Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra šiuolaikinis, moksliškai įrodytas psichoterapijos metodas, plačiai taikomas įvairiose šalyse. Ši terapijos rūšis, atsiradusi JAV septintajame dešimtmetyje, remiasi moksliniais tyrimais ir praktika, įrodančia, kad žmogaus savijauta priklauso nuo jo mąstymo, o ne nuo išorinių įvykių. KET yra orientuota į pokyčius, struktūriška ir palyginti trumpa psichoterapija, kurios metu klientas aktyviai dalyvauja terapiniame procese.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Pagrindai
KET pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas. Tai reiškia, kad tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai.
Viena pagrindinių idėjų, kuria remiasi Kognityvinė elgesio terapija - asmens turimi įsitikinimai ir tai, kaip jis mąsto bei interpretuoja dalykus, daro įtaką jo (jos) emocijoms, elgesiui ir kūno reakcijoms. Asmuo mokydamasis atpažinti, suprasti, įvertinti ir keisti savo įsitikinimus, mąstymą gali keisti, tai kaip jis jaučiasi ir elgiasi.
Struktūriškumas ir Orientacija į Pokyčius
Kitas svarbus KET bruožas - struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.
Trumpalaikiškumas
Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET yra palyginti trumpa psichoterapija.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Nuolatinis Tobulėjimas
KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Taikymas
KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais. Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar net psichozėms gydyti. Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais.
KET efektyvumas ir tinkamumas yra įrodytas dirbant su žmonėmis, turinčiais įvairių psichikos sutrikimų, medicininių būklių ir problemų, tokių kaip:
- Nuotaikos sutrikimai (depresija ir bipolinis afektinis sutrikimas)
- Nerimo sutrikimai (specifinė fobija, panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas)
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Valgymo sutrikimai
- Miego sutrikimai
- Asmenybės sutrikimai
- Priklausomybės
- Lėtinis skausmas
- Dirgliosios žarnos sindromas
KET Modelis ir Principai
KET remiasi tuo, kad negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
Minčių Restruktūrizavimas
Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą. Kognityvinės elgesio terapijos metu daugiausia dėmesio skiriama automatinėms negatyvioms mintims, kurios gali sukelti ir sustiprinti emocinius sutrikimus, depresiją ir nerimą. Šios savaiminės negatyvios mintys neigiamai veikia ir nuotaiką. KET apima įvairius metodus ir būdus, kuriais sprendžiami minčių, emocijų ir elgesio klausimai. KET - tai ne tik minčių atpažinimas, bet ir įvairių strategijų, padedančių pakeisti šias mintis, taikymas. Svarbu sužinoti, kaip mintys, jausmai ir situacijos gali lemti netinkamą elgesį.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Elgesio Technikos
KET sesijų metu taikomos įvairios elgesio technikos, tokios kaip:
- Ekspozicija (tiek In Vivo (gyvai), tiek vaizduotėje (In Vitro))
- Elgesio eksperimentai
- Elgimasis - taip, tarsi
- Elgesio repetavimas
- Įgūdžių treniravimas
- Vaidmenų (rolių) žaidimai
- Elgesio aktyvinimas
- Susmulkinimas ir laipsniškas užduočių atlikimas
- Kontingencijų (apdovanojimų ir pasekmių) valdymas
- Problemų sprendimo įgūdžių lavinimas
- Atsipalaidavimo technikos
Kliento Užsakymas Psichoterapijai
Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis.
Savikontrolė
Savikontrolė, dar vadinama dienoraščiu, yra svarbi KET dalis, kurios metu stebimas elgesys, simptomai ar išgyvenimai ir jais dalijamasi su terapeutu. Savikontrolė gali terapeutui suteikti informacijos, reikalingos efektyviam gydymui.
KET Sesijų Struktūra
Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Ribojimai
KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti. Žmonės turi būti pasiruošę keistis. Kad kognityvinė elgesio terapija būtų veiksminga, žmogus turi būti pasirengęs skirti laiko ir pastangų savo mintims bei jausmams analizuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
KET Lietuvoje
Lietuvoje kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) metodus pradėjo taikyti ir išvystė dr. Julius Neverauskas, kuris yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jis jau daugiau kaip du dešimtmečius sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje.
tags: #kognityvine #terapija #taikymas