Kognityvinė psichologija tiria, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Tai apima tokius procesus kaip dėmesys, kalbos vartojimas, atmintis, suvokimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, sprendimų priėmimas ir mąstymas. Ši psichologijos šaka siekia suprasti, kaip veikia žmogaus protas, nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas. Straipsnyje panagrinėsime, kaip Žanas Piažė (Jean Piaget) prisidėjo prie kognityvinės psichologijos, ypač moralės raidos srityje, bei aptarsime kitas susijusias teorijas ir aspektus.
Kognityvinės psichologijos esmė ir požiūris
Kognityvinė psichologija, kaip atskira disciplina, išryškėjo XX a. viduryje kaip reakcija į elgesio psichologijos (biheviorizmo) ribotumą. Psichologai suprato, kad vien tik stebėti elgesį nepakanka - būtina nagrinėti ir vidinius procesus, vykstančius žmogaus mintyse. Tai taikomoji psichologijos šaka, tyrinėjanti, kaip žmonės priima, apdoroja ir saugo informaciją. Kognityviniai mokslai yra daug platesnė sritis, apjungianti lingvistiką, neuromokslą, filosofiją, antropologiją ir dirbtinį intelektą.
Didelė dalis kognityvinės psichologijos tyrimų šiandien naudojama ne tik psichologijoje, bet ir kituose moksluose: ekonomikoje, lingvistikoje, kognityviniuose moksluose, neuromoksle, dirbtinio intelekto kūrime. Kai kurios temos taip pat glaudžiai siejasi su socialine psichologija, nes socialinės situacijos daro įtaką tam, kaip apdorojame informaciją ir priimame sprendimus.
Pagrindinės kognityvinės psichologijos teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė daugybė žymių XX-XXI a. mokslininkų. Nors teorijų yra daug, kelios tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos:
- Klasikinio sąlygojimo teorija: Aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas, pavyzdžiui, kaip formuojasi asociacijos.
- Operantinio sąlygojimo teorija: Tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija: Intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija: Teigia, kad egzistuoja ne vienas, o keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
- Piajet kognityvinio vystymosi teorija: Tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Dažniausiai nagrinėjami kognityviniai procesai yra suvokimas, atmintis, dėmesio valdymas, problemų sprendimas ir informacijos apdorojimas. Šios sritys suformavo tai, kas vadinama „kognityvine revoliucija“, padėjusia suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus daug giliau nei bet kada anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Ž. Piažė teorija apie moralės raidą
Žanas Piažė, remdamasis vaikų pasakojimais, nustatė dvi moralės raidos stadijas: heteronominę moralę (arba moralinį realizmą) ir autonominę moralę (arba bendradarbiavimo moralę).
Heteronominės moralės arba moralinio realizmo stadija
Šioje stadijoje vaikai domisi moralinėmis taisyklėmis ir jas gerbia bei priima kaip fiksuotas, pateiktas suaugusiųjų. Didžiausią autoritetą vaikui turi tėvai, kurių nustatytas taisykles jis pripažįsta nesvarstydamas. Vaiko požiūris į taisykles, kaip į nekeičiamas, priklauso nuo dviejų veiksnių, kurie riboja vaiko moralės supratimą: prievarta palaikomas suaugusiojo autoritetas ir mąstymo egocentrizmas.
Moralinio realizmo požymiai:
- Vaikai domisi moralinėmis taisyklėmis ir jas gerbia, bei priima kaip fiksuotas, pateiktas suaugusiųjų.
- Objektyvi atsakomybė. Vaikų sprendimai paremti padarytais nuostoliais, t.y. objektyvia atsakomybe, o skirtingi ketinimai yra ignoruojami.
- Gamtinė moralė. Neišvengiama bausmė už blogus veiksmus palaikoma moralės nustatyta tvarka. Vaikas mano, kad pati gamta nubaudžia nusikaltėlį.
- Yra tik vienas teisingas požiūris į situaciją, ir kiekvienas tos situacijos dalyvis automatiškai jo laikosi.
Piažė rinko vaikų mintis apie moralę, naudodamas klinikinį interviu. Jis pateikdavo 5 - 13 metų vaikams istorijas su dviem veikėjais, kurių ketinimai atlikti teisingą ar klaidingą elgesį ir jų veiksmų padariniai skirdavosi. Tiriamųjų buvo klausiama, kuris iš dviejų vaikų, Johnas (kurio ketinimai buvo geri, bet jis padarė daug žalos) ar Henri (kurio ketinimai buvo blogi, bet žalos jis padarė nedaug), yra nepaklusnesnis ir kodėl? Remdamasis vaikų pasakojimais, Piažė nustatė dvi moralės raidos stadijas.
