Pogimdyvinė depresija - tai rimta būklė, kuri gali paveikti moteris po gimdymo. Nors džiaugsmas dėl naujagimio turėtų būti dominuojanti emocija, realybė kartais būna kitokia. Daugelis moterų patiria įvairius psichologinius sunkumus, kurie gali peraugti į pogimdyvinę depresiją. Šis straipsnis skirtas aptarti pogimdyvinės depresijos statistiką Lietuvoje, iššūkius, su kuriais susiduria moterys, ir prieinamas pagalbos galimybes.
Įžanga
Motinystė dažnai romantizuojama, o visuomenė linkusi akcentuoti tik gražiąją šio laikotarpio pusę. Tačiau svarbu suprasti, kad pogimdyvinis laikotarpis gali būti sudėtingas, kupinas iššūkių ir psichologinių sunkumų. Pogimdyvinė depresija nėra tiesiog liūdesys ar nuovargis - tai rimta liga, kuriai reikia tinkamos pagalbos ir gydymo.
Pogimdyvinės Depresijos Paplitimas Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje net 1 iš 5 moterų patiria pogimdyvinės depresijos simptomus. Vis dėlto, oficiali statistika rodo, kad 2022 metais buvo nustatytas tik 41 pogimdyvinės depresijos atvejis. Šis neatitikimas tarp apklausų duomenų ir oficialios statistikos kelia nerimą ir rodo, kad daugelis atvejų lieka neatpažinti arba klaidingai priskiriami kitoms depresijos formoms.
SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas teigia, kad nemaža dalis pogimdyvinės depresijos atvejų gali būti klasifikuojami kaip įprasta depresija, kurios atvejų Lietuvoje yra virš 30 tūkst. Tai reiškia, kad tikrasis pogimdyvinės depresijos mastas gali būti daug didesnis nei rodo oficiali statistika.
Asmeninės Istorijos
Norint geriau suprasti pogimdyvinės depresijos poveikį, verta išklausyti moterų, kurios patyrė šią būklę, istorijas. Štai kelios iš jų:
Taip pat skaitykite: Vaistai nuo pogimdyvinės depresijos: ar jie tinkami jums?
- Daiva, klaipėdietė, pasakojo, kad po dukros gimimo patyrė nuotaikų svyravimus, apetito stoką ir apatiją. Ji ne iš karto suprato, kad tai nėra tiesiog nuovargio požymiai. Daiva jautė kaltę, gėdą ir nusivylimą savimi, o galvoje pradėjo suktis suicidinės mintys.
- Aistė pogimdyvinę depresiją patyrė po abiejų gimdymų. Po pirmojo gimdymo ji jautė melancholiją, jautrumą garsams ir vienišumą. Po mėnesio prasidėjo nemiga ir panikos atakos. Po antrojo gimdymo ji greičiau atpažino simptomus ir iš karto kreipėsi į specialistus.
- Gintarė taip pat patyrė pogimdyvinę depresiją du kartus. Ji nemiegojo paromis, jautė kaltę, smarkiai išseko ir patyrė slogias mintis bei baimes. Gintarei prireikė medikamentinio gydymo ir netgi paguldymo į ligoninę.
Šios istorijos atskleidžia, kad pogimdyvinė depresija gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti didelį poveikį moters gyvenimui. Svarbu nebijoti kalbėti apie savo jausmus ir ieškoti pagalbos.
Pogimdyvinės Depresijos Priežastys ir Simptomai
Nėra vienos konkrečios pogimdyvinės depresijos priežasties. Tai kompleksinė būklė, kurią gali lemti įvairūs veiksniai:
- Genetinis polinkis: šeimos istorija, kurioje yra depresijos atvejų, gali padidinti riziką.
- Hormonų pokyčiai: nėštumo metu ir po gimdymo vykstantys hormonų svyravimai gali turėti įtakos nuotaikai.
- Psichosocialiniai veiksniai: priklausymas žemai socioekonominei klasei, smurtas, problematiški santykiai šeimoje, partnerio nebuvimas.
- Ekologinė aplinka: oro užterštumas ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos rizikai susirgti depresija.
- Neurotransmiterių pokyčiai smegenyse.
Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingu intensyvumu. Dažniausi simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ir tuštumos jausmas
- Interesų ir malonumo praradimas
- Užsisklendimas savyje ir vengimas bendrauti
- Nuolatinis nerimas ir nepasitenkinimas
- Padidėjęs dirglumas
- Nemiga arba padidėjęs mieguistumas
- Energijos ir motyvacijos stoka
- Verksmingumas
- Kūno svorio ir apetito pokyčiai
- Kaltės ir nevisavertiškumo jausmas
- Dėmesio sutrikimai ir sunkumas susikaupti
- Sunkumai priimant sprendimus
- Įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą
- Nesidomėjimas ir abejingumas kūdikio atžvilgiu
- Mintys apie savižudybę
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie iš šių simptomų gali būti painiojami su įprastais pogimdyvinio laikotarpio sunkumais. Tačiau jei simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir trukdo normaliai funkcionuoti, būtina kreiptis į specialistus.
