Šiame straipsnyje nagrinėjama kognityvinė vartotojų elgsena, remiantis Eglėsio teorija, ir aptariamas interneto vartotojų elgesys, kuris šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus. Straipsnyje remiamasi įvairiais tyrimais, įskaitant „Microsoft“ kasmet sudaromą Skaitmeninio mandagumo indeksą (DCI), ir analizuojami veiksniai, turintys įtakos vartotojų elgesiui internete ir už jo ribų.
Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, vartotojų elgsena tampa vis sudėtingesnė ir įvairialypė. Kognityvinė vartotojų elgsena, apimanti pažinimo procesus, turinčius įtakos vartotojų sprendimams, yra svarbi sritis, kurią būtina suprasti norint efektyviai bendrauti su vartotojais ir kurti sėkmingas rinkodaros strategijas. Eglėsio teorija, pabrėžianti logiško galvojimo reikšmę, gali būti naudinga analizuojant ir suprantant vartotojų elgsenos motyvus ir sprendimus.
Skaitmeninis Mandagumas: Tendencijos ir Įžvalgos
Kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (DCI) atskleidžia nemandagaus tono ir netinkamo turinio mastą internete procentais. Kuo žemesnis indekso rodmuo, tuo sąmoningesniais laikomi tos šalies vartotojai ir tuo mažiau grėsmių jie patiria. Naujausias DCI įvertinimas siekia 70 proc. ir rodo, kad tokia dalis interneto vartotojų patyrė kokią nors grėsmę internete. Tyrimo duomenimis, pernai šis indeksas pasaulyje pasiekė 70 proc., per metus išaugo 4 proc. Geriausius įvertinimus tarp tirtų šalių gavo interneto vartotojai iš Jungtinės Karalystės (DCI indeksas - 52 proc.), Nyderlandų (56 proc.), Vokietijos (58 proc.), Malaizijos (59 proc.), JAV (60 proc.). Žemiausiai reitingo lentelėje atsiduria Kolumbija (80 proc.), Peru (81 proc.), Pietų Afrika (83 proc.). Pastarosios šalys pasiekė antirekordą ir tapo pirmosiomis šalimis, turinčiomis didesnį nei 80 proc.
Tyrimas atskleidė, kad netinkamą elgesį internete dažniausiai iššaukia kitų vartotojų išvaizda arba politiniai nesutarimai - abi šias priežastis kaip svarbiausias įvardijo 31 proc. respondentų. Kaip netinkamo elgesio pretekstą apklaustieji įvardija ir vartotojų seksualinę orientaciją (30 proc.), religines pažiūras (26 proc.), rasę (25 proc.).
Šią savaitę daugelis pasaulio šalių mini Saugesnio interneto dieną, o Lietuvoje šiuo metu minima Saugesnio interneto savaitė. Netinkamu elgesiu laikomas vartotojų žeminimas, priekabiavimas, patyčios, diskriminacija, neapykanta ar agresija. Taip pat kenkimas konkrečių vartotojų reputacijai - asmens duomenų klastojimas, netinkamas informacijos pateikimas, melagingi teiginiai.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Kognityvinės Psichologijos Įtaka Vartotojų Elgsenai
James Hillman, vienas žymiausių gelmių psichologijos atstovų, teigia, kad šiandienos psichologijai pritrūko svarių idėjų. Jas pakeitė tyrimų projektai, socialinės programos, įvairūs terapijos būdai. Šiuo metu klinikinėje (gydomojoje) psichologijoje priskaitoma arti 300 terapijos būdų. Tuo tarpu nuo Freudo ir Jungo laikų tepasirodė viena reikšmingesnė psichologinės sistemos atžala - pažinimo arba kognityvinės psichologijos vardu.
Pritaikomoji pažinimo psichologija išsiskleidžia į kelias šakas: elgesio pakeitimo būdai (Michael Mahoney, Donald Meichenbaum); kognityvinė terapija (Aaron Beck); daugiaformė terapija (Arnold Lazarus); loginė - emocinė terapija (Albert Ellis). Nors šios šakos skiriasi praktiniais gydymo būdais, jos visos pabrėžia logiško galvojimo reikšmę sveiko ar jausmiškai sužaloto žmogaus gyvenime. Šiuo metu Beck'o ir Ellis'o sistemos yra stipriau teoriškai pagrįstos nei kitos pažinimo terapijos atžalos. Jų gydymo metodai taip pat yra plačiai naudojami visoje Amerikoje.
