laiko ar galimybių? Darydami tai, kad suteiktų jūsų gyvenimui prasmės, susigrąžinsite gyvenimo pilnatvę, kurią anksčiau jums užtikrindavo darbas.
Įgyvendinkite savo svajones: Galbūt jūs visada svajojote išmokti groti kokiu nors instrumentu? O gal visuomet norėjote kažkur nukeliauti? Dar pats metas tai padaryti. Esate laisvas ir vis dar pakankamai jaunas žmogus, kad galėtumėte šias svajones įgyvendinti.
Susidarykite dienotvarkę: Ko gero, esate įpratęs planuoti dienas, nes to reikalaudavo jūsų darbas. Dabar, kai laisvo laiko daug ir niekur nereikia skubėti, dienotvarkės nebuvimas gali gerokai erzinti. Susidarykite dienos planą: aiškiai nusistatykite laiką, kada tvarkysitės namuose, kada užsiimsite fizine veikla, kada savanoriausite ir t. t.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jei jaučiate, kad depresyvi nuotaika nesitraukia ir kad depresija ima daryti akivaizdžią neigiamą įtaką jūsų gyvenimui, gali būti, kad jums reikalinga specialistų pagalba. Tikėtina, kad jums - sunkus depresinis sutrikimas. Jo simptomai:
Jaučiatės liūdnas, prislėgtas ar tiesiog tuščias
Jūsų nebedomina dalykai, kuriais anksčiau domėjotės
Nuolat jaučiatės susierzinęs ir neramus
Vakare sunkiai užmiegate, ryte - sunkiai keliatės
Pastebite apetito arba kūno svorio pokyčius
Jums sunkiau mąstyti, priimti sprendimus, įsiminti
Visą laiką jaučiatės pavargęs
Jaučiatės nereikalingas arba dėl visko kaltas
Neturite vilties, kad reikalai susitvarkys
Galvojate apie mirtį arba savižudybę
Jei patiriate bent kelis iš šių simptomų, apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, kad jis pasakytų savo nuomonę. Jis jūsų šio bei to paklausinės ir galbūt pasiūlys atlikti testą, padėsiantį jam įvertinti, ar šiuos simptomus gali lemti kokia nors kita priežastis, kaip antai sveikatos būklė ar vaistai, kuriuos vartojate. Jei minėtos priežastys būtų atmestos, jums gali būti diagnozuota depresija.
Gydymo Būdai
Yra keletas labai veiksmingų, padedančių sėkmingai grįžti į normalų gyvenimo kelią depresijos gydymo metodų: gydymas antidepresantais, psichoterapija ir specialistų konsultacijos. Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, nuspręs, kurį iš šių metodų skirti. Paprastai skiriamas gydymas vaistais kartu su psichoterapija, tačiau galutinį sprendimą gydytojas priims atsižvelgdamas į tai, koks gydymo būdas geriausiai tinka būtent jums. Gydymą gali skirti tik gydytojas. Yra daug įvairių vaistų efektyviam depresijos gydymui. Reikia nuo 2 iki 4 savaičių (kartais dar ilgiau), kol vaistai pradės teikti optimalų poveikį. Kai kuriais atvejais vaistų vartojimo pradžioje žmogus gali pasijusti prasčiau nei prieš jų vartojimą. Tai yra normalu, organizmui reikia prisiderinti norint sukurti terapinį vaisto lygį jūsų organizmo sistemoje. Kai kurie vaistai gali turėti neigiamą šalutinį poveikį. Kai kurie jų gali būti laikini ir po kurio laiko sumažėti arba gali būti kontroliuojami su kitų vaistų kombinacija. Gydant depresiją paprastai taikomas kompleksinis gydymas - vaistais ir psichoterapija.