Pagalbos Galimybės Lietuvoje
Lietuvoje yra įvairių institucijų ir organizacijų, teikiančių pagalbą moterims, susiduriančioms su pogimdyvine depresija.
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinė depresija: požymiai ir pagalba
Psichikos Sveikatos Centrai
Savivaldybėse esantys psichikos sveikatos centrai teikia paslaugas moterims, patiriančioms pogimdyvinę depresiją. Šiuose centruose dirba psichologų ir psichiatrų komandos, kurios gali suteikti reikiamą pagalbą. Norint gauti paslaugas, nereikia šeimos gydytojo siuntimo.
Bendruomeniniai Šeimos Namai
Kiekvienoje savivaldybėje veikia bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose taip pat teikiama pagalba pogimdyvine depresija sergančioms mamoms. Šiuose namuose galima gauti informaciją apie paslaugas, dalyvauti savitarpio pagalbos grupėse ir gauti šeimos konsultacijas.
Krizinio Nėštumo Centras
Krizinio nėštumo centras teikia pagalbą moterims, išgyvenančioms sunkumus nėštumo metu ir po gimdymo. Nors centras neturi patalpų visuose miestuose, pagalba moterims suteikiama per savanorius psichologus, akušerius, ginekologus ir kitus specialistus. Moterys gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas.
Klaipėdos Rajono Visuomenės Sveikatos Biuras
Klaipėdos rajone moterys gali gauti pagalbą Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biure. Čia vykdomi mokymai pagal programą „Šeimos pasirengimas naujagimio atėjimui“, kuriuose skiriamas dėmesys pogimdyvinei depresijai. Biure psichologai konsultuoja moteris, susiduriančias su pogimdyvine depresija, taip pat renkamos savitarpio pagalbos/paramos grupės.
Pagalbos Moterims Linija
Moterys visą parą gali kreiptis į pagalbos moterims liniją. Šioje linijoje dirba psichologai ir savanoriai, kurie gali suteikti emocinę paramą ir informaciją apie pagalbos galimybes.
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
SAM Iniciatyvos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat imasi iniciatyvų, siekiant gerinti pogimdyvinės depresijos atpažinimą ir pagalbą moterims:
- Veiksmų planas: SAM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sukūrė veiksmų planą, kuriame numatyta nuo 2024 m. liepos 1 d. pradėti veikti vieningą sistemą, teikiančią pagalbą mamoms.
- Medikų apmokymai: Plane numatyta įtraukti medikus: bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos.
- Informacinė medžiaga: SAM parengė ir išplatino informacinę medžiagą apie pogimdyvinę depresiją ir pagalbos galimybes.
- Šeimų lankymo modelis: SAM planuoja išplėtoti šeimų lankymo modelį, kurio pilotinis projektas vyksta 16-oje savivaldybių. Tokiu būdu teikiama kompleksinė pagalba intensyvių vizitų metu.
Iššūkiai ir Stigmos
Nepaisant prieinamų pagalbos galimybių, moterys vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais ir stigmomis, kurios trukdo joms kreiptis pagalbos.
- Žinių trūkumas: Visuomenei trūksta žinių apie pogimdyvinę depresiją, todėl moterys dažnai bijo kreiptis pagalbos.
- Stigma: Daugelis moterų jaučia gėdą ir kaltę dėl savo jausmų, todėl stengiasi slėpti savo būklę nuo kitų.
- Lėšų trūkumas: Kai kurioms organizacijoms, teikiančioms pagalbą moterims, trūksta lėšų, todėl tenka prašyti paramos iš fizinių asmenų.
- Prieinamumo problemos: Ne visose savivaldybėse yra prieinamos visos reikalingos paslaugos.
Kaip Padėti Sau?
Psichologė Aistė Ananjevaitė pataria moterims, susiduriančioms su psichologiniais sunkumais po gimdymo:
- Pripažinti sau, kad ji neprivalo visko daryti pati.
- Paprašyti artimųjų pagalbos.
- Pasirūpinti mityba, kad joje būtų gausu Omega 3 riebalų ir vitamino D.
- Būti atlaidžiomis ir atjaučiančiomis sau.
tags: #pogimdyvines #depresijos #statistika