Iš visų kognityvinės psichologijos atstovų, filosofiniu atžvilgiu, Albert Ellis bene bus pats svarbiausias. Jis, kaip ir kitos tradicinės psichiatrijos ir psichologijos mokyklos (psichoanalizė, neuro-psichiatrija ir behaviorizmas) savo sistemą laiko moksline. Jo nuomone, mokslas yra logiško galvojimo vyksmas ir įvairiais matavimais patvirtintos išvados. Tokiu būdu mokslininkas yra ir kiekvienas logiškai galvojąs žmogus, ir laboratorijoje tyrimus vedąs specialistas. Abu mat remiasi išvestiniu (deduktyviniu ar indukciniu) protavimu. Abu naudojasi stebėjimo įrankiais: juslėmis ar kokiais nors sudėtingesniais aparatais, kaip pvz. mikroskopais, teleskopais ir t.t.
Toliau Ellis tvirtina, kad tik tos išvados, kurios yra patvirtintos tiesiogiu juslių pažinimu ar mokslinių įrankių tarpininkavimu, yra tikros. Visos kitos išvados, jo įsitikinimu, tėra tik burtai, prietarai ar magija. Sakysime, Dievo negalime apčiuopti jokiais moksliniais įrankiais, todėl tikėjimas į Dievą esąs magiško, ne moksliško galvojimo išdava. Šioje vietoje Ellis nejučiomis nuslysta į metafiziką. Ateistas mokslininkas virsta ateistu tikinčiuoju. Mat Ellis savo filosofiją parėmė metafizine (epistemologine) prielaida, jog tai, ko mes negalime pažinti juslėmis ar pagalbiniais moksliniais įrankiais, iš viso neegzistuoja. Šitokia prielaida nėra mokslinė. Jos tikrumo negalima įrodyti. Todėl ir Ellis'o tariamai mokslinę pasaulėžiūrą reiktų vadinti "religija be Dievo".
Nors ir stovėdamas ant materialistinės filosofijos pakopos, Ellis, anaiptol nesimėto į determinizmą. Jis netiki, kad žmogaus veiksmai yra apspręsti neurocheminių elementų, pasąmonės reiškinių (Freudas) ar aplinkos įtakos (Skinner). Kaip Carl Rogers ir Viktor Frankl, Ellis tiki, kad žmogus yra laisva būtybė. Tiesa, jo laisvė yra apribota fizinių, psichinių bei socialinių sąlygų. Bet, nors individas dažnai tų jam duotų sąlygų pakeisti negali, jis visada gali keisti savo laikyseną jų atžvilgiu. Kiekvienas žmogus, kaip tas kalinys, pro savo kalėjimo langelį gali matyti žvaigždėtą dangų arba purviną žemę.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Doros srityje Ellis'o sukurta sistema krypta į hedonizmą: "Siek momento malonumų, bet pasverk juos ateityje numatomomis pasekmėmis". Malonumams matuoti Ellis skolinasi "laimės skaitiklį" iš Bentham'o, 19-to a. anglų filosofo. Šis laimės skaitiklis nurodo: "Elkis taip, kad malonumų skalė nusvertų nemalonumų rodyklę". Ellis'o nuomone, "atsisakyti malonumo reikštų atsisakyti gyvenimo tikslo". Šiuo atžvilgiu Ellis'o lėkštas hedonizmas susikerta su Franklio giliu personalizmu, tvirtinančiu, jog ne malonumas, o prasmė yra žmogaus giliausias troškimas. Laimė ir malonumas pasiekiami tik prasmės keliu.
Logoterapijos ir racionalinės terapijos pažiūros dar labiau susikryžiuoja, palietus lytinę sritį. Ellis'o supratimu, labiausiai prieinama ir bene intensyviausiai išgyvenama malonumo forma yra lytinis santykiavimas. Todėl Ellis žodžiu ir raštu skelbia lytinio gyvenimo laisvę. Frankl teigimu, lytinis santykiavimas yra meilės išraiška, o ne vien tik fizinių poreikių patenkinimo priemonė.
Paradoksas Ellis'o filosofijoje keistoku būdu pasikartoja ir jo etikoje. Filosofijoje Ellis mokslininkas nejučiomis virsta "tikinčiuoju". Etikoje Ellis hedonistas virsta stoiku. Gyvenime jis yra darbštus, drausmingas, neištaigus, realus. Jis netiki jokiomis utopijomis. Savo klientus jis moko priimti pasaulį tokį, koks jis yra: netobulas, neteisingas ir nelaisvas. Jis nuolat jiems primena žinomą faktą, kad žmogus niekuomet negaus viso to, ko jis nori, ir visiškai neišvengs viso to, ko nenori. Vilčių sudužimas (frustracija), liūdesys ir kančia yra žmogaus gyvenimo neišvengiama dalis.