Pogimdyminė Depresija
Moterys po gimdymo tarsi kurį laiką neturi „šarvų“: padidėja jautrumas, liūdesys, svyruoja nuotaika, sunku susikaupti, vargina miego ir apetito sutrikimai, padidėja verksmingumas. Tačiau šie sunkumai nėra pastovūs. Tai vadinama pogimdymine melancholija, kurią patiria apie 60-80 procentų visų gimdžiusių moterų. Ji gali tęstis kelias valandas, dienas ar ilgiau (iki dviejų savaičių) ir paprastai praeina savaime. O pogimdyminė depresija gali pasireikšti per ilgesnį laikotarpį - per pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo ar net po metų. Jai būdingi visi depresijos požymiai: nesibaigiantis liūdesys, tuštumos jausmas, interesų ir malonumo jausmo praradimas, užsisklendimas, savikritiškumas ir savęs nuvertinimas, nenoras bendrauti net su artimiausiais žmonėmis.
Kaip Padėti Sergančiam Pogimdymine Depresija?
Moterys į motinystės rūpesčius dažniausiai tiesiog panyra, o vyras lieka nuošaly. Taigi dažnai būseną pakeičia didesnis vyro įtraukimas. Toks darbų pasiskirstymas gali iš esmės pakeisti situaciją. Taip pat svarbus gebėjimas atpažinti savo poreikius ir apie juos kalbėtis poroje, su kitais artimais žmonėmis, nebijoti remtis turimais resursais, leisti kitiems pasirūpinti mažyliu ar pačia mama, prašyti pagalbos, kai jos reikia. Mamai svarbu užsiimti malonia, kūrybine veikla. Svarbu rūpintis miego higiena, nusnūsti, pamedituoti. Mamai taip pat reikia vitamino D, gryno oro, taip pat saulės šviesos, nes ji teigiamai veikia kūno biologinius ritmus. Šios priemonės padeda sumažinti depresijos simptomus, tai pat užkerta kelią depresijai atsirasti.
Ar Savaime Praeina Pogimdyminė Depresija?
Savaime praeiti gali tik pogimdyminė melancholija. Yra lengvesnių depresijos formų, kai žmogus atradęs daug resursų, dvasingumą, sportą sugeba iš to išsikapstyti pats. Vis dėlto rimta pogimdyminė depresija savaime nepraeina. Negydoma depresija kartais gali žmogų lydėti ir aštuonerius dešimt metų. Taip žmogus ir gyvena atsiribojęs, šeimoje santykiai atšalę.
Kodėl Pogimdyminė Depresija Vystosi?
Viešojoje erdvėje sukurtas šviesus, gražus motinystės įvaizdis - mama dažnai vaizduojama žvelgianti mylinčiomis, šiltomis, laimingomis akimis į vaiką, o realybė dažnai būna kitokia: dažnai jaučiamas didelis nuovargis, pyktis, nepasitenkinimas, nusivylimas savimi. Moterį gniuždo šis kontrastas, dėl to ji dažnai ima jaustis bloga mama. Įtaką daro ir biocheminiai veiksniai, tokie kaip hormono serotonino trūkumas. Depresiją lemia ir genai. Taip pat lemia ir psichologinės moters savybės: paprastai kenčia linkusios į savikritiškumą, tos, kurioms būdingas perfekcionizmas, siekiančios būti tobulos.
