Įvadas
Asmenybės teorijos padeda suprasti save ir kitus, suvokti santykius tarp žmonių ir juos valdyti, suprasti, kaip formuojasi santykiai, kaip vystosi asmenybė. Šiame straipsnyje gilinamės į neurotizmo, kaip vieno iš pagrindinių asmenybės bruožų, sampratą. Aptarsime jo teorinius aspektus, ryšį su emocijomis, kitais asmenybės bruožais ir praktinį pritaikymą įvairiose srityse. Neurotizmas - tai psichologinis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio neurosis, kuris reiškia „nervų liga“. Jis pirmą kartą buvo panaudotas 19 amžiaus viduryje, kad apibūdintų asmenybės bruožą, susijusį su emocine instabilumu, nerimu ir jautrumu stresui. Terminas neuroticizmas yra susijęs su Big Five asmenybės modeliu, kuris apima penkis pagrindinius asmenybės bruožus: ekstraversiją, neuroticizmą, atvirumą, sutartinumą ir sąmoningumą. Neuroticizmas, kaip asmenybės bruožas, apibūdina asmenis, linkusius į nerimą, liūdesį, ir emocinį nestabilumą. Lietuvių kalboje žodis „neuroticizmas“ yra paskolintas iš anglų kalbos neuroticism. Daugeliu atveju, kalbant apie psichologiją, kalbama ir apie neurotinius sutrikimus, kurie gali pasireikšti žmonėms, turintiems aukštą neuroticizmo lygį. Be psichologinio konteksto, neuroticizmas gali būti nagrinėjamas ir sociologiniu aspektu. Mokslininkai tiria, kaip neuroticizmo lygis gali paveikti socialinius santykius, profesinę veiklą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Neurotizmas ir Emocijos
Tyrimų, skirtų asmenybės ir emocijų problemai, rezultatai rodo įtikinamą dviejų pagrindinių bruožų - ekstraversijos ir neurotizmo - ryšį su emocinėmis asmenybės predispozicijomis. Įrodyta, kad ekstraversija yra teigiamų emocijų prediktorius, o neurotizmas - neigiamų (Costa and McCrae, 1980; Eysenck H. J., Eysenck M. W., 1985). Kiti tyrimai atskleidžia minėtų ryšių sudėtingumą ir nevienareikšmiškumą (Matthews, 1997; Williams, 1993). Šio tyrimo tikslas - taikant originalią emocinių išgyvenimų įvertinimo metodiką papildyti naujais faktais, sukonkretinti (analizuojant platų emocinių parametrų spektrą) minėtų ryšių pobūdį ir įsitikinti jų priklausomybe nuo kasdienės veiklos rūšies. Tyrimo rezultatai parodė stiprias emocinių parametrų sąsajas su neurotizmo matmeniu, o su ekstraversijos matmeniu reikšmingų ryšių neaptikta. Palyginamoji asmenybių tipų analizė patvirtino daugelyje tyrimų konstatuotus ryškius emocinius skirtumus tarp stabilių ekstravertų ir nestabilių introvertų, taip pat tarp emociškai stabilių ir nestabilių tipų. Gauti duomenys apie šiems asmenybės tipams būdingus emocinių išgyvenimų modalinius skirtumus, kurių pasireiškimas priklauso nuo kasdienės veiklos rūšies, tačiau šie skirtumai yra nedideli ir dauguma statistiškai nereikšmingi. ENMost previous researches have demonstrated relatively high correlations between two main traits - Extraversion and Neuroticism - and personality emotional predispositions. It has been proved, that Extraversion is a predictor of positive emotions, while Neuroticism is predictor of negative emotions (Costa & McCrae, 1980; Eysenck & Eysenck, 1985). However, some other research reveals the complexity and certain discrepancy of the above-mentioned links (Matthews, 1997; Williams, 1993). The main aim of the presented research is to supplement the character of above-mentioned links with new facts by using original methodology of examination of emotional experience and to specify (analyzing a wide range of emotional parameters) the character of above-mentioned links proving their reliance on the type of everyday activity. The comparative analysis of personality types has revealed significant emotional differences, found by many previous researches, between stable extroverts and unstable introverts and also between emotionally unstable and stable types. Research has showed the modal differences of emotional experience inherent to these personality types, therefore display of these differences depends on the specificity of everyday activity.
