Kognityvinė psichologija tiria, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Žinių apdorojimas, informacijos supratimas, mąstymas ir patirtimi grįstas suvokimas psichologijoje vadinamas kognicija. Kaskart, kai naudojame protą - skaitome, kalbame, juokaujame, ruošiame maistą, mokomės ar bandome prisiminti - įsitraukia mūsų kognityvinės funkcijos. Jos leidžia mums suprasti pasaulį, atlikti kasdienes užduotis ir priimti sprendimus. Tai viena svarbiausių psichologijos šakų, padedanti suprasti, kaip ir kodėl mes taip mąstome. Ji apjungia tokius procesus kaip atmintis, dėmesys, suvokimas, kalba ir problemų sprendimas. Suprasdami šiuos procesus, galime gerinti savo mokymąsi, bendravimą, sprendimų priėmimą, emocijų valdymą ir net kūrybiškumą.
Šiame straipsnyje nagrinėsime kognityvinės psichologijos esmę, pagrindines teorijas, tyrimų kryptis bei studijų galimybes Lietuvoje.
Kognityvinės psichologijos požiūris ir esmė
Psichologijos mokslas natūraliai skirstomas į skirtingas šakas tam, kad studentai galėtų palaipsniui suprasti sudėtingas temas ir neužsikrauti visko iš karto. Viena iš svarbiausių šakų yra kognityvinė psichologija. Kognityvinė psichologija nagrinėja žmogaus psichikos procesus, tokius kaip: dėmesys, kalbos vartojimas, atmintis, suvokimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, sprendimų priėmimas ir mąstymas. Didelė dalis kognityvinės psichologijos tyrimų šiandien naudojama ne tik psichologijoje, bet ir kituose moksluose: ekonomikoje, lingvistikoje, kognityviniuose moksluose, neuromoksle, dirbtinio intelekto kūrime.
Kognityvinė psichologija, kaip atskira disciplina, išryškėjo XX a. viduryje kaip reakcija į elgesio psichologijos (biheviorizmo) ribotumą. Psichologai suprato, kad vien tik stebėti elgesį nepakanka - būtina nagrinėti ir vidinius procesus, vykstančius žmogaus mintyse. Kai kurios temos taip pat glaudžiai siejasi su socialine psichologija, nes socialinės situacijos daro įtaką tam, kaip apdorojame informaciją ir priimame sprendimus.
Kognityvinė psichologija - tai taikomoji psichologijos šaka, tyrinėjanti, kaip žmonės priima, apdoroja ir saugo informaciją. Kognityviniai mokslai - daug platesnė sritis, apjungianti lingvistiką, neuromokslą, filosofiją, antropologiją ir dirbtinį intelektą. Kad ši plati sritis būtų lengviau suprantama, psichologai suskirstė ją į pagrindines teorijas ir tyrimų kryptis.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Pagrindinės kognityvinės psichologijos teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė daugybė žymių XX-XXI a. mokslininkų. Nors teorijų yra daug, kelios tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos:
- Klasikinio sąlygojimo teorija: Ši teorija aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas, pavyzdžiui, kaip formuojasi asociacijos.
- Operantinio sąlygojimo teorija: Tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija: Ši teorija intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija: Howard Gardner teigia, kad egzistuoja ne vienas, o keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
- Piaget kognityvinio vystymosi teorija: Jean Piaget tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Dažniausiai nagrinėjami kognityviniai procesai: suvokimas, atmintis, dėmesio valdymas, problemų sprendimas, informacijos apdorojimas. Šios sritys suformavo tai, kas vadinama „kognityvine revoliucija“, padėjusia suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus daug giliau nei bet kada anksčiau.
Kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) ypatumai
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - tai palyginti nauja psichoterapijos rūšis, atsiradusi JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame.
KET buvo sukurta remiantis moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti psichologijos ir medicinos srityse. Kitas svarbus skirtumas - tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą. Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET yra palyginti trumpa psichoterapija.
KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą. Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar net psichozėms gydyti.
Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų. KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti.
Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.
Visų pirma KET nėra pasikalbėjimas. Pasikalbėti galima namuose ar draugų rate. Profesionalus, savo darbą išmanantis psichoterapeutas savo veikla labai panašus į bet kurios kitos specialybės gydytoją. Jis renka informaciją, t. y tiria savo klientą, norėdamas parinkti tinkamiausias gydomąsias intervencijas, arba jas atlieka. Psichoterapeutas gydo. Paprastai po psichoterapinio seanso abi pusės žino, kas jo metu įvyko. Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis. Kognityvinė ir elgesio terapija - tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms - net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis.