Autonominės moralės stadija arba bendradarbiavimo moralė
Šioje stadijoje vaikai supranta, kad moralinės taisyklės yra susitarimo rezultatas ir gali būti keičiamos. Jie pradeda atsižvelgti į kitų žmonių ketinimus ir motyvus, vertindami, ar elgesys yra teisingas ar neteisingas. Vaiko požiūris į taisykles tampa lankstesnis ir labiau pagrįstas bendradarbiavimu.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Piažė teorijos kritika
Nors Piažė teorija buvo labai įtakinga, ji sulaukė ir kritikos. Kai kurie tyrėjai teigia, kad Piažė per mažai įvertino vaikų gebėjimus suprasti moralinius klausimus. Taip pat kritikuojama metodologija, nes istorijos, pateiktos vaikams, galėjo būti per sudėtingos.
L. Kohlbergo moralės raidos samprata
Tęsdamas Žano Piažė darbus, Lawrence’as Kohlbergas suformulavo tris raidos lygmenis, kurie atspindi augančio žmogaus suvokimą apie tai, kas yra gerai ir blogai: ikikonvencinis, konvencinis ir pokonvencinis. Mokslininkas sudarė moralinių dilemų rinkinį ir pateikė jį įvairaus amžiaus vaikams, o paskui apibendrino jų atsakymus. Pavyzdžiui, ar vyras vardu Heinzas turėtų įsilaužti į vaistinę ir pavogti vaistą, kuris išgelbėtų jo mirštančią žmoną? Ar mergaitė Luiza turėtų mamai išduoti, kad jaunesnioji sesutė jai melavo?
L. Kohlbergas atrado, kad vaikų socialinio pasaulio suvokimas progresuoja ir sutampa su Piažė atrastais vaikų fizinio pasaulio suvokimo etapais. Tai iš esmės susiję su vaikų kognityvinės raidos pokyčiais. Visai maži vaikai, kas gerai, o kas blogai, vertino pagal labai paviršutiniškus požymius.
Prekonvencinis moralės lygmuo
Šiame lygmenyje vaikai priima autoriteto požiūrį kaip savo.
- Pirmoji stadija: orientacija į paklusnumą ir bausmės vengimą. Teisingas elgesys yra tas, kuris atitinka autoriteto nurodymus ir padeda išvengti bausmės.
- Antroji stadija: orientacija į malonumą ir naudą. Dar kitaip vadinama - naivaus hedonizmo stadija. Teisinga laikoma tai, kas padeda patenkinti asmeninius poreikius. Jei reikia aukotis kito žmogaus labui, motyvuoja tai, kad gaus už tai kažkokios naudos mainais. Vaikas ima suprasti abipusės naudos principą. Mąstymą irgi atspindi Heinzo dilemos sprendimai.
Konvencinis moralės lygmuo
Šiame lygmenyje siekiama pritapti prie grupės ir aplinkos lūkesčių.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
- Trečioji stadija: orientacija būti geru berniuku, gera mergaite. Šioje stadijoje siekiama pritapti, todėl grupės ir aplinkos lūkesčiai gali nustelbti asmeninius. Už vagystę: „Heinzas pasielgs gerai, jei pavogs vaistus, nes privalo kovoti už žmonos interesus, sveikatą.
- Ketvirtoji stadija: orientacija į socialinės tvarkos palaikymą. Sprendžiant dilemą, kas yra teisinga, o kas ne, jau sugebama atsitraukti nuo dviejų asmenų tarpusavio konflikto ir pažvelgti į klausimą iš trečios, visuomenės perspektyvos. Už vagystę: „Heinzas pasielgs gerai, jei pavogs vaistus, nes privalo kovoti už žmonos interesus, sveikatą. Šiame raidos etape paaugliai vis dar vertina sąžiningumą, gerbia taisykles ir įstatymus, tačiau kartais gali pateisinti ir nesąžiningumą ar įstatymų nesilaikymą siekiant aukštesnių tikslų.
Pokonvencinis moralės lygmuo
Šiame lygmenyje individas suvokia, kad taisyklės yra susitarimo rezultatas ir gali būti keičiamos.
- Penktoji stadija: orientacija į socialinę sutartį. Individas pradeda suvokti, kad bet kuri taisyklių sistema yra tik viena iš daugelio, todėl geba įsivaizduoti alternatyvas. Nemato taisyklių, įstatymų, kaip nustatytų visam laikui, tai tik instrumentai žmonių vertybėms įgyvendinti.