Teorijoje Ellis, kaip ir Freudas, religiją laiko pagrindine neurozės priežastimi. Tačiau praktikoje jis pripažįsta, kad tik fanatiškos, kietai puritoniškos religijos apraiškos žaloja žmogų. Priešingai, humaniškos religijos, priimančios žmogaus trapumą, yra visiškai racionalios ir girtinos bei priimtinos terapijoje. Tiems, kurie dirba su krikščionimis ar žydais, Ellis pataria susipažinti su Šv. Raštu. Tokiu būdu jie gali pataisyti klientų iškraipytą supratimą sveiko humanizmo Naujajame Testamente. Kai kurie racionalinės terapijos atstovai eina dar toliau. Jie teigia, kad teorinius psichinio gydymo metodų pagrindus galime rasti Šv. Rašte. Praktinis šių principų pasisavinimas gali vesti į gilesnį religijos supratimą. Iš tiesų, kognityvinės terapijos metodai vis plačiau ir plačiau panaudojami pastoracinėje psichologijoje.
Kognityvinė psichologija ir terapija nėra surišta su jokia filosofija, pasaulėžiūra ar socialine sistema, ir todėl tikintysis ar ateistas, krikščionis ar musulmonas, marksistas ar kapitalistas gali lygiai veiksmingai pasinaudoti jos metodika ir įžvalgomis.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Eglėsio Teorija ir Vartotojų Elgsenos Modeliavimas
Kognityvės psichologijos šulai jos vedamąją mintį pasiskolino iš romėnų filosofo Epicteto, gyvenusio pirmame šimtmetyje prieš Kristų. Pasak šio Romos stoiko, "Ne patys dalykai, bet galvojimas apie juos suerzina žmones". Kitaip sakant, žmonės atsiliepia į išorės veikimą taip, kaip jie tą apraišką supranta, o ne taip, kaip iš tikrųjų yra.
Sakysime, praeinąs pažįstamas neatsako į mano pasisveikinimą. Mano jausminė atliepą į šį faktą priklausys nuo to, kaip aš šį įvykį sau išsiaiškinsiu. Jei bičiulio tylą palydėsiu mintimi: "Jis tyli, nes ant manęs pyksta", - kaltės jausmas perbėgs mano kūną. To pasekmėje greičiausiai pradėsiu kratyti savo sąžinę. Priešingai, jei jo tylą suprasiu, kaip sąmoningą manęs pažeminimą, tuomet pykčio jausmas sukils manyje. Jei, pagaliau, tas pažįstamo elgesys mano bus vėl kitaip suprastas: "Jis taip kažkuo susirūpinęs, jog manęs net nepastebėjo", - tuomet rūpestis ar užuojauta sujaudins mano širdį. Žodžiu, skirtingas įvykių išaiškinimas iššaukia skirtingas jausmines atliepas, kaip pvz. pyktį, gailestį, liūdesį, džiaugsmą ir t.t. Iškreiptas (negatyvus) galvojimas sukelia iškreiptus (negatyvius) jausmus, o pozityvus galvojimas yra lydimas pozityvių jausmų bei psichinių pergyvenimų.
Todėl peršasi išvada, kad, norint atitaisyti iškreiptus jausmus, reikia, visų pirma, atitaisyti asmens iškreiptas pažiūras į save, aplinką ir gyvenimą aplamai. Norint ligą pagydyti, pirmiausia reikia ją atrasti, atpažinti. Norint iškreiptas pažiūras atitiesinti, reikia iškrypimus atpažinti, o tai nėra taip lengva. Mat tos iškreiptos pažiūros, kaip viltas prisidengęs avies kailiu, tūno pasąmonės paviršiuje. Tos slaptos mintys, dažnai apsigaubusios altruizmo skraiste, siurbia jausminės energijos syvus. Kognityvinės psichologijos mokyklos (A. Beck, A. Ellis) kaip tik ir padeda tokias žmogaus psichei žalingas mintis atpažinti ir jas pakeisti. Jas aprašydamas, A. Beck jas sugrupuoja į automatinių minčių grupę.