Bruožų Teorija ir Jos Kritika
brúožų teòrija, viena asmenybės teorijų. Įvairūs asmenybės bruožai (pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai) gali skirtingai reikštis ir sudaryti daug derinių, kurie lemia žmonių unikalumą. Bruožų negalima matyti tiesiogiai, paprastai apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio. Bruožų teorijos atstovai dažniausiai taiko objektyvų matematinį veiksmą (faktorinė analizė), kad išskirtų pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą. Bruožų teorijos pradininkas G. W. Allportas 1937 išskyrė tris bruožų tipus, kurie lemia asmenybės veiklą ir elgesį: šerdiniai (apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį), centriniai (nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose) ir šalutiniai (reiškiasi ypatingose situacijose). R. B. Cattellis teigė, kad asmenybę sudaro 16 pagrindinių bruožų porų: pavaldumas ir dominavimas, drovumas ir iniciatyvumas, atvirumas ir įtarumas bei kiti. H. J. Eysenckas teigė, kad asmenybės bruožus lemia emocinis stabilumas ir neurotizmas (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversija ir ekstraversija bei psichotizmas (žmogaus izoliavimasis). Kitų bruožų teorijos atstovų (R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo, W. T. Normano; visi Jungtinėse Amerikos Valstijose) teigimu, bruožai yra genetiškai nulemti, asmenybę sudaro penki faktoriai. Jų pavadinimai ir turinys skiriasi, bet teigiama, kad pirmasis ir antrasis faktoriai žymi bruožus, pasireiškiančius bendraujant (pavyzdžiui, ekstraversija ir polinkis sutikti), trečiasis faktorius - į užduotį nukreiptą elgesį ir impulsų kontrolę (pavyzdžiui, sąžiningumas), ketvirtasis - emocinį stabilumą (pavyzdžiui, neurotizmas), penktasis - asmenybės mąstymo ir patirties sudėtingumą bei kokybę (pavyzdžiui, atvirumas patyrimui). Bruožų teorija kritikuojama kaip aprašomoji, neaiškinanti elgesio priežasčių, neatsižvelgianti į situacijos poveikį elgesiui, neatskleidžianti bruožų kilmės arba raidos priežasčių.
H.J. Eysenck Asmenybės Teorija
Šiame straipsnyje pateikiama H. J. Eysenck asmenybės teorijos apžvalga, apimanti pagrindinius teorijos aspektus, jos raidą ir kritinį vertinimą. H. J. Eysenck asmenybės teorija yra viena iš įtakingiausių ir labiausiai ištirtų asmenybės teorijų. Ji remiasi biologiniais ir genetiniais veiksniais, kurie, Eysencko teigimu, daro didelę įtaką asmenybės bruožams.
Pagrindiniai teorijos principai
Eysenck asmenybės teorija teigia, kad asmenybę galima apibūdinti trimis pagrindiniais bruožais:
Taip pat skaitykite: Apie neurotinę asmenybę vaikystėje
- Ekstraversija (E): Šis bruožas apibūdina asmens polinkį būti komunikabiliu, aktyviu, socialiu ir ieškančiu naujų įspūdžių. Ekstravertai yra linkę būti energingi ir entuziastingi, mėgsta būti dėmesio centre.
- Neurotizmas (N): Šis bruožas apibūdina asmens polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, baimė, liūdesys ir pyktis. Neurotiški žmonės yra linkę būti jautrūs, nervingi ir lengvai susierzinantys.
- Psichotizmas (P): Šis bruožas apibūdina asmens polinkį būti agresyviu, impulsyviu, egocentrišku ir nesocializuotu. Psichotiški žmonės yra linkę būti kūrybingi, originalūs ir nepriklausomi, tačiau taip pat gali būti linkę į antisocialinį elgesį.
Eysenck teigė, kad šie trys bruožai yra nepriklausomi vienas nuo kito ir kad kiekvienas asmuo gali būti apibūdintas skirtingu šių bruožų lygiu. Jis taip pat teigė, kad šie bruožai yra biologiškai pagrįsti ir kad juos galima nustatyti naudojant psichometrinius testus.
Teorijos raida
Eysenck iš pradžių pasiūlė dviejų dimensijų asmenybės modelį, kuriame buvo tik ekstraversija ir neurotizmas. Vėliau jis pridėjo psichotizmo dimensiją, remdamasis tyrimais su psichikos ligoniais.
Biologinis pagrindas
Eysenck teigė, kad ekstraversija yra susijusi su žadinimo lygiu smegenų žievėje. Ekstravertai turi žemą žadinimo lygį ir todėl ieško išorinių įspūdžių, kad jį padidintų. Intravertai turi aukštą žadinimo lygį ir todėl vengia išorinių įspūdžių, kad jo neperkrautų.
