Šiandien kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena labiausiai ištirtų ir populiariausių psichoterapijos formų Vakarų pasaulyje. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra moksliškai pagrįstas ir tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama gydomųjų tikslų. Šis metodas patvirtintas kelių dešimtmečių praktika. Daugelyje išsivysčiusių šalių KET yra bene vienintelė psichoterapijos rūšis, kurios sąnaudas dengia ligonių kasos, kadangi tik šios terapijos veiksmingumas dažnai yra neginčijamas. Darbas naudojant KET metodiką yra labai praktiškas ir terapinio proceso metu įsitikinama, kaip naudojamos priemonės veikia realiose kliento gyvenimo situacijose. Žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, todėl kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai interpretuojame. KET yra gana universali gydymo metodika daugelio psichologinių sutrikimų bei problemų atvejais.
Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti KET veikimą, taikymą ir veiksmingumą, gydant įvairius psichologinius sunkumus, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Esminiai Aspektai
KET Istorinės Šaknys ir Pagrindiniai Principai
KET atsirado septintajame dešimtmetyje. Jos pradininkas psichiatras Aaron’as Beck’as pastebėjo, kad tam tikri mąstymo tipai iššaukia emocines problemas. A. Aaronas Beckas - labai garsus psichiatrijos profesorius iš JAV, daugelyje literatūros šaltinių nurodomas kaip kognityvinės psichoterapijos pradininkas. Jis 1946 metais Jeilo (Yale) universitete, Pensilvanijoje įgijo medicinos daktaro diplomą, vėliau profesoriavo įvairiuose JAV universitetuose. A. Beckas iš pradžių labiausiai domėjosi depresija ir savižudybėmis. Vėliau jo interesų sritys išsiplėtė, jis pradėjo domėtis įvairiais psichiniais, asmenybiniais sutrikimais. Paskutiniu metu jis daug dėmesio skyrė agresyvaus, asocialaus elgesio priežasčių tyrinėjimui, korekcinių metodų kūrimui. A. Beckas iš viso yra parašęs per 300 mokslinių straipsnių. Juose daugiausiai nagrinėjami kognityvinės psichoterapijos metodai, veiksmingumas įveikiant vienas ar kitas psichologines problemas. Vienas iš pirmųjų A. Beck veikalų, kuris aktualumo neprarado iki šiol - 1976 metais išleista knyga Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai. Kitos populiarios A. Becko su bendraautoriais parengtos knygos - 1979 metais išleista Kognityvinė depresijos terapija, 1990 metais - Kognityvinė asmenybės sutrikimų terapija, ir 1995 -siais - Kognityvinė priklausomybių terapija. 1998 metais A.
Pagrindinė KET esmė - žmogaus minčių ir jausmų tiesioginė sąsaja su jo elgesiu. KET metu daugiausia dėmesio skiriama automatinėms negatyvioms mintims, kurios gali sukelti ir sustiprinti emocinius sutrikimus, depresiją ir nerimą. Šios savaiminės negatyvios mintys neigiamai veikia ir nuotaiką. Svarbu sužinoti, kaip mintys, jausmai ir situacijos gali lemti netinkamą elgesį. Šis procesas gali būti ypač sudėtingas tiems žmonėms, kurie nesupranta savęs ar negali įvertinti savo vienokio ar kitokio elgesio priežasčių. KET - tai ne tik minčių atpažinimas, bet ir įvairių strategijų, padedančių pakeisti šias mintis, taikymas.
KET Metodai ir Būdai
KET apima įvairius metodus ir būdus, kuriais sprendžiami minčių, emocijų ir elgesio klausimai.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
- Mokymas (psichoedukacija). Tai yra informacijos suteikimas klientui apie jo sutrikimą ir gydymo metodus.
- Minčių perdirbimas. Klientas mokomas atpažinti ir keisti, sutrikimą skatinančias, mintis ir klaidingus įsitikinimus. Praktinis mokymas nukreiptas į tikslingai kontroliuojamas disfunkcines mintis, jas keičiant adaptyviomis.
- Darbas su mąstymo klaidomis. Asmens tam tikrus atsiradusius simptomus, skatina ir palaiko žmogaus klaidingi mąstymo stereotipai ir realybės klaidingos interpretacijos, kurios atsiranda dėl žmogaus ankstesnių negatyvių gyvenimo patirčių.
