Įvadas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra šiuolaikinis, moksliškai pagrįstas psichoterapijos metodas, skirtas atstatyti psichologinę pusiausvyrą ir pašalinti ligos simptomus. Ši terapija remiasi glaudžiu ryšiu tarp mūsų minčių, emocijų ir elgesio, kurie veikia vieni kitus. KET efektyviai taikoma gydant įvairius sutrikimus ir psichologines problemas, taip pat siekiant geriau pažinti save ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Pagrindai
Mintys, Emocijos ir Elgesys
KET remiasi patikrintu praktikoje modeliu, teigiančiu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Mūsų mąstymui didelę įtaką daro vaikystėje ir paauglystėje susiformavę įsitikinimai apie save. Terapeutas padeda klientui atpažinti savo mintis, emocijas, neracionalų elgesį ir juos keisti. Tokiu būdu pats klientas visam laikui išmoksta tvarkytis su simptomais, psichologinėmis ar santykių problemomis. Šis įgūdis išlieka visam gyvenimui.
Svarbu suvokti, kad mūsų savijautą nulemia ne pats įvykis ar situacija, o tai, kaip mes suprantame ir ką mąstome apie tai. Vienas iš pagrindinių KET tikslų - atpažinti kliento mąstymo ypatumus, padėti suvokti, kaip jie įtakoja emocinę savijautą, ir padėti keisti disfunkcinį mąstymą bei elgesį racionaliu, adaptyviu šioje situacijoje.
KET Principai
KET yra struktūruota laike terapija, turinti aiškias metodikas ir orientuota į kliento minčių, įsitikinimų bei elgesio pokyčius. Pats klientas aktyviai įtraukiamas į terapijos procesą. KET nukreipta į dabartį, stengiantis išmokyti klientą gyventi „čia ir dabar“. Terapija yra šviečiamojo pobūdžio, klientui suteikiamos žinios, kurių dėka jis savarankiškai išmoksta spręsti savo problemas.
Pagrindiniai KET principai apima:
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
- Kognicijų stebėjimą: Minčių ir mąstymo būdų atpažinimas.
- Ekspoziciją: Probleminių situacijų apibrėžimas ir užduoties suskaidymas į mažesnius žingsnelius nuo lengviausio iki sunkiausio.
- Pastiprinimą ir apdovanojimą: Tinkamas elgesys pastiprinamas, galimas ir savęs pastiprinimas.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Taikymas
Gydomi Sutrikimai ir Psichologinės Problemos
Kognityvinė elgesio terapija efektyviai gydo įvairius sutrikimus, įskaitant:
- Depresiją
- Panikos sutrikimą
- Generalizuoto nerimo sutrikimą
- Įvairias baimes
- Potrauminio streso sutrikimą
- Įkyrių minčių ir veiksmų (OKS) sutrikimą
- Socialinę fobiją
- Valgymo sutrikimus
- Priklausomybes alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms
Ši terapija veiksminga ne tik gydant sutrikimus ir ligas, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas, tokias kaip nepasitikėjimas, drovumas, bendravimo sunkumai ir kt. Tyrimai patvirtina, kad ši terapija, derinama su medikamentais, veiksminga šizofrenijos, bipolinio sutrikimo atvejais. Terapinius tikslus vidutiniškai planuojama pasiekti per 12-16 sesijų.
Ribojimai ir Kontraindikacijos
Kognityvinė ir elgesio terapija reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl netinkama esant atminties sutrikimams, sumišimui, žemam intelektui, nepakankamai kliento motyvacijai bei esant kai kuriems asmenybės sutrikimams.
KET ir Medikamentinis Gydymas
Kognityvinė elgesio terapija gali būti taikoma su medikamentiniu gydymu arba be medikamentų.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Istorija ir Raida
Kognityvinė elgesio terapija tarp psichologinio gydymo metodų atsirado palyginti neseniai. Istoriškai elgesio terapija atsirado anksčiau už kognityvinę. Ankstyvoji elgesio terapija rėmėsi Pavlovo sąlyginių ir nesąlyginių refleksų teorija. Elgesio terapija tam tikras problemas (pavyzdžiui, nerimo, panikos) spręsdavo efektyviau nei kitos terapinės sistemos. Tačiau vien refleksais nebuvo galima paaiškinti žmogaus elgesio. Paaiškėjo, kad kognityviniais metodais galima užpildyti gana nemažas spragas. 1960-1970 m. prasidėjo kognityvinė revoliucija. Kognityvinės terapijos pionieriais laikomi Aronas Beckas ir Albertas Ellisas.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Kognityvinė Elgesio Terapija ir Susitaikymas
Patirties Vengimas ir Susitaikymas
Kai patiriame nemalonias mintis, emocijas ar pojūčius, dažnai natūralus reagavimo būdas yra vengti šių sunkių patirčių. Tai vadinama patirties vengimu, kuris, kaip įrodė mokslas, kuria ir palaiko psichologinį stresą. Susitaikymas reiškia vidinę diskusiją apie galimybę vykti privatiems vidiniams įvykiams be bandymo juos kontroliuoti. Todėl susitaikymas yra tampriai susijęs su atida (mindfulness) ir yra laikomas kertiniu teigiamo elgesio pasikeitimo mechanizmu trečiosios bangos kognityvinėje elgesio terapijoje, tokioje kaip dialektinė elgesio terapija, atida paremtoje kognityvinėje terapijoje, susitaikymo ir įsipareigojimo terapijoje.