Neurotizmas yra susijęs su reaktyvumu į stresą. Neurotiški žmonės turi labai jautrią nervų sistemą ir todėl lengvai patiria neigiamas emocijas. Psichotizmas yra susijęs su aukštu dopamino lygiu smegenyse.
Kritinis vertinimas
Eysenck asmenybės teorija sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos. Kritikai teigia, kad teorija yra per daug supaprastinta ir kad ji neatsižvelgia į socialinius ir kultūrinius veiksnius, kurie taip pat daro įtaką asmenybei. Be to, kai kurie tyrimai parodė, kad psichotizmo dimensija nėra tokia patikima kaip ekstraversijos ir neurotizmo dimensijos.
Taip pat skaitykite: Neurotinės depresijos priežastys
Nepaisant kritikos, Eysenck asmenybės teorija yra reikšmingas indėlis į asmenybės psichologiją.
Teorijos pritaikymas
Eysenck asmenybės teorija gali būti pritaikyta įvairiose srityse:
- Psichologija: Teorija gali būti naudojama asmenybės sutrikimams diagnozuoti ir gydyti.
- Švietimas: Teorija gali būti naudojama mokymo metodams pritaikyti prie skirtingų asmenybės tipų.
- Verslas: Teorija gali būti naudojama darbuotojų atrankai ir komandos formavimui.
- Teisė: Teorija gali būti naudojama nusikaltėlių asmenybės bruožams suprasti.
H.J. Eysenck asmenybės teorijos ryšys su kitomis teorijomis
Eysenck asmenybės teorija dažnai lyginama su kitomis žymiomis asmenybės teorijomis, pavyzdžiui, "Didžiojo penketo" modeliu. Nors abi teorijos siekia apibrėžti pagrindinius asmenybės bruožus, jos skiriasi savo požiūriu ir dimensijų skaičiumi. "Didysis penketas" modelis išskiria penkis pagrindinius bruožus: atvirumą patirčiai, sąžiningumą, ekstraversiją, sutariamumą ir neurotiškumą. Eysenck teorija, nors ir panaši, išskiria tik tris bruožus: ekstraversiją, neurotiškumą ir psichotizmą.
Svarbu pažymėti, kad Eysenck teorija pabrėžia biologinį ir genetinį pagrindą, o "Didysis penketas" modelis yra labiau deskriptyvinis ir mažiau orientuotas į biologinius veiksnius. Tačiau abi teorijos yra plačiai naudojamos asmenybės tyrimuose ir praktikoje, ir dažnai naudojamos kartu siekiant geriau suprasti asmenybės struktūrą ir dinamiką.
Didžiojo Penketo Teorija ir Neurotizmas
Šiame straipsnyje nagrinėjama Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teorija, arba kitaip - penkių faktorių modelis, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti.
Taip pat skaitykite: Išsamus straipsnis apie neurotizmą
Įvadas į asmenybės bruožų teoriją
Asmenybė - tai dinamiška žmogaus psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų prisitaikymą prie aplinkos. Ji apibrėžia individualius elgesio, mąstymo ir jausmų modelius. Asmenybės bruožų teorija teigia, kad individualūs skirtumai tarp žmonių gali būti paaiškinti skirtingais asmenybės bruožais. Asmenybės bruožai - tai pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai. Šie bruožai nėra tiesiogiai matomi, bet apie juos sprendžiama iš žmogaus elgesio.
Bruožų teorijos atstovai dažniausiai taiko objektyvų matematinį veiksmą (faktorinę analizę), kad išskirtų pagrindinius bruožus, sudarančius asmenybės struktūrą.
Pagrindiniai bruožų teorijos atstovai
- G. W. Allportas (1937) išskyrė tris bruožų tipus, kurie lemia asmenybės veiklą ir elgesį:
- Šerdiniai (apibūdina asmenybę ir lemia gyvenimo kryptį).
- Centriniai (nuolat reiškiasi kasdienėse situacijose).
- Šalutiniai (reiškiasi ypatingose situacijose).
- R. B. Cattellis
- H. J. Eysenckas teigė, kad asmenybės bruožus lemia emocinis stabilumas ir neurotizmas (žmogaus jausmų kontrolės lygis), introversija ir ekstraversija bei psichotizmas (žmogaus izoliavimasis).
- Kitų bruožų teorijos atstovų (R. R. McCrae, P. T. Costos, L. R. Goldbergo, W. T. Normano; visi Jungtinėse Amerikos Valstijose) teigimu, bruožai yra genetiškai nulemti, asmenybę sudaro penki faktoriai.