- Elgesio modifikavimo strategijos. Labai daug psichologinių problemų sukelia arba palaiko disfunkcinis mūsų elgesys, nors jis tuo metu klientui atrodo vienintelis galimas. Pavyzdžiui, jeigu esant nerimui ar baimei, vengiama simptomus stiprinančių vietų, sutrikimas tik stiprėja. Arba, jeigu, esant depresijai, žmogus labai sumažina savo aktyvumą, problemos tik gilėja.
- Problemų sprendimo metodikų mokymas. Nors gali pasirodyti keista, tačiau daugelio problemų sprendimo metodai, nors pačios problemos gali būti labai skirtingos, yra panašūs.
- Fizinių ir psichologinių metodikų įtampai ir nerimui sumažinti praktinis (iš)mokymas.
- Specialios metodikos tvarkantis su specifiniais fiziniais ar psichologiniais simptomais. Klientai išmokomi sukontroliuoti ir pašalinti savo simptomus, kad ir kuriose srityse jie pasireikštų.
- Namų darbai arba praktikavimasis namuose. Svarbu pradėti praktikuoti naujus įgūdžius, kuriuos vėliau galima panaudoti realiose situacijose.
Savikontrolė, dar vadinama dienoraščiu, yra svarbi KET dalis, kurios metu stebimas elgesys, simptomai ar išgyvenimai ir jais dalijamasi su terapeutu. Savikontrolė gali terapeutui suteikti informacijos, reikalingos efektyviam gydymui. Tikslų nustatymas gali būti svarbus žingsnis, įveikiant psichikos ligą. Tikslo turėjimas gali paskatinti imtis sveikos gyvensenos, o tai lemtų ir gyvenimo kokybės pokyčius.
KET Struktūra ir Svarbūs Aspektai
KET yra labai struktūrizuota. KET terapeutas dažniausiai prieš sesiją būna permąstęs esamą kliento situaciją ir numatęs, ką būtų prasminga atlikti tos konkrečios sesijos metu turint omenyje sutartus terapijos tikslus. Klientas, savo ruožtu, ateina su savo mintimis ir planais, todėl kiekvienos sesijos pradžioje paprastai aptariame ir sutariame, kaip panaudosime turimą valandą.
Jeigu sesija vyksta terapeuto kabinete, tai paprastai apie 5-10 min. skiriame aktualijoms, t. y. aptarti tarp sesijų atsiradusias problemas, 5-10 min. aptarti buvusius namų darbus, 20-30 min. - darbui su automatinėmis mintimis, mąstymo klaidomis, įsitikinimais arba elgesio eksperimentams, 5-10 min. užduoti ir paaiškinti naujus namų darbus, kaip juos reikia atlikti, bei keletą minučių - apibendrinti sesiją. Dažnai pacientas dar papildomai gauna mokomosios medžiagos apie savo sutrikimą ar problemų įveikimo būdus.
Dirbant kognityvinės terapijos metodu nėra skiriama daug dėmesio nesąmoningam pasipriešinimui įveikti, kaip taikant, pvz. psichoanalitinę terapiją. Žmonės turi būti pasiruošę keistis. Kad kognityvinė elgesio terapija būtų veiksminga, žmogus turi būti pasirengęs skirti laiko ir pastangų savo mintims bei jausmams analizuoti. Daugeliu atvejų KET yra laipsniškas žmogaus elgesio keitimo procesas. Pavyzdžiui, socialinio nerimo kamuojamas žmogus gali pradėti tiesiog įsivaizduoti nerimą keliančias socialines situacijas. Tada jis gali pradėti praktikuoti pokalbius su draugais, šeimos nariais ir pažįstamais.
KET Veiksmingumas Gydant Įvairius Sutrikimus
KET gali būti veiksmingas gydymo būdas, sprendžiant įvairias psichologines problemas. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad kognityvinė psichoterapija padeda įveikti depresiją, nerimą, asocialų elgesį, psichosomatinius negalavimus, valgymo bei miego sutrikimus, fobijas, paniką, potrauminio streso sindromą, seksualinių ir socialinių santykių, darbo bei savęs vertinimo problemas.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Julius Neverauskas teigia, kad, sprendžiant medicinines problemas, t. y. gydant psichikos sutrikimus bei ligas, beveik visais atvejais gali padėti KET. Yra sukurti gydymo algoritmai gydyti daugelį psichikos sutrikimų ir suaugusiesiems, ir vaikams, o jų veiksmingumas pagrįstas moksliniais tyrimais.