Kopriklausomybė ir Depresija
Kartais tai gali būti visai niekuo neišsiskiriantis žmogus su savo įprastomis problemomis ir tarakonais. Tokie santykiai nenuobodūs, primena linksmuosius kalnelius 24 val. per parą. Priežastis čia yra ne tas priklausomas žmogus su savo problemomis, o pati kopriklausomo žmogaus asmenybė, kuri visuomet siekia ieškoti tokių, kuriuos reikėtų globoti, kuriais reikėtų rūpintis ir mylėti besąlygine meile. Kopriklausomi dažnai kalba: „mes išėjome pasivaikščioti“, „mes susiradome darbą“, „mes nusprendėme likti namuose“. Nuolatinis „mes“ kartojimas iki tokio laipsnio, kad tampa sunku atsekti, kur prasideda vienas žmogus tuose santykiuose, o baigiasi kitas. Ne visi specialistai linkę sutarti, kad kopriklausomybė - tai susirgimas, tačiau absoliučiai visi mano, jog kopriklausomas elgesys - neefektyvus ir žlugdantis tiek pačią kopriklausomo žmogaus asmenybę, tiek jo artimuosius. Kopriklausomo elgesio tyrinėtojai Barry ir Janae Weinhold rašo, kad kopriklausomybės požymių turi 93 proc. Bet viskas atsiremia į vaikystę. Juk mus nuo pat mažens auklėjo taip, kad „geras esi“ tik tuomet, kai galvoji ir rūpiniesi kitais, o ne savimi. Nes jei rūpiniesi savimi - esi blogas, egoistas, tau turėtų būti gėda. Būti altruistu, padėti nieko nereikalaujant atgalios - štai toks žmogus nusipelno pagarbos. O jei jūs esate moteris, kuriai lyg ir pagrindinis „darbo laukas“ turėtų būti šeima, tai jūs išvis beveik neturite galimybių galvoti apie save. Vyras dar gali kažkiek laiko skirti sau (nors prioritetas - darbas), o štai moteris turi gyventi tik šeima ir namais. Kopriklausomybė - kaip tarsi pūslelinė: kiekvienas mes ją turime, tik vieniems pasireiškia daugiau, o kitiems visai neišryškėja. Žinoma, dabar lyčių vaidmenys pakitę, nuo tokių socialinių dogmų jau kratomės, kalbame apie lyčių lygybę, sveiką egoizmą, feminizmą, tačiau vis tiek pastebime asmenybių, daugiausia - moterų, kurios turi kopriklausomybę. Kopriklausomi žmonės nesąmoningai pasirenka probleminius partnerius, tokie santykiai padeda jiems jaustis „pseudogerai“ ir sukuria reikalingumo ir prasmingo gyvenimo pojūtį. Neleiskite kitam žmogui jus praryti, sunaikinti.
Sezoniškumas ir Depresija
Kai dienos pradeda drastiškai trumpėti ir vėsti, ne vienas pusiau rimtai, pusiau juokais pasiskundžia, kad prasidėjo rudeninė depresija. Esą ir aukso spalvomis nusidažantys medžių lapai, ir į šaligatvių plyteles bumbsintys rudi kaštonai nė kiek nedžiugina, o kelia tik liūdesį. Bet ar tai depresija, juolab kad daugelis linkę patys sau nustatyti diagnozę?
Depresija - Kūno ir Sielos Liga
Medikai teigia, kad depresija - tai ne tik bloga nuotaika. Artimieji ragina „suimti save į rankas“. O Lietuva išsiskiria augančiais savižudybių skaičiais. Pasak psichologo Pauliaus Skruibio, taip yra todėl, kad mūsų šalyje žmonėms nedrąsu dėl psichikos ligų kreiptis pagalbos, nes daugelis netiki, kad kas nors iš viso gali jiems padėti. O ir trūksta psichologinės pagalbos.
Dvi Depresijos Priežastys
Yra dvi depresijos priežastys: dėl to, kad trūksta tam tikrų medžiagų organizmui ir žmogus pradeda negerai jaustis fiziškai, o ligos varo į neviltį, arba dėl išorinių priežasčių. Išorinės priežastys, kurios gimdo depresiją, - tai ne tik išoriniai somatiniai sutrikimai, psichologinės traumos, ilgai veikiančios žmogų. Kai kuriais atvejais ligos simptomai gali praeiti savaime, jei pagerėja žmogaus gyvenimo aplinkybės.
Užsitęsusios Depresijos
Psichologas P. Skruibis sako, kad tikriausiai kiekvienas psichologas galėtų daryti savas išvadas, nes juk vienas nekonsultuoja visų žmonių, tad norint suprasti, kokia reali yra situacija, reikėtų daryti specialius tyrimus. Nors visur žmonės serga depresija ir kitais psichikos sutrikimais, Lietuva išsiskiria savižudybių skaičiumi. Tai tikriausiai parodo mūsų šalyje egzistuojančias nuostatas: kai žmogus susiduria su sunkumais, jis dažniausiai nesikreipia pagalbos, nes netiki, kad kas nors gali padėti. Be to, psichologinės pagalbos šalyje labai trūksta, todėl palengva užsitęsusios depresijos ir perauga į savižudybes. Lietuvoje vis dar nekalbama apie savižudybes, bijoma. O kai nekalbama, dažniausiai problemos ir nesprendžiamos.
