Nors psichoterapija yra moksliškai pagrįstas ir efektyvus būdas rūpintis savo gerove, visuomenėje ji vis dar dažnai stigmatizuojama. Daugelis žmonių baiminasi kreiptis pagalbos, nes mano, kad tai ženklas, jog su jais „kažkas negerai“. Daugelis žmonių rūpinasi savo fizine sveikata, sveikai maitinasi, sportuoja, reguliariai lankosi pas gydytojus. Tačiau vidinio pasaulio higiena dažnai lieka nuošalyje, nors ji yra ne mažiau svarbi. Psichoterapija padeda suprasti save, geriau tvarkytis su emocijomis, išmokti sveikų santykių modelių ir išlaisvinti užslėptas traumas. Paradoksalu, bet vengimas pripažinti savo emocinius sunkumus gali būti didesnio silpnumo ženklas nei sprendimas kreiptis į psichoterapeutą. Pripažinti, kad susiduriame su vidiniais iššūkiais, ir imtis sąmoningų veiksmų jiems spręsti - tai ne silpnumas, o stiprybė.
Šiame straipsnyje aptarsime situacijas, kada kognityvinė elgesio psichoterapija (KET) - vienas iš populiariausių ir efektyviausių psichoterapijos būdų - gali būti neveiksminga. Taip pat panagrinėsime alternatyvas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su psichoterapijos pasirinkimu.
Kas yra kognityvinė elgesio terapija?
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos būdas, kuris remiasi minties ir elgesio ryšiu. Pagrindiniu ACT autoriumi laikomas amerikietis Steven C. Hayes. ACT sistemoje laikoma, kad žmogaus kančia kyla ne vien dėl patologinių procesų, bet yra natūrali gyvenimo dalis, kurios atsiradimą ir išplitimą iš dalies lėmė kalba. Kalba ir žodžiais suformuluotos taisyklės padėjo žmonėms labai efektyviai perduoti informaciją ir buvo itin naudingos daugelyje gyvenimo sričių, šios taisyklės buvo pradėtos taikyti ir tose srityse, kur negali būti veiksmingos. KET tikslas yra padėti žmogui pakeisti neigiamas ir neteisingas mintis, kurios sukelia emocines ir elgesio problemas. KET taip pat padeda žmogui išmokti naujų ir veiksmingesnių būdų spręsti problemas, susidoroti su stresu ir įveikti savo baimes. KET orientuojasi daugiausia į simptomą, kurį žmogus patiria, yra labai struktūruota ir konkreti bei neretai direktyvi (specialistas sako, ką klientas turi daryti).
Kada KET gali būti neveiksminga?
Nors KET yra veiksminga daugeliui žmonių, ji ne visada yra tinkamas pasirinkimas. Yra tam tikrų situacijų, kai KET gali būti neveiksminga arba netgi žalinga.
- Nepasirengimas pokyčiams. Psichoterapija gali nepadėti, kai žmogus dar nėra pasirengęs ar nenori pokyčių. Kai psichoterapijos „užsakovas“ yra sūnus, dukra, žmona, o ne pats pacientas. Jei žmogus nepasirengęs atvirai žvelgti į savo jausmus ir elgesį, terapija gali atrodyti nesėkminga, nes pokyčiai reikalauja sąmoningo ir tikslingo įsitraukimo.
- Nerealistiški lūkesčiai. Taip pat psichoterapija gali nepadėti, kai žmogus turi nerealistiškų lūkesčių ir tikisi greitų ar magiškų sprendimų, arba nori, kad psichoterapeutas už jį išspręstų problemas, bei pateiktų teisingus atsakymus.
- Netinkamas terapijos pritaikymas. Kai kurie žmonės taip pat gali susidurti su sunkumais, jei terapija nėra tinkamai pritaikyta jų individualiems poreikiams, ar problemoms. Pavyzdžiui, tam tikros psichologinės problemos, tokios kaip rimtos psichozės ar tam tikros smegenų veiklos sutrikimai, gali reikalauti visai kitokio, pvz. medikamentinio, gydymo.
- Sunkūs psichikos sutrikimai. Esant bipoliniam sutrikimui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui ar kitiems sutrikimams, taip pat stipriai išreikštai depresijai, pradžioje labai padeda kognityvinė elgesio terapija, nes ji leidžia išmokti tam tikrų įgūdžių, kaip gyventi su savo būsenomis, terapija tarsi duoda įrankius spręsti savo iššūkius. Visgi, dažnai vien įrankių neužtenka ir kartais tenka nerti labai giliai, peržiūrėti visą gyvenimą nuo vaikystės, tuomet tinkama ilgalaikė psichoterapija - egzistencinė, Geštalto, psichodinaminė ar pan.