Nerimo Sutrikimai
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, esant nekomplikuotiems nerimo sutrikimams, KET veiksmingumas nenusileidžia medikamentams, todėl vaistų skirti nereikia. 2018 m. atlikta 41 tyrimo apžvalga rodo, kad CBT yra veiksminga intervencija su nerimu susijusiems sutrikimams gydyti, palyginti su placebu. Tyrėjai nustatė, kad CBT buvo veiksmingiausia gydant obsesinį-kompulsinį sutrikimą (OKS), generalizuotą nerimo sutrikimą (GAD) ir ūminį streso sutrikimą.
Specifinės fobijos: Baimė skraidyti lėktuvais yra vadinamoji specifinė fobija. Kiti tokių fobijų pavyzdžiai būtų šunų fobija, vorų fobija, varlių fobija ir kt. Iš esmės baimė skristi lėktuvu yra gana natūrali, nes buvimas dideliame aukštyje žmogui, skirtingai negu paukščiui, yra pavojingas. Tačiau fobija nuo įprastos baimės skiriasi tuo, kad žmogaus juntamos emocijos yra neadekvačios realiai grėsmei. Specifinių fobijų gydymas susideda iš dviejų pagrindinių etapų: baimę stiprinančių minčių perkeitimo, kai terapeutas siekia įtvirtinti racionalų kliento suvokimą, jog jis šiose situacijose yra saugus, bei vadinamųjų ekspozicijų, kai žmogus, racionaliai jau suvokiantis ir priimantis, jog situacija nėra grėsminga, apsisprendžia tam tikru iš anksto suplanuotu būdu eiti į šias situacijas bei praktiškai įsitikinti, kad jose jis iš tiesų yra saugus.
Julius Neverauskas teigia, kad vienas iš įspūdingiausių pavyzdžių yra vadinamoji specifinės fobijos terapijos sesija, kai per vieną ilgą terapinį užsiėmimą (2-4 val.) visiškai išgydoma, pavyzdžiui, vorų ar varlių baimė. Šis gydymas paprastai trunka apie 3-4 val., ir terapija baigiasi tuo, kad pacientas ar pacientė daug kartų ima vorą ar varlę rankomis, kontroliuoja jų judėjimą, užsideda šiuos gyvius sau ant neapdengto kūno (rankų ar veido). Tokia vienkartinė sesija labai padidina žmogaus pasitikėjimą savimi, savivertės jausmą ir kitose gyvenimo srityse.
Panikos sutrikimas: Remiantis tyrimais, veiksmingiausia psichoterapijos rūšis gydant panikos sutrikimą - KET. KET reikšmingai sumažina panikos simptomus ir su jais susijusius kintamuosius terapijos metu, o šis poveikis stebint išlieka tris mėnesius. Grupinė KET yra veiksmingas panikos sutrikimo gydymas, todėl gali būti alternatyva individualiai KET.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Kiti Sutrikimai
KET yra pasiekusi įspūdingų rezultatų gydant sutrikimus, kurie prieš keletą dešimtmečių dar buvo laikomi apskritai negydomi, pavyzdžiui - ribinis asmenybės sutrikimas.
Vis dėlto, Giedrė Žalytė atkreipia dėmesį, kad tikrai dar yra psichikos sutrikimų, kurių psichoterapija negali veiksmingai gydyti, kaip norėtųsi. Pavyzdžiui, kol kas nėra aiškiai tyrimais patvirtinta, kad KET (ar kokia kita psichoterapija) patikimai veiktų nervinės anoreksijos atveju (tuo tarpu nervinę bulimiją KET gali išgydyti). Dar nėra tikrai veiksmingai gydomi ir kai kurie kiti psichikos sutrikimai, kuriems būdingas iškreiptas savo kūno vaizdo suvokimas, pavyzdžiui, kūno dismorfinis sutrikimas. Gydant, tarkime, bipolinį sutrikimą KET būtina derinti su tinkamu medikamentiniu gydymu, ir KET vaidmuo šiuo atveju yra tam tikra prasme pagalbinis.