KET ir Susitaikymo Skatinimas
Kognityvinio elgesio terapeutai naudoja intervencijas, nutaikytas į skirtingus tarpusavyje susijusius susitaikymo skatinimo ir mokymosi procesus. Kognityviniame lygmenyje KET leidžia peržiūrėti su vengimu susijusius įsitikinimus, t. y. tikėjimo struktūras, kurias motyvuoja (ar palaiko) patyriminis vengimas. Elgesio lygmenyje akistata be vengimo pritaikoma, kad sukeltų korektyvines patirtis su kitais atvejais vengiamais privačiais įvykiais.
Motyvaciniame lygmenyje akistatai kliudo faktas, kad vengimo reakcijos paprastai sąlygojamos pastiprinto mokymosi: vengimas iš karto sumažina neigiamus jausmus, o neigiamos vengimo pasekmės atsiskleidžia daug lėčiau nei teigiamos, todėl neturi stipraus poveikio operantiniam mokymuisi. Kognityvinė elgesio terapija bando pasipriešinti sąlygotam vengimui, paruošiant pacientą sąveikavimui su blogomis patirtimis, t. y. skatinant susitaikymo motyvaciją. Tai gali būti atlikta skatinant įžvalgas apie ilgalaikes vengimo pasekmes, ypač akcentuojant jų nesuderinamumą su asmeniniais vertybiniais tikslais ir derinant motyvacines klausinėjimo technikas.
Psichodelinė Terapija ir Kognityvinė Elgesio Terapija
Psichodelinės Terapijos Principai
Psichodelinė terapija yra dvasinių sutrikimų gydymas, kurio metu pacientas gauna vieną arba kelias vidutines arba dideles klasikinių serotonerginių psichodelinių junginių (psilocibinas, ajavaska arba LSD) dozes kontroliuojamoje, profesionalioje - klinikinėje aplinkoje. Dozavimo sesijose, kurios įterptos į trumpos (psichoterapinės) intervencijos modelį su pasiruošimo ir integravimo konsultavimo sesijomis, terapeutai paprastai imasi nedirektyvaus darbo (nebando nukreipti paciento dėmesio į konkrečias jo problemas).
Vengimas ir Susitaikymas Psichodelinėje Terapijoje
Pozityvus ilgalaikis psichodelinės terapijos poveikis priklauso nuo staigios psichodelinės patirties kokybės. Kokybiniai interviu su pacientais parodė, kad vengimas ir susitaikymas dažnai yra psichodelinių patirčių centrinės temos ir, kad pacientai dažnai apibūdina praeinančius kovos su intensyviu neigimu epizodus. Kartais tai vyksta, net pacientams žinant, kad jie yra fiziškai saugūs, ir kad psichodelinė būsena pasibaigs. Bandymai kontroliuoti iššūkį keliančią patirtį dažniausiai neatneša norimo palengvėjimo. Vietoje to, pacientai dažnai pasakoja, kad patirtis įgauna pozytivesnį atspalvį, kad jie galiausiai pasiduoda, ar paleidžia, kai jie susitaiko su patirtimi.
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
Pacientai dažnai patiria unikalaus atvirumo smarkiai suintensyvintoms emocijoms epizodus dozavimo sesijose, dažnai apibūdindami patirtį, jog anksčiau paslėpti ir užgniaužti jausmai tapo labiau pasiekiami, arba buvo paleisti. Daugelis dalyvių liudija apie emocinio atvirumo padidėjimą, kuris tęsiasi ilgai, net pasibaigus ūmiam psichodeliniam poveikiui, o simptomų sumažėjimas po psichodelinės terapijos susijęs su pagerintais neuroniniais emocinio atsako rodmenimis.