Bruožų teorijos kritika
Bruožų teorija kritikuojama dėl to, kad ji yra aprašomoji, neaiškinanti elgesio priežasčių, neatsižvelgianti į situacijos poveikį elgesiui, neatskleidžianti bruožų kilmės arba raidos priežasčių.
Didžiojo Penketo Teorija: Pagrindiniai bruožai
Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg). Didžiojo penketo teorijos esmė yra tai, kad žmogaus asmenybę galima apibūdinti penkiais pagrindiniais bruožais (savybėmis): ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu. Lietuviškoje literatūroje galima sutikti žodį sąmoningumas - tai tas pats. Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti. Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.
Ekstravertiškumas
Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Ekstravertai mėgsta būti žmonių apsuptyje, jiems patinka dėmesys ir jie dažnai jaučiasi energingesni po socialinių susitikimų. Ekstraversija atspindi žmogaus polinkį būti aktyviam, energingam, bendraujančiam ir siekiančiam socialinės sąveikos. Tačiau socialumas nėra pagrindinis bruožas ekstraversijai nustatyti. Tai ir aktyvumas, šnekumas, optimizmas.
Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Intravertai, priešingai, yra linkę į ramesnę aplinką, jiems reikia laiko vienumoje, kad atgautų energiją, ir jie dažnai jaučiasi išsekę po ilgo bendravimo. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo. Svarbu suprasti, kad asmeniui, kuriam būdinga ne ekstraversija, o intraversija dažniausiai bus ne ekstraverto savybių priešingybė, o tiesiog tų savybių nebuvimas - tai reiškia, kad jei asmuo yra intravertas tai nereiškia, kad jis bus nedraugiškas, o veikiau bus santūrus, o ne nedraugiškas.
Neurotiškumas
Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu. Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, liūdesys, baimė, pyktis ir nusivylimas. Šis bruožas rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus - baimę, liūdesį, nepasitenkinimą, pyktį, kaltę ir pan. Aukštą neurotiškumo balą turintys asmenys dažnai būna jautrūs stresui, linkę į depresiją ir emocinius svyravimus. Žemas neurotiškumo balas rodo emocinį stabilumą, ramybę ir atsparumą stresui.
Atvirumas patirčiai
Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Atvirumo naujam patyrimui elementai - laki vaizduotė, dėmesys vidiniams išgyvenimams, estetinis jautrumas, intelektualių žinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir išoriniu pasauliu. Atvirumas patirčiai atspindi žmogaus polinkį būti smalsiu, kūrybišku, intelektualiu ir atviru naujoms idėjoms bei patirtims. Aukštą atvirumo balą turintys asmenys mėgsta eksperimentuoti, domisi menu, muzika ir kultūra, jie dažnai turi lakią vaizduotę. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas. Žemą atvirumo balą turintys asmenys gali būti konservatyvūs, praktiški ir labiau mėgstantys tradicijas.
Sutarumas
Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas. Šis bruožas siejamas su altruistiškumu, kito užjautimu ir supratimu, pastangomis padėti kitiems. Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti geranorišku, užjaučiančiu, bendradarbiaujančiu ir linkusiu padėti kitiems. Aukštą sutariamumo balą turintys asmenys dažnai būna paslaugūs, taktiški ir vengia konfliktų. Žemą sutariamumo balą turintys asmenys gali būti kritiški, konkurencingi ir linkę ginčytis.
Sąmoningumas
Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas - mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus - ekstravertas. Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, - pabrėžia dr. A. Kairys.
Sąmoningumu laikomas impulsų valdymas. Ši dimensija apima ir planavimo, organizavimo, užduočių išsikėlimo ir kitus procesus bei pasiekimų poreikį. Šis faktorius apibūdina žmogaus polinkį būti organizuotam, atsakingam, disciplinuotam ir siekiančiam tikslų. Aukštą sąžiningumo balą turintys asmenys yra patikimi, punktualūs ir kruopščiai atlieka užduotis. Šiai asmenybės dimensijai priklauso kompetencija, tvarka, pareigingumas, tikslo siekimas, savidrausmė bei apdairumas. Sąmoningumas siejasi su akademiniu ir išsilavinimo siekimu, bet gali turėti ir negatyvią pusę - perdėtą skrupulingumą, tvarkingumą ar darboholišką elgesį.
Kaip pritaikyti?
Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių - tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, - sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.).