Mažo Intensyvumo KET ir Informacinės Technologijos
Pastaraisiais metais tarptautinėse konferencijose galima pastebėti dar vieną svarbą KET tendenciją - norą pasinaudoti informacinių technologijų pasiekimais. Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse vis labai įsivyrauja vadinamoji mažo intensyvumo KET (angl. „low intensity cognitive behavioral therapy“), kai dalis terapinio darbo perleidžiama internetinėms technologijoms. Žmonėms per specialias internetines svetaines ar mobiliąsias aplikacijas sudaromos galimybės gauti mokomosios medžiagos įvairiausiomis formomis (bukletų, straipsnių, knygų, namų darbų užduočių, vaizdo medžiagos). Besinaudojantys šiomis paslaugomis asmenys gali gauti atsakymų į savo klausimus, specialia vaizdo medžiaga jie mokomi net savo simptomų kontrolės technikų (kvėpavimo kontrolės, relaksacijos ir t. Tokiu būdu sutaupoma daug sveikatos apsaugos išteklių, nes daliai pacientų to visiškai užtenka, ir, jeigu sutrikimas nėra stiprus ar įsisenėjęs, jie gali pasveikti. Kitai daliai pacientų moderniųjų technologijų dėka užtenka mažiau vizitų pas specialistą, todėl galima padėti didesniam skaičiui žmonių.
Kognityvinė Elgesio Hipnoterapija (CBH)
Pastaraisiais metais Kognityvinė elgesio hipnoterapija (CBH) sulaukė ypatingo dėmesio kaip viena iš labiausiai mokslu pagrįstų hipnoterapijos formų. Sujungdama kognityvinę elgesio terapiją (KET) su klinikine hipnoze, CBH siūlo aiškiai struktūruotą, modernų ir psichologija grįstą metodą, kuris yra ypatingai efektyvus keičiant įpročius, valdant emocijas ir siekiant ilgalaikių pokyčių.
CBH yra Kognityvinės elgesio terapijos (KET) ir įrodymais pagrįstos klinikinės hipnoterapijos derinys. CBH naudoja hipnozę kaip praktinį įrankį, siekiant perprogramuoti mąstymo ir elgesio modelius.
Vienas iš CBH išskirtinumų yra tai, kad ji orientuota į dabartį ir ateitį, o ne į praeities įvykių analizę. Kadangi didžioji dalis emocinių problemų pasireiškia ne tik mintyse, bet ir kūne, CBH naudoja gilaus atsipalaidavimo ir somatinės (kūno) sąmoningumo (mindfulness) technikas, siekiant tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus.
CBH dažnai naudoja ateities vizualizacijas. Pavyzdžiui, jei žmogus siekia atsikratyti emocinio valgymo, jis vedamas terapeuto, hipnotinėje būsenoje gali vizualizuoti save ateityje, jau pakeitusį savo įpročius: stebėti, kaip jis jaučiasi, kaip atrodo, kaip gyvena be senų destruktyvių elgesio modelių.
Svarbūs Aspektai Pacientams ir Specialistams
Paciento Motyvacija ir Bendradarbiavimas
Psichoterapijoje labai daug priklauso nuo paties paciento. Labai svarbu yra tai, kad jis būtų motyvuotas dėti pastangas keistis. Labai sunku padėti žmogui, kuris turi antrinės naudos iš savo susirgimo, pavyzdžiui, gauna finansinių lengvatų arba išskirtinį artimųjų dėmesį. Taip pat yra žmonių, kurie mano, kad sveikatą galima atgauti nededant pastangų.
KET Mokymai ir Specialistų Kvalifikacija
Šiuo metu kognityvinės elgesio terapijos gali mokytis gydytojai ir psichologai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto organizuojamuose 3 metų tęstiniuose podiplominių studijų kursuose. Mokymas trunka 3 metus ir apima ne tik intensyvius KET teorinius ir praktinius mokymus, bet ir supažindinimą su kitomis psichoterapijos kryptimis.
KET Nuolatinis Tobulinimas
KET yra nuolat besivystanti psichoterapijos kryptis. Viena iš priežasčių, kodėl ji taip suklestėjo, ko gero, yra ta, kad vienas iš dviejų pagrindinių jos kūrėjų - Aaronas Beckas - nuo pat pradžių siekė empiriškai tikrinti šios terapijos veiksmingumą ir ją nuolat tobulinti, o kartu rėmė savo mokinių ir kitų šioje srityje dirbančių ekspertų pastangas ieškoti naujų, efektyvių būdų psichikos sutrikimams gydyti.
tags: #kognityvine #ir #elgesio #psichoterapija #taikoma #nepadeda