Amžiaus Įtaka Depresijai
Yra visuotinių problemų ir būdingų tam tikro amžiaus žmonėms susirgti depresija. Jaunimas depresija suserga dėl patyčių, nesutarimų su tėvais ar draugais. Kai jaunimas nebeatlaiko emocinio antplūdžio, pradeda save žaloti fiziškai. Iš tikrųjų nenori žudytis, tačiau žalodami save jaunuoliai bando numalšinti emocinį skausmą fiziniu skausmu. Vyresniame amžiuje atsiranda vienatvės problema. Kadangi senjorai neretai susiduria su rimtomis alinančiomis ligomis, jie pradeda galvoti apie savižudybę, o neretai imasi ir veiksmų. Todėl nesvarbu - jaunas ar senas, nes visi gali susirgti depresija, reikia būti dėmesingiems vieni kitiems ir nebijoti problemų spręsti.
Artimųjų Pagalba
Dažnai į medikus pagalbos kreipiasi ne patys pacientai, o jų artimieji, tikėdamiesi rasti būdą, kaip jiems padėti ar prisitaikyti kartu gyvenant. Itin svarbu ugdyti žmogaus sugebėjimą įveikti savo skausmingus išgyvenimus, mokyti dalytis savo jausmais su kitais, įvardyti ir spręsti problemas, kontroliuoti savo gyvenimą, skatinti tapti aktyviam namie ir darbe. Visa tai gali padėti išvengti nelaimės.
Kada Padidėja Savižudybės Rizika?
Daugelis galvoja, kad depresijos atvejų ir savižudybių padaugėja rudenį ir žiemą, nors iš tikrųjų jų daugiausia registruojama pavasarį ir vasarą. Tačiau savižudybės rizika egzistuoja visada, nesvarbu ar tuo metu žmogus serga, ar neserga, nes jis gali būti paveiktas vienokios ar kitokios gyvenimiškos problemos. Kiekvienas žmogus, kuris kada nors sirgo depresija, yra bent pagalvojęs apie savižudybę, nes paprastai nemato kitos išeities, kaip tik pasitraukti iš gyvenimo. Mintis apie savižudybę gali išduoti ir kiti veiksni, kai žmogus nebemyli savęs, kaltina save dėl įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, mamos šiam žingsniui ryžtasi galvodamos, jog jos negeba pasirūpinti šeima ir be jų vaikai daug geresni užaugs. Tačiau specialistė pastebi ir tai, kad dažnai polinkį į savižudybę turi tie žmonės, kurių giminėje ar šeimoje buvo savižudybių. Yra žmonių, kurie nuo depresijos gydosi visą savo gyvenimą, o kai kuriems pakanka trumpalaikio gydymo antidepresantais. Tačiau ir besigydančius namiškiai turėtų stebėti, kad jie reguliariai lankytųsi pas gydytoją, gertų vaistus ir jų nepadaugintų. Reikia atkreipti dėmesį, kad savižudybės atvejai dažniausiai pasitaiko naktį.
Pyktis ir Depresija
Pyktis negailestingai alina kūną, protą ir sielą. Mes nukreipiame pyktį prieš save ir tampame prislėgti ar kenčiame dėl nuotaikos sutrikimų, nevilties, pasyvios agresijos, smurto namie ir kitokių bėdų. Šiuo metu daugelis žmonių priklauso nuo įvairių vaistų. Antidepresantai, nerimą slopinantys vaistai, vartojami daugybei liūdesio, nerimo ir ligų simptomams slopinti. Svarbu paminėti, kad pyktis pasireiškia skirtingomis formomis ir sukelia įvairių padarinių.