- Šeštoji stadija: orientacija į universalius etinius principus. Kas teisinga, o kas ne, sprendžiama remiantis paties individo pasirinktais etiniais principais, kurie jam atrodo racionalūs, visapusiški, universalūs. Suvokiama, kad tam tikri bendri etiniai principai yra viršesni už juridiškai įtvirtintas normas ir prievoles. Pats L. Kohlbergas manė, kad tik maža dalis individų pasiekia šeštąją stadiją. Maždaug du trečdaliai žmonių lieka ketvirtoje stadijoje [orientacija į socialinės tvarkos palaikymą].
Kohlbergo teorijos vertinimas
Kohlbergo teorija, kaip ir Piažė, sulaukė kritikos dėl metodologijos ir kultūrinių skirtumų ignoravimo. Tačiau ji vis dar yra svarbi moralės raidos supratimo dalis.
Kognityvinės psichologijos studijos Lietuvoje
Jei domina kognityvinė psichologija, Lietuvoje yra galimybių studijuoti šią sritį. Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo psichologijos studijų programas, kuriose nagrinėjami kognityviniai procesai, kalbos psichologija, atmintis, suvokimas ir neurologiniai žmogaus elgesio pagrindai. VU Psichologijos studijų programos yra laikomos vienomis stipriausių Lietuvoje. VU psichologijos bakalauro studijose nagrinėjami tokie moduliai kaip pažintiniai procesai, kalbos psichologija, atmintis, suvokimas ir neurologiniai žmogaus elgesio pagrindai. Studijos suteikia tvirtą pagrindą norint gilintis į kognityvinę psichologiją magistrantūroje. VDU siūlo Psichologijos bakalauro studijas, kuriose taip pat analizuojami žmogaus mąstymo, atminties, mokymosi ir sprendimų priėmimo mechanizmai. Studentai taip pat turi galimybę rinktis neuromokslų ir kognityvinės psichologijos pasirenkamuosius dalykus, priklausomai nuo dominančios krypties. Nors šios dvi programos daugiausia dėmesio skiria psichologijos mokslui apskritai, jų moduliuose gausu temų, tiesiogiai susijusių su kognityvine psichologija - nuo atminties veikimo iki suvokimo procesų. Prieš renkantis studijas, verta pasitikrinti konkrečius stojimo reikalavimus - dažniausiai būtini aukštesni nei vidutiniai valstybinių brandos egzaminų rezultatai, ypač matematikos, biologijos ar psichologijos.
Knygos, padedančios suprasti kognityvinę psichologiją
Norint geriau suprasti kognityvinę psichologiją, rekomenduojama skaityti šias knygas:
- Cognitive Psychology - Mark T. Keane: Aiškiai ir suprantamai nagrinėja pagrindinius kognityvinius procesus: atmintį, suvokimą, dėmesį, sprendimų priėmimą ir kt. Knyga pritaikyta tiek studentams, tiek savarankiškai besimokantiems.
- Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman: Išskiria du mąstymo tipus: 1 sistema - greita, emocinė, intuityvi ir 2 sistema - lėta, logiška, analitinė. Padeda suprasti, kodėl darome tam tikras klaidas ir kaip priimame sprendimus. Danielis Kahnemanas yra Nobelio premijos laimėtojas.
- Mirksnis - Malcolm Gladwell: Analizuoja momentinius sprendimus, kuriuos priimame vos per kelias sekundes, dažnai to net nesuvokdami. Ši knyga padeda suprasti, kaip pasąmonė ir automatiniai procesai formuoja mūsų elgesį.
- Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson: Tyrinėjama kognityvinė disonansija, klaidų pateisinimas, mąstymo šališkumas, savęs apgaulė ir psichologiniai mechanizmai, padedantys mums išlaikyti vidinę darną net tada, kai klystame.
Kognityvinės psichologijos svarba
Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip veikia žmogaus protas - nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas. Ji atsako į klausimus: Kodėl kai kuriuos dalykus atsimename aiškiai, o kitus pamirštame? Kodėl kartais reaguojame impulsyviai, net nesusimąstydami? Kaip galime gerinti savo atmintį? Kodėl dėmesys nukrypsta taip lengvai? Kodėl priimame neteisingus sprendimus, nors žinome, kas būtų geriau?
Kognityvinė psichologija ne tik paaiškina šiuos reiškinius, bet ir leidžia juos pagerinti - keičiant mokymosi strategijas, mąstymo modelius ir kasdienio elgesio įpročius. Suprasdami šiuos procesus, galime gerinti savo mokymąsi, bendravimą, sprendimų priėmimą, emocijų valdymą ir net kūrybiškumą.
tags: #kognityvine #psichologija #ir #piaget