- Terapinio santykio trūkumas. Ne kiekvienas terapeutas gali būti tinkamas konkrečiam žmogui - santykiai su terapeutu yra esminiai, ir jei tarp žmogaus ir terapeuto nėra pasitikėjimo, terapija gali neveikti. Skirtingi žmonės turi savo unikalius būdus apdoroti informaciją ir komunikuoti, todėl jų santykiai ne visada būna lengvi ar komfortiški. Psichoterapijoje tai reiškia, kad kai kurie santykiai gali būti natūraliai įtempti, tačiau jie taip pat gali tapti svarbiais augimo ir transformacijos momentais. Kai terapeutas yra žmogus, kuriam galite pasitikėti ir kuris kelia pagarbą, net ir sudėtingi santykiai su juo gali tapti efektyvūs ir vedantys į tikrą pažangą.
Alternatyvūs psichoterapijos metodai
Jei KET nėra tinkamas pasirinkimas, yra daug kitų psichoterapijos metodų, kurie gali būti veiksmingi.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
- Psichodinaminė terapija. Psichodinaminė terapija yra psichoterapijos būdas, kuris remiasi psichoanalizės teorija. Psichodinaminės terapijos tikslas yra padėti žmogui atskleisti ir išspręsti nesąmoningai kylančius konfliktus, traumas, ir kompleksus, kurie trukdo žmogui būti laimingam ir harmoningam. Ši terapija padeda žmogui suprasti savo praeitį, tapatybę, santykius ir motyvaciją. Psichodinaminė terapija yra ilgalaikė ir giluminė psichoterapijos forma, kuri gali padėti žmogui pasiekti esminius pokyčius savo asmenybėje ir gyvenime.
- Humanistinė terapija. Humanistinė terapija (Humanistic Therapy) - orientuota į savirealizaciją ir asmeninį augimą, pabrėžia empatišką terapeutą ir kliento bendradarbiavimą (pvz., klientų centravimo terapija). Humanistinės terapijos tikslas yra padėti žmogui realizuoti savo galimybes, saviraišką, kūrybiškumą ir prasmę. Humanistinė terapija pabrėžia žmogaus vertę, unikalumą, ir atsakomybę. Ji padeda žmogui būti sąmoningam, aktyviam ir autentiškam.
- Sisteminė terapija. Sisteminė terapija - psichoterapijos būdas, kuris remiasi sistemų teorija. Šios terapijos tikslas yra padėti žmogui suprasti ir keisti savo santykius su kitais žmonėmis, pvz., šeima, partneriu, draugais, kolegomis ir kt. Ji pabrėžia, kad žmogus yra dalis socialinės ir kultūrinės aplinkos, kuri turi įtakos asmens mintims, jausmams ir elgesiui. Sisteminė terapija padeda žmogui išanalizuoti ir pagerinti savo komunikaciją, bendradarbiavimą, konfliktų sprendimą ir tarpusavio palaikymą su svarbiais žmonėmis. Tokie psichoterapijos seansai gali būti individualūs, porų, šeimos, grupės ar organizacijos lygmenyje.
- Egzistencinė terapija. Egzistencinės terapijos centro vadovas, humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto dėstytojas ir supervizorius Robertas Petronis antrina - terapijos kryptis retai tampa pasirinkimo pagrindine priežastimi. Svarbiausia yra pats terapeutas ir kliento jausmas apie jį. Todėl labai pravartu su terapeutu susitikti ir pirmą kartą pokalbio metu neretai pajuntama, ar tai - žmogus, su kuriuo norisi toliau eiti, ar ne. „Pirmame susitikime dažniausiai ir sakau, kad jeigu jaučiat, kad ne - pasitikėkit tuo jausmu“, - pataria R. Petronis.
Kiti svarbūs aspektai
- Psichoterapijos trukmė. Psichoterapijos trukmė būna labai įvairi ir priklauso nuo atvejo, metodikos ir iškeltų tikslų. Kai kurie specialistai teigia, kad žmogui reikia tiek psichoterapijos metų, kiek dešimtmečių jis yra nugyvenęs. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jau po 10 sesijų specialistas mato pakankamą pokytį, todėl baigia terapiją arba nukreipia kitur. Vis dėlto svarbu suprasti, kad psichoterapija yra ilgalaikis, tęstinis procesas, ir čia galima pasitelkti paralelę su sportu. Norint sustiprinti kūną, pagerinti savijautą, raumenų tonusą ir ištvermę, reikia treniruotis ilgai ir nuosekliai - vienos ar kelių treniruočių neužtenka. Ypač jei iki tol gyvensena nebuvo itin sveika, kūnas buvo suglebęs, o sportas apsiribojo stebėjimu prie televizoriaus ekrano.
