Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Šis mokslas apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Psichologija šiais laikais turi didelę įtaką pasaulyje, įskaitant tokias sritis kaip mokslai, tyrimai ir sveikata. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime psichologo profesiją, jos ypatumus, reikalavimus, veiklos sritis, studijų galimybes ir karjeros perspektyvas Lietuvoje.
Psichologo Profesijos Esmė ir Patrauklumas
Psichologo profesija yra patraukli dėl galimybės pažinti žmogaus vidinį pasaulį. Psichologijos mokslas nuolat tobulėja, suteikdamas naujų žinių apie žmogaus elgesį, emocijas ir psichologines problemas. Psichologijos žinios pritaikomos įvairiose srityse, tokiose kaip ugdymas, sveikatos priežiūra, teisėsauga, organizacijos, sportas ir žmogiškųjų išteklių vadyba. Psichologai puikiai išmano, kokią įtaką šie faktoriai daro sveikatai, laimei ir gerai savijautai.
Psichologas, Psichoterapeutas ir Psichiatras: Skirtumai
Svarbu atskirti tris panašias, bet skirtingas profesijas: psichologą, psichoterapeutą ir psichiatrą. Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichoterapeutas dirba giliau - taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui.
Kada Kreiptis į Psichologą?
Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai ištinka krizė. Daugelis žmonių pagalbos ieško tik tada, kai situacija tampa nebepakeliama, tačiau psichologinis palaikymas gali būti veiksmingas ir tada, kai tiesiog jaučiamas vidinis diskomfortas, pasimetimas ar emocinis nuovargis. Psichologas padeda išmokti atpažinti jausmus, suprasti vidines būsenas ir jų kilmę. Tai leidžia žmogui geriau susivokti savyje, sumažinti vidinę įtampą, aiškiau bendrauti ir priimti sąmoningesnius sprendimus. Darbas su psichologu padeda stiprinti savivertę, valdyti stresą, spręsti santykių ar darbo iššūkius. Tai ne tik emocinės sveikatos gerinimas, bet ir galimybė keisti įsišaknijusius elgesio modelius bei išsivaduoti iš vidinių blokų. Kreiptis į psichologą - tai drąsus žingsnis į save. Nors visuomenėje vis dar išlieka mitų apie psichologinę pagalbą, vis daugiau žmonių renkasi pasirūpinti savo emocine sveikata lygiai taip pat, kaip ir fizine.
Asmeninės Savybės ir Kompetencijos
Nors stojantiesiems į psichologiją nekeliama specifinių asmenybės savybių reikalavimų, tam tikri bruožai gali padėti sėkmingai dirbti šį darbą. Svarbu gebėti reflektuoti, analizuoti, kritiškai mąstyti ir ieškoti sąsajų. Taip pat reikalingas empatiškumas, noras pažinti save ir kitus, atsakomybė bei pagarba kitų asmenų teisėms ir orumui. Psichologas turi nuolat tobulėti ir mokytis, siekdamas asmeninės ir profesinės kompetencijos.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Psichologo Veiklos Sritys ir Funkcijos
Psichologo profesija apima platų veiklos spektrą, orientuotą į psichologinės pagalbos teikimą, asmenybės raidą ir prisitaikymą prie socialinių, mokymosi ir profesinių sąlygų. Psichologai į įvairias situacijas leidžia pažvelgti iš skirtingų pusių. Svarbiausios psichologo veiklos sritys:
- Asmeninių ir grupinių psichologinių konsultacijų planavimas, organizavimas ir vedimas.
- Elgesio ir veiklos modelių identifikavimas, asmens problemos pobūdžio, jo potencialo ir savybių įvertinimas.
- Empirinių psichologinių tyrimų atlikimas, gautų duomenų interpretavimas.
- Psichologinės pagalbos priemonių numatymas ir intervencijos metodų taikymas.
- Psichologijos žinių apie psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus teikimas įvairaus amžiaus žmonėms individualiai ir grupėse.
- Profesinės patirties skleidimas psichologams regiono, šalies ir tarptautiniu mastu.