Automatinės Mintys ir Jų Įtaka
A. Beck'o supratimu, neurotinių ligų pagrindas yra netikslus galvojimas arba iškreiptos mintys. Jos veikia kaip sąlyginiai refleksai. Kitaip sakant, jos nėra nei apgalvotos, nei įgimtos, bet asmens įsigytos ar išmoktos gyvenimo eigoje. Jos pasireiškia savaime, žaibo greitumu, individui nedarant jokių pastangų. Sunkesnėse emocinėse ligose jas labai sunku pašalinti. Užtat jos ir vadinamos "automatinėmis" mintimis ar vaizdiniais. Šie minčių vaizdiniai, kaip jau buvo minėta, visuomet pasirodo prieš jausmų sužadinimą. Kognityvinės teorijos tvirtinimu, šie iškreipti minties vaizdiniai kaip tik ir veda į jausminės pusiausvyros sutrikimą. Reiktų dar pridurti, kad tos mintys neatitinka tikrovę. Jos visuomet yra daugiau ar mažiau klaidingos. Bėda yra ta, kad tokių minčių savininkas jas laiko tikėtinomis ir tikromis. Jis tų iškrypimų visai nepastebi. Jam tie minties vaizdiniai atrodo tikri, atspindį tikrovę. Toks nerealus galvojimas apie raktinius individą liečiančius klausimus ir nurodo skirtumą tarp normalių ir nenormalių jausmų. Kokią reikšmę priduodame mus supantiems įvykiams, tokiais jausmais į juos ir atliepiame. Jei, pvz., užpuoliką laikysiu pavojingu, išgyvensiu baimę. Jei tą patį užpuoliką dargi palaikysiu neteisingu (įžūliu, bet ne pavojingu), tuomet, greičiausiai, patirsiu pykčio jausmą.
Turinio atžvilgiu mūsų "automatinės" mintys viena nuo kitos labai skiriasi. Pavyzdžiui, vadinamos paranojinės asmenybės savivertę liečianti slapta mintis būtų: "Aš teisingas, jis klaidingas. Aš vertingas, jis niekingas". Tuo tarpu depresijos prislėgtas asmuo savivertės mintį iškreips savo nenaudai: "Aš klaidingas, jis teisingas. Aš niekingas, jis vertingas". Arba, sakysime, labai agresyvus asmuo laikosi šios taisyklės: "Jei aš nestumdysiu kitų, jie mane stumdys". Gi labai drovus individas greičiausiai sau taikys priešingą dėsnį: "Jei tik atversiu burną, visi tuojau šoks ant manęs".
Aron Beck paduoda ištisą sąrašą slaptų iškreiptų minčių, vedančių mus į liūdną nuotaiką ar net į depresiją. Suminėsime tik keletą būdingesnių. "Mano asmens vertė priklauso nuo to, kaip apie mane galvoja". "Aš negaliu gyventi be meilės. Jei mano žmona (vyras, tėvas, vaikas ir t.t.) manęs nemyli, esu bevertis". "Jei kas nesutinka su mano nuomone, reiškia, kad jis manęs nemėgsta". Į perdėtą tobulumą (perfekcionizmą) linkę žmonės velka sunkią klaidingų privalumu naštą: "Privalau būti tobulu draugu, tėvu, mokytoju, vyru, žmona ir t.t. Privalau niekuomet neįsižeisti. Privalau viską žinoti, suprasti ir numatyti . . ." Ši pasisavintų dieviškų savybių litanija gali būti gana ilga. Ji, lyg geležiniai pančiai, sukausto žmogų, neleisdama jam nei psichologiškai, nei dvasiškai išsiskleisti. Kiek vėliau nurodysime, kaip tokias iškreiptas galvosenas atpažinti ir pašalinti.
Neracionalus Galvojimas ir Jo Pasekmės
Visų pirma, neracionalus galvojimas nėra teisingas, t.y. neparemtas tikrove. Už tokio galvojimo visuomet slypi koks nors reikalavimas, kaip, pvz.: "Aš reikalauju, kad pasaulis būtų teisingas". Neracionalios mintys veda į iškreiptus jausmus, kaip, pvz., perdėta baimė, apatija, pyktis ir t.t. Tos "neprotingos" mintys kliudo žmogui siekti užsibrėžto tikslo. Normalūs žmonės paprastai naudojasi logiškomis ir nelogiškomis racionaliomis ir neracionaliomis mintimis, nes kiekvieno pažiūros į tikrovę yra daugiau ar mažiau nuspalvintos ir "kvailomis" spalvomis. Dėl to nereikia keliauti į bepročių namus, nors vis vien tenka patirti nemažai psichinio skausmo.