Kognityvinės psichologijos studijų galimybės Lietuvoje
Jei aprašymai apie kognityvinę psichologiją jus sudomino, Lietuvoje yra daug įvairių pilno ir dalinio studijų formų, padedančių giliau suprasti kognityvines funkcijas ir jų veikimą. Kalbant apie lanksčias, savo tempu vykdomas studijas, galima rinktis savarankišką mokymąsi internetu arba pavienes pamokas su profesionaliais psichologijos mokytojais. Vis dėlto, dažniausias ir patikimiausias kelias į gilesnes kognityvinės psichologijos žinias yra universitetinės studijos.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Štai keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje, siūlančių programas, susijusias su psichologija ir kognityviniais procesais:
- Vilniaus universitetas (VU): VU Psichologijos studijų programos yra laikomos vienomis stipriausių Lietuvoje. Psichologijos bakalauro studijose nagrinėjami tokie moduliai kaip pažintiniai procesai, kalbos psichologija, atmintis, suvokimas ir neurologiniai žmogaus elgesio pagrindai. Studijos suteikia tvirtą pagrindą norint gilintis į kognityvinę psichologiją magistrantūroje.
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU): VDU siūlo Psichologijos bakalauro studijas, kuriose taip pat analizuojami žmogaus mąstymo, atminties, mokymosi ir sprendimų priėmimo mechanizmai. Studentai taip pat turi galimybę rinktis neuromokslų ir kognityvinės psichologijos pasirenkamuosius dalykus, priklausomai nuo dominančios krypties.
Prieš renkantis studijas, verta pasitikrinti konkrečius stojimo reikalavimus. Nors šios programos daugiausia dėmesio skiria psichologijos mokslui apskritai, jų moduliuose gausu temų, tiesiogiai susijusių su kognityvine psichologija - nuo atminties veikimo iki suvokimo procesų.
Papildomos studijų galimybės: podiplominės studijos ir mokymai
Be pagrindinių universitetinių studijų, Lietuvoje siūlomos ir specializuotos podiplominės studijos bei mokymai, skirti gilinti žinias kognityvinės ir elgesio terapijos srityje.
Kognityvinės elgesio bei sistemų psichoterapijos programa
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vykdoma podiplominių studijų programa, skirta specialistams, norintiems įgyti teorinių žinių bei praktinių įgūdžių savarankiškai teikti psichoterapines paslaugas. Vyraujanti psichoterapijos kryptis ir metodikos - kognityvinė ir elgesio terapija. Į programą priimami asmenys, turintys bazinį išsilavinimą, leidžiantį vykdyti psichoterapiją, arba asmenys, turintys bet kurios srities magistro laipsnį ir papildomai mokęsi įvadiniuose psichoterapijos ir (arba) konsultavimo programose.
Nauja kognityvinės elgesio terapijos programa
Taip pat LSMU Neuromokslų institute renkama nauja grupė, norinčiųjų studijuoti psichoterapiją, paremtą kognityvine ir elgesio terapija. Mokslo pradžia - nuo 2023 m. spalio 16 d. Kurso vadovas - dr. Julius Neverauskas. Mokymai skirti visų specialybių gydytojams, psichologams (baigusiems psichologijos magistro studijas), slaugytojams bei akušeriams, turintiems ne žemesnį nei antros pakopos aukštojo mokslo išsilavinimo (magistro) arba jam prilyginamą laipsnį. Kurso trukmė - 4 metai (180 ECTS kreditų - viso 4800 val.).
Mokymai darbo dieną vyksta vakarais (dažniausiai 18-21 val.) vieną - kelis kartus per mėnesį nuotoliniu būdu. Visų mokymų vaizdo įrašai bei kita medžiaga talpinami specialioje mokymų platformoje ir yra prieinami mokymų dalyviams mokymosi laikotarpiu. Dalį užsiėmimų veda lektoriai iš užsienio, yra vertimas į lietuvių kalbą. Liepos-rugpjūčio mėnesiais kontaktinių mokymų nėra, tačiau norintieji gali dalyvauti supervizijose. Dauguma supervizijų grupėse vyksta nuotoliniu būdu ir prieinamos kurso dalyviams kaip vaizdo įrašai mokymų platformoje. Taip pat kurso dalyviai gauna daug papildomos naudingos mokomosios medžiagos įvairiais vaizdo, garso ar teksto formatais, su kuria gali susipažinti laisvu laiku.
Pirmas/įvadinis vienos dienos mokymų blokas naujam kursui planuojamas 2023 m. spalio 22 d. nuotoliniu būdu. Bus daromas vaizdo įrašas. Jį gaus visi mokymo programos dalyviai. Antrasis mokymo blokas „Įvadas į šiuolaikinę psichoterapiją“ vyks 2023 m. lapkričio 11-21 dienomis, taip pat nuotoliniu būdu. Pirmus du mokymų blokus ves kurso vadovas dr. Julius Neverauskas. Apie kitų mokymo blokų datas informuosime vėliau.
Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės terapijos studijos
LSMU Neuromokslų institute taip pat vykdomos podiplominės studijos, skirtos teoriškai ir praktiškai supažindinti su naujomis moksliniais įrodymais grįstomis kognityvinės ir elgesio terapijos kryptimis: Įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos kognityvinės terapijos ir Įsisąmoninimu (mindfulness) grįsto streso valdymo principais bei praktinio taikymo galimybėmis. Studijų trukmė - 1 metai. Mokymai vyksta 1 kartą per mėnesį savaitgaliais nuotoliniu arba hibridiniu būdu. Mokymų vadovas: dr. Mokymų pradžia 2024 m. spalio mėn.
Knygos, padedančios suprasti kognityvinę psichologiją
Net ir studijuojant kognityvinę psichologiją universitete, labai naudinga mokymąsi papildyti papildomais šaltiniais: vaizdo įrašais, testais, santraukomis, straipsniais ir knygomis. Štai kelios labiausiai rekomenduojamos knygos, kurios padės geriau suprasti kognityvinės psichologijos esmę:
- Cognitive Psychology - Mark T. Keane: Tai vienas populiariausių ir plačiausiai naudojamų vadovėlių pasaulyje. Keane aiškiai ir suprantamai nagrinėja pagrindinius kognityvinius procesus: atmintį, suvokimą, dėmesį, sprendimų priėmimą ir kt. Knyga pritaikyta tiek studentams, tiek savarankiškai besimokantiems.
- Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman: Danielis Kahnemanas, Nobelio premijos laimėtojas, šioje knygoje išskiria du mąstymo tipus: 1 sistema - greita, emocinė, intuityvi ir 2 sistema - lėta, logiška, analitinė. Tai vienas svarbiausių moderniosios psichologijos kūrinių, padedantis suprasti, kodėl darome tam tikras klaidas ir kaip priimame sprendimus.
- Mirksnis - Malcolm Gladwell: Malcolm Gladwell analizuoja momentinius sprendimus, kuriuos priimame vos per kelias sekundes, dažnai to net nesuvokdami. Ši knyga padeda suprasti, kaip pasąmonė ir automatiniai procesai formuoja mūsų elgesį.
- Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson: Tyrinėjama kognityvinė disonansija, klaidų pateisinimas, mąstymo šališkumas, savęs apgaulė ir psichologiniai mechanizmai, padedantys mums išlaikyti vidinę darną net tada, kai klystame.
Mokymasis su privačiu mokytoju
Nesvarbu, ar studijuojate kognityvinę psichologiją universitete, ar tiesiog domitės šia tema savarankiškai - tam tikrais momentais natūraliai prireikia pagalbos. Todėl labai verta pasvarstyti apie privataus psichologijos mokytojo paiešką. Asmeninis dėmesys, patirtis ir galimybė mokytis nuotoliniu būdu - tai tik keletas privalumų, kuriuos suteikia mokymasis su privačiu mokytoju.
Kognityvinės psichologijos svarba šiuolaikiniame pasaulyje
Gyvename žaibiškos technologinės raidos laikais, kuomet tokie išradimai kaip išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai iš esmės keičia visas žmonių bendravimo taisykles - nuo antros pusės ir draugų paieškų iki savivokos ir savivertės. Pridėkime pandemiją, izoliacijos pasekmes ar nerimą dėl planetos ekologinės būklės ir turėsime visą išbandymų puokštę mūsų smegenims. Tačiau greta šiuolaikinių iššūkių, egzistuoja ir nuolatinės žmogų lydinčios situacijos, užrašytos dar Antikoje - tai santykiai su šeimos nariais, žmogaus elgesio ir jo vertinimo problematika, nelengvas žmogaus emocijų pasaulis.
Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip veikia žmogaus protas - nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas. Ji atsako į klausimus, kurie mus lydi nuo vaikystės: Kodėl kai kuriuos dalykus atsimename aiškiai, o kitus pamirštame? Kodėl kartais reaguojame impulsyviai, net nesusimąstydami? Kaip galime gerinti savo atmintį? Kodėl dėmesys nukrypsta taip lengvai? Kodėl priimame neteisingus sprendimus, nors žinome, kas būtų geriau? Kognityvinė psichologija ne tik paaiškina šiuos reiškinius, bet ir leidžia juos pagerinti - keičiant mokymosi strategijas, mąstymo modelius ir kasdienio elgesio įpročius.
tags: #kognityvine #psichologija #studijos