Psichodelinė terapija skatina ilgalaikius pokyčius: patirties vengimą keičia susitaikymas. Buvo pateiktas paaiškinimas, kad šis poveikis priežastingai susijęs su aukščiau paminėtomis emocinio proveržio patirtimis, o neseniai atliktas apklausos tyrimas preliminariai remia tokį požiūrį. Tačiau, už to slypintys psichologiniai procesai iki šiol nebuvo įvardinti.
Psichodelinė Terapija ir Susitaikymą Skatinantis Mokymosi Procesas
Psichodelinė terapija gali palengvinti susitaikymą skatinantį mokymosi procesą, kuris naudojamas ir kognityvinės elgesio terapijos intervencijose. Carhart-Harris’as ir Frinston’as pasiūlė vieningą požiūrį į ūmų psichodelikų poveikį smegenims. Pagal nuspėjamojo apdorojimo struktūrą, smegenys su savo hierarchine sąndara pildo savo hierarchiškai organizuotą generatyvų dabartinio ir bendrojo pasaulio buklės modelį.
Daugelis dvasinių ligų požymių gali būti interpretuojami kaip vengimas. Tai labiausiai akivaizdu sergant nerimo sutrikimais, kai nerimą provokuojančių situacijų vengimas yra svarbus simptomas, tačiau vengimas yra ir daugelio kitų diagnostinių kategorijų dalis: sergant depresija - pasyvumas, pasitraukimas, ir ruminavimas gali tarnauti kaip būdas vengti nelaukiamų emocinių patirčių. Intoksikacija atlieka panašų vaidmenį piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis sutrikimuose. Sergant obscesiniu - kompulsiniu sutrikimu, prausimosi ritualai gali neutralizuoti užsikrėtimo baimę, ir panašiai. Žvelgiant į tokius elgesio šablonus kaip į vengimo strategijas, šie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu sumažina varginančių patirčių grėsmę.
Kognityvinė Psichoterapija: Sprendimai ir Tikslai
Kognityvinė psichoterapija yra orientuota į sprendimus ir tikslus bei skatina žmones būti aktyviais ir atsakingais. Kognityvinė elgesio terapija skatina žmones išmokti būti savo pačių terapeutais. Per pratimus, terapijos metu ir namų darbus tarp sesijų, žmonės yra mokomi įgūdžių, kuriais jie gali keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį. Ši terapija daugiausia dėmesio skiria tam, kas vyksta žmogaus dabartiniame gyvenime, o ne tam, kas lėmė jo sunkumus.
Operantinis Sąlygojimas
Operantinis sąlygojimas, arba operantinis mokymasis yra bet kokia procedūra, kurios metu elgesys pastiprinamas arba pasilpninamas, priklausomai nuo pasėkmių. Operantinis sąlygojimas taip pat vadinamas instrumentiniu mokymusi. Su gyvūnais atliekama didžioji dalis operantinio sąlygojimo eksperimentų . Siekiant išaiškinti gyvūnų protinius sugebėjimus, eksperimentus su jais atlikinėjo Edward Lee Thorndike.
Išskirti keturi operantinio mokymosi tipai: teigiamas pastiprinimas, neigiamas pastiprinimas, teigiama bausmė bei neigiama bausmė. Teigiamo pastiprinimo metu reakcijas seka stimulo pasirodymas arba stimulo sustiprėjimas. Neigiamo pastiprinimo metu elgesys stiprinamas stimulo intensyvumo sumažėjimu, arba visišku stimulo panaikinimu.
Susitaikymas su Savimi
Susitaikymas su savimi arba savęs priėmimas reiškia pripažinimą fakto, kad esame klystantys žmonės. Padarome klaidų, nesiseka, galime elgtis sau ir kitiems nenaudingais būdais, imame nervintis, galime neteisingai vertinti vienas kitą ir panašiai. Save teisiant blogėja psichologinė ir emocinė sveikata, kuri neigiamai veikia mūsų veiklą. Tikėjimas, kad esame visiškai nesėkmingi ir nieko verti sukelia depresiją ir nerimą. Tokioje būsenoje protas užprogramuotas save skriausti, o ne mąstyti kaip pakeisti padėtį ar išspręsti problemas. Tai nėra švelnioji psichologija, o susitaikymas savimi nereiškia, kad “mes esame pasirengę klysti”, arba turėtume pritarti savo klaidoms. Kognityvinė elgesio terapija pasisako už susitaikymą su savimi, kaip klystančiu žmogumi.
tags: #kognityvinis #paniko #modelis