Ellis išlukšteno keliolika tokių "neprotingų" idėjų, apkartinančių mūsų gyvenimą.
I. "Būtina, kad suaugęs žmogus būtų mylimas kiekvieno jam reikšmingo asmens". Už šito klaidingo reikalavimo slypi perdėta baimė būti atstumtam. Toks žmogus klaidingai galvoja, kad jo vertė, kaip elgetai išmalda, ateina iš kitų rankų. Paprastai šia savybe pasižymi "priklausomos" (dependent) asmenybės, nepajėgiančios ant savų kojų stovėti.
būti vertingas asmuo". Šios minties klaida yra ta, kad ji sutapatina asmens vertę su pasiektais laimėjimais. Tokios rūšies pasisekimas neatspindi žmogaus vertės, tik jo talentus ir jo patirtį.
"Mano laimė priklauso nuo aplinkos įvykių, kuriems aš pats mažai arba jokios įtakos neturiu". Tiesa, kad dauguma įvykių, kurie paliečia mūsų gyvenimą, kaip metų laikai arba oro atmainos, nėra mūsų kontrolėje. Vienok laikysena tų įvykių atžvilgiu tikrai priklauso nuo mūsų pačių. Džiaugsmas, liūdesys, pyktis, nėra aplinkos reiškiniai, bet mūsų psichės pergyvenimai. Mes patys, ne aplinka, juos tvarkome.
"Koks gimiau, toks ir mirsiu. Mano praeitis apsprendė mano dabartį. Tėvai kalti, jei nemėgstu darbo; jie manęs neišmokė dirbti". Neginčytina, kad įgyti įpročiai turi didelės įtakos mūsų elgesiui. Tačiau tai dar nereiškia, kad žmogus tų įpročių pakeisti negali. Praeities pergyvenimai nepateisina dabarties veiksmų.
"Lengviau vengti gyvenimo sunkenybių, negu su jomis grumtis". Paprastai šios klaidingos minties griebiasi tie, kuriems sunku atsisakyti betarpiško malonumo vėlesnio, bet didesnio, pasitenkinimo dėlei. Šitokia laikysena būdinga narkomanams ir neurotiniams delsėjams. Iš tikro, vengiant pareigų ar atsakomybės, išeikvojama daugiau psichinės energijos, nei juos be delsimo atliekant. Šalia to, nuolatinis delsimas atneša daug nemalonumo.
Kaip anksčiau minėjome, Ellis sugrupavo visas, per savo ilgus terapijos metus užtiktas "neprotingas" mintis į trylika kategorijų. Galbūt per daug suprastintai bandėme sukalti kognityvinei terapijai teorinius rėmus. Toks suprastintas aprašymas gali sudaryti įspūdį, jog pritaikomoji pažinimo psichologija yra tik sveiko proto naudojimas rasti bei gydyti emocinius ir psichinius sužalojimus. Iš tiesų, kaip ir visose kitose terapijose, taip ir čia, šalia sveiko proto dar reikia žmogaus psichės pažinimo ir profesinio įgudimo. Mat visos kalbėjimo (dialogo) terapijos turi bendrų elementų. Visos privalo savo klientus išklausyti ir su jais bendrauti profesinių metodų rėmuose.
Terapinis Santykis ir Kognityvinės Terapijos Metodai
Albert Ellis, Aaron Beck ir visi jų sekėjai pabrėžia, kad pagrindinė "žodinio" veiksmingumo sąlyga yra glaudus ryšys tarp gydančiojo, tarp terapisto ir kliento. Tik pasitikėjimo nuotaikoje atsitiesia pažeistos asmenybes, Šiuo atžvilgiu kognityvinė terapija pasisavina Rogeis'o ir CarkhufFo reikalaujamas veiksmingo terapisto savybes. visų pirma terapistas privalo turėti įsijautimą (empathy) ir mokėti jį parodyti. Kitaip sakant, jis sugeba pajusti, ką kitas žmogus išgyvena, ir tą savo jausmą perduoti. Terapistui reikia ne tik savo klientą atjausti, bet ir jo mintis atspėti. Negali būti veiksmingos terapijos be pagarbos klientui. Gerbti kitų asmenį giliausia prasme reiškia pripažinti jam teisę pasirinkti net klaidingus ar sau žalingus sprendimus; t.y. leisti jam klysti. Anaiptol, pagarba asmeniui nereiškia pritarimo jo blogiems veiksmams. Galima pasmerkti jo veiksmus, nepasmerkiant paties asmens.