Praktinis Neurotizmo Pritaikymas
Asmenybės bruožai ir darbas
Kokie asmenybės bruožai svarbiausi darbdaviams? Visgi sąmoningumas yra aukščiausiai vertinamas asmenybės bruožas daugelyje profesijų. Ar esate atsparus stresui ar jums sudėtinga visa darbo dieną dirbti neišeinant iš ofiso? Darbdaviams - pradėkite apibrėždami ieškomos pozcijos atsakomybes. Ar ieškote komandos nario ar individualisto? Ar įmonės kultūrą apibūdintumėte kaip biurokratišką ar neformalią ir laisvą? Ar reikia kūrybiško, nestandartiškai mąstančio darbuotojo?
Asmenybės savybės ir teisė
Asmenybės savybės yra svarbios ne tik psichologijoje, bet ir teisėje. Jos gali daryti įtaką priimant teisinius sprendimus ir vertinant asmens elgesį.
Teisinių sprendimų priėmimas
Asmenybės savybės gali paveikti teisėjų, advokatų ir kitų teisininkų sprendimus. Pavyzdžiui, teisėjas, turintis aukštą sąžiningumo balą, gali būti labiau linkęs priimti teisingus ir objektyvius sprendimus, o advokatas, turintis aukštą ekstraversijos balą, gali būti sėkmingesnis įtikinant teismą.
Asmens elgesio vertinimas
Asmenybės savybės gali padėti paaiškinti, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip. Nors vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti viso elgesio, jos gali būti svarbus veiksnys vertinant asmens motyvus ir ketinimus. Pavyzdžiui, impulsyvus įmonės savininkas (pardavėjas) gali atsisakyti pelningo sandorio ir sulaukti teisinių pasekmių dėl netesybų dėl to, kad sužinojo, kad kita šalis (pirkėjas) apie jį kaip asmenį atsiliepė paniekinamai (pardavėjo subjektyvia nuomone).
Asmenybės savybės ir laisvė rinktis
Ar žmogus yra laisvas pasirinkti, kaip elgtis? Remiantis asmenybės savybėmis, kurios nėra laisvo pasirinkimo objektas, tokios laisvės elgtis prielaida atrodo ganėtinai nerealistiškai. Elgesį, mąstymą, jausmus gali paveikti ne tik asmens savybės. Vien asmenybės savybėmis negalima paaiškinti, kodėl žmogus taip pasielgė, bet galima neabejoti, kad asmens savybės tikrai paveikė jo pasirinkimą elgtis vienaip ar kitaip.
Psichopatija kaip asmenybės sutrikimas
Populiariojoje literatūroje galima susidurti su psichopatais. Psichopatija yra traktuojama kaip asmenybės sutrikimas. Yra manančių, kad apie 3 % žmonių yra psichopatai.
Asmenybės bruožų raiška
Įvairūs asmenybės bruožai (pastovūs polinkiai vienodomis aplinkybėmis elgtis panašiai) gali skirtingai reikštis ir sudaryti daug derinių, kurie lemia žmonių unikalumą. Konkrečiam asmeniui yra būdinga gana stipriai išreikšta ekstraversija ir neurotiškumas. Toks žmogus tikėtina, kad bus labiau linkęs elgtis rizikingai ir agresyviai. Suprantama kad. Asmenybės savybės didžiąja. Niekas ir neteigia.
Kognityvinis stilius ir asmenybė
Kiekvieną dieną žmogus priima sprendimus, sprendžia problemas ir daro tai dažnai jam įprastu būdu. Vieni mėgstame konkretumą, aiškumą ir tvarką, kiti - originalumą bei laisvę naujoms idėjoms. Asmenų problemų sprendimo stilius nesikeičia nei bėgant laikui, nei su amžiumi. Asmenys, kuriems labiau išreikštas adaptyvus arba novatoriškas kognityvinis stilius, skirtingai sprendžia problemas ir priima sprendimus. Kiekvienas asmuo gali rodyti iniciatyvą, būdingą priešingam stiliui (tarsi naudodamas streso įveikimo mechanizmą), tačiau galų gale grįš prie stiliaus, kuriam teikia pirmenybę. Išorinės aplinkybės gali priversti žmogų elgtis jam nepriimtinu būdu, bet dėl to keičiasi tik jo elgesys. Tyrimais nustatyta, kad kognityvinis stilius yra susijęs su asmenybės bruožais ar tam tikru asmenybės tipu.
Vadovo asmenybės bruožai ir psichologinės paslaugos
Tyrimai rodo, kad vadovams būdingi tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, sutariamumas ir sąmoningumas. Vadovo savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su ekstraversija, neurotizmu ir sąmoningumu.
Psichologinės paslaugos verslui gali būti naudingos vadovams, siekiant efektyvesnių organizacijos rezultatų. LTT
tags: #neurotine #asmenybe #siuolaikiniame #pasaulyje