- Terapeuto pasirinkimas. Per retai psichoterapeutui užduodami klausimai Geštalto psichoterapeutė, Vilniaus Geštalto Instituto direktorė Brigita Kaleckaitė emocinės gerovės konferencijoje „LogOFF“ pasakojo, kad visgi dažniausiai žmonės psichoterapeutą renkasi ne pagal jo atstovaujamą psichoterapijos kryptį, o pagal rekomendacijas arba atsiliepimus ir aprašymus internete. Renkantis psichoterapeutą internetu, anot pašnekovės, itin svarbi tampa net terapeuto nuotrauka. Nors mumyse gali suveikti tam tikri ginybiniai mechanizmai, pasak B. Kaleckaitės, šiaip ar taip terapeutas turėtų pirmiausia bent jau patikti. Antraip bus sudėtinga atsiverti žmogui, kuriam jaučiate antipatiją. Be to, R. Petronio įsitikinimu, atėję į terapiją žmonės per mažai klausia apie terapeuto patirtį, išsilavinimą, nors tai - net labai svarbu ir būti tiesiog geru žmogumi - nepakanka. Vienok, B. Kaleckaitė mano, kad pirminis kliento nedėmesingumas tokioms detalėms kaip terapijos kryptis, terapeuto išsilavinimas - normalus ir dažnas reiškinys pačioje pradžioje, nes žmogus į terapiją neretai ateina jau turėdamas didelį skaudulį ir kartais jam net neįdomu, kam visa tai papasakos, nes svarbiausia - tiesiog išsikalbėti. Dažnai žmonės pradeda domėtis psichoterapeutu po 10-15 sesijų, kada tas ūmus skausmas, dėl kurio atėjo, sumažėja, atsiranda pasitikėjimas ir susidomėjimas terapijos kryptimi, terapeuto patirtimi. Bet net tada, anot Geštalto psichoterapeutės, retas kuris paklausia apie terapeuto turimus diplomus, praktikos valandas, ar tas terapeutas turi supervizorių ir pan.
- Pablogėjimas terapijos eigoje. Kokia terapijos kryptis bebūtų, pašnekovai įsitikinę, kad proceso eigoje ateina laikas ir pablogėjimams, ir krizėms, ir nemalonioms reakcijoms. Tada gali kilti prasti jausmai ir net noras mesti terapiją, tačiau B. Kaleckaitė sako radusi būdą tvarkytis su šia stadija: „Iš pradžių nepasakodavau ir neaiškindavau, tai kartais kai kuriems žmonėms, nors jie ateina, kad palengvėtų, o kartais penktą, septintą, dešimtą ar dvidešimtą sesiją pradeda sunkėti. Ką galvoja žmogus grįžęs namo? „O velnias, nepadeda, ne ten nuėjau, man negerėja, man sunkėja“. Tada meta, dingsta arba pasisako, kad jūs man netinkat, viso gero. Vėliau aš pradėjau daryti tokį dalyką - kai žmogus jau būna antroj, trečioj sesijoj, būna laiko - aš pradedu aiškint „žinai, gali būti, kad mes dabar dirbsim ir tau gali pablogėti. Tai yra natūralus, normalus procesas, sujudinam visus vandenis, viskas sukyla ir tikrai labai sunku. Bet jeigu tu praeisi tą laikotarpį - po to ateina ir tas šviesesnis rytojus, o paskui vėl banguojam.“ Pradėjusi tokio pobūdžio pokalbius su savo klientais, psichoterapeutė sako pastebėjusi, kad padaugėjo žmonių, kurie terapijos nemeta ir joje pasilieka net užklupus tam pablogėjimo periodui. Žinojimas, kad sukilę jausmai, sapnai, negalėjimas užmigti - normalios atsiradusios būsenos, kol su terapeutu praeinamas tam tikras periodas, itin gelbsti. R. Petronio įsitikinimu, šiuo atveju ypatingai svarbi ir rami terapeuto laikysena - be netikėtumų, be puolimo teisintis, ramios, natūralios atmosferos išlaikymas padeda klientui priimti ir ne pačias maloniausias ilgalaikės terapijos proceso dalis.