Kognityvinės terapijos metodai reikalauja, kad ir terapistas, ir jo klientas būtų konkretūs. Nesileidžiant į pasąmonę, dėmesys turi būti nukreiptas į reikalingą išsprendimo klausimą. Apibūdinami įvykiai su visomis smulkmenomis, ieškoma klaidingų minčių, neleidžiant klientui pakilti į teorines padanges ar nuslysti į nereikšmingus prisiminimus.
Vartotojų Elgsena ir Socialinė Atsakomybė
Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI). Naujausias DCI įvertinimas siekia 70 proc. ir rodo, kad tokia dalis interneto vartotojų patyrė kokią nors grėsmę internete.
Minėdama Saugesnio interneto savaitę, kompanija „Microsoft“ apklausė 25 šalių[1] interneto vartotojus ir atnaujino kasmetinį Skaitmeninio mandagumo indeksą (angl. Digital Civility Index, DCI). Jis nurodo nemandagaus tono ir netinkamo turinio internete mastą procentais. Kuo žemesnis indekso rodmuo, tuo sąmoningesniais laikomi tos šalies vartotojai ir tuo mažiau grėsmių jie patiria. Tyrimo duomenimis, pernai šis indeksas pasaulyje pasiekė 70 proc., per metus išaugo 4 proc. Geriausius įvertinimus tarp tirtų šalių gavo interneto vartotojai iš Jungtinės Karalystės (DCI indeksas - 52 proc.), Nyderlandų (56 proc.), Vokietijos (58 proc.), Malaizijos (59 proc.), JAV (60 proc.). Žemiausiai reitingo lentelėje atsiduria Kolumbija (80 proc.), Peru (81 proc.), Pietų Afrika (83 proc.). Pastarosios šalys pasiekė antirekordą ir tapo pirmosiomis šalimis, turinčiomis didesnį nei 80 proc.
„80 proc. tyrime apklaustų paauglių nurodo, kad jų tėvai yra pavyzdys jiems, kaip dera elgtis skaitmeninėje erdvėje. Dėl šios priežasties ypatingai raginu tėvus sutelkti dėmesį į mandagų ir saugų elgesį internete. Visuomenės priimtos elgesio taisyklės realiame gyvenime yra gana aiškios visiems, tačiau internete suaugusieji kartais negalvoja apie tai, kaip įsitraukia į diskusijas, atskleidžia informaciją, reiškia įvairias emocijas ar kad savo veiksmais internete kartais sukelia nepatogumų kitiems. Toks atsakingumas svarbu, nes, pavyzdžiui, net 42 proc. DCI duomenimis, dažniausiai netinkamą elgesį internete iššaukia kitų vartotojų išvaizda arba politiniai nesutarimai - abi šias priežastis kaip svarbiausias įvardijo 31 proc. respondentų. Kaip netinkamo elgesio pretekstą apklaustieji įvardija ir vartotojų seksualinę orientaciją (30 proc.), religines pažiūras (26 proc.), rasę (25 proc.). 66 proc. Šią savaitę daugelis pasaulio šalių mini Saugesnio interneto dieną, o Lietuvoje šiuo metu minima Saugesnio interneto savaitė. Netinkamu elgesiu laikomas vartotojų žeminimas, priekabiavimas, patyčios, diskriminacija, neapykanta ar agresija. Taip pat kenkimas konkrečių vartotojų reputacijai - asmens duomenų klastojimas, netinkamas informacijos pateikimas, melagingi teiginiai.
Auksinė taisyklė - elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Būkite empatiški, užjaučiantys ir geranoriški kiekvienoje situacijoje. Stabtelėkite prieš atsakydami. Sustokite, įkvėpkite ir tik tada ramiai atsakykite į komentarus, kurie suerzina ar su kuriais nesutinkate. Ginkite užpultuosius. Aktyviai kritikuokite netinkamą elgesį internete. Ginkite ne tik savo, bet ir kitų vartotojų interesus. „Microsoft“ (Nasdaq „MSFT“) išmanios debesijos eroje padeda bendrovėms, organizacijoms, namų vartotojams transformuoti save skaitmeniniam pasauliui.
tags: #kognityvine #vartotoju #eglesio #teorija