- Svarbūs veiksniai. Visų klasikinių terapijų efektyvumas, anot. R. Petronio, - labai panašus, tą rodo tyrimai. Tad B. Kaleckaitė įsitikinusi, kad pagrindiniai aspektai, kurie lemia psichoterapijos procesų sėkmę - santykis su terapeutu, paties žmogaus veiksmai tarp terapijų, mat vien terapinės valandos pokyčiams neužtenka, ir, trečia, - kad patirtys būtų įkūnytos ir žmogus ne tik mąstydamas ir kalbėdamas dalyvautų psichoterapijos sesijoje, tačiau ir su savo jausmais, emocijomis bei kitaip visapusiškai įsitraukęs į procesą.
Kaip pasirinkti tinkamą psichoterapeutą?
Renkantis psichoterapeutą, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius:
- Specialisto kvalifikacija. Svarbu pasidomėti terapeuto patirtį, išsilavinimą, nors tai - net labai svarbu ir būti tiesiog geru žmogumi - nepakanka. B. Kaleckaitė mano, kad pirminis kliento nedėmesingumas tokioms detalėms kaip terapijos kryptis, terapeuto išsilavinimas - normalus ir dažnas reiškinys pačioje pradžioje, nes žmogus į terapiją neretai ateina jau turėdamas didelį skaudulį ir kartais jam net neįdomu, kam visa tai papasakos, nes svarbiausia - tiesiog išsikalbėti.
- Terapijos kryptis. Kalbant apie konkrečios terapijos rūšies pasirinkimą, priklauso nuo to, dėl kokių priežasčių terapija reikalinga. R. Petronis labiau linkęs akcentuoti ne psichoterapijos kryptis, o konkrečius terapeutus. Terapijos iš tiesų skiriasi struktūra. Kognityvinė elgesio terapija yra struktūruota. psichodinaminės, egzistencinės psichoterapijų procesas yra daug mažiau struktūruotas, daug daugiau jame neapibrėžtumo. Tada logiškai atrodo, kad jei žmogus gyvenime struktūruotas - jam reikia eiti į kognityvinę elgesio terapiją. Anaiptol. Aš esu turėjęs patirčių, kai atėjęs labai struktūruotas žmogus pas mane turi labai didelį iššūkį“, - apie kylantį diskomfortą, kuris vėliau gali tapti labai naudingas, pasakoja R. Petronis.
- Asmeninis ryšys. Svarbiausi - trys veiksniai Koks psichoterapeuto elgesys terapijos metu jau signalizuoja, kad kažkas - ne taip (angl. red flag)? Pasak B. Kaleckaitės, tai toks elgesys, kai terapeutas duoda patarimus, interpretuoja situacijas, jūsų neklauso, vietoje to 20 minučių pasakoja apie savo istoriją ir vaikystę, arba daro dalykus, pažeidžiančius jūsų ribas, pvz. jūs nenorite dalyvauti kažkokiame psichoterapeuto sumanytame eksperimente, bet jis vis tiek su jumis jį atlieka. B. Kaleckaitė sako, kad siekiant, jog tiek klientas, tiek psichoterapeutas suvoktų, ar yra vienas kitam tinkami ir gali kartu dirbti, neretai pirmoji sesija yra nemokama.
Kaip gauti psichoterapinę pagalbą?
Jeigu patiriate sunkumų savo gyvenime, nebijokite kreiptis pagalbos. Jeigu neturite finansinių galimybių - visada yra specialistų, teikiančių pagalbą nemokamai. Terapija, atvirauja R. Petronis, išties prabangos prekė. Tačiau nemokamų alternatyvų irgi yra - krizių centras suteikia tam tikrą skaičių nemokamų konsultacijų, o vėliau konsultacijos mokamos, tačiau jų kaina - mažesnė nei lankantis pas privačia praktika užsiimančius psichoterapeutus. Taip pat galima kreiptis į psichikos sveikatos centrus. Be to, pasak B. Kaleckaitės, tiek Geštalto institute, tiek kitose įstaigose yra galimybė kreiptis į paskutinių kursų studentus, kurie atlieka supervizuojamą praktiką, kai kurie šie studentai dirba už itin mažą įkainį. Vienos sesijos pas tokį studentą kaina, anot B. Kaleckaitės, gali siekti 10-15 eurų.
Informaciją apie patikimas, Lietuvoje pripažintas psichoterapijas galima rasti Lietuvos psichoterapijos asociacijos internetiniame puslapyje. Kita kelrodė žvaigždė - Europos psichoterapijos asociacijos tinklalapis. Šiuose tinklalapiuose rasite patikimą informaciją apie mokslu pagrįstas psichoterapijas, Europoje ir Lietuvoje pripažintas terapijas jų ypatybes.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
tags: #kognityvine #ir #elgesio #psichoterapija #nepadeda #atvejais