Psichologinė Pagalba Mokykloje
Viena iš svarbių psichologo veiklos sričių yra psichologinė pagalba mokykloje. Šios pagalbos tikslas yra prevencinėmis priemonėmis stiprinti mokinių (vaikų) psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, skatinti saugios ir palankios ugdymosi aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams (vaikams), mokytojams, kitiems švietimo įstaigos darbuotojams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).
Psichologinės pagalbos uždaviniai:
- Nustatyti mokinio (vaiko) psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas ir padėti jas spręsti.
- Stiprinti mokytojų, kitų švietimo įstaigos darbuotojų, tėvų, (globėjų, rūpintojų) gebėjimą bendrauti su mokiniais (vaikais), turinčiais psichologinių problemų.
- Padėti laiduoti palankias psichologines sąlygas mokinio (vaiko) ugdymo (si) procese.
Psichologinis Konsultavimas
Tai pagrindinė mokyklos psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti vaiko, tėvų (ar teisėtų vaiko atstovų), pedagogų problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Mokyklos psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko ugdymo proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su tėvais (ar teisėtais vaiko atstovais), pedagogais, švietimo, vaikų globos įstaigų vadovais ir kitais su vaiko ugdymu susijusiais asmenimis.
Psichologinis Įvertinimas
Konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie vaiko psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Įvertinimas - vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas. Vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Vaiko brandumo įvertinimą priešmokykliniam ugdymui atlieka psichologai. Įvertinimo metu vaikas turi pasilikti kabinete be tėvų (globėjų). Pokalbis ir vertinimas trunka iki 1 valandos.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti psichoterapiją
Švietėjiška Veikla
Tėvų, pedagogų ir kitų su vaiko ugdymu susijusių asmenų švietimas aktualiais vaiko psichologijos, amžiaus tarpsnių, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.
Darbo Priemonės ir Potencialūs Darbdaviai
Psichologai savo darbe naudoja įvairias priemones, tokias kaip fiksavimo priemonės, informacinės komunikacinės technologijos, testų ir klausimynų rinkiniai bei speciali dalykinė literatūra. Potencialūs darbdaviai yra psichikos sveikatos, reabilitacijos, krizių pagalbos centrai, ugdymo institucijos, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigos, valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Gali vykdyti ir individualią veiklą.
Abipusis Pasitikėjimas Psichologo ir Kliento Santykiuose
Abipusis pasitikėjimas psichologo ir kliento santykiuose yra pagrindinis veiksnys sėkmingam bendravimui. Tai pasiekiamą per sąžiningumą, malonų elgesį su klientais, norą padėti ir tikėjimą savimi. Pasitikėjimas savimi yra pagrindas, ant kurio statomi stiprūs santykiai ir efektyvus darbas su klientais. Ryšio užmezgimas nėra labai paprastas, todėl psichologas turi būti nuoširdus ir atviras, stengtis, kad pacientas galėtų išsakyti savo problemas ir tada bandyti jas išspręsti ar duoti patarimus.
Kaip Tapti Psichologu Lietuvoje?
Norint tapti psichologu Lietuvoje, reikia įgyti atitinkamą išsilavinimą. Pirmiausia reikia baigti psichologijos bakalauro studijas, o vėliau - psichologijos magistro studijas. Svarbu pasirinkti programą, kuri atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į programos akreditaciją, dėstytojų kvalifikaciją ir galimybę tęsti studijas magistrantūroje.
Kaip Atpažinti Tinkamą Studijų Programą?
Renkantis psichologijos studijų programą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į XIX amžių
- Studijų programa turi turėti aiškią studijų kryptį.
- Programą turi sudaryti ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kitų studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys.
- Psichologijos programoje dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje.
- Kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota.
Studijų Programų Ypatumai Universitetuose
VDU psichologijos programa vykdoma nuo 1991 m. ir atitinka „EuroPsy“ standartus. Pabaigusieji programą gali tęsti studijas bet kurioje socialinių mokslų ar kitos srities magistrantūros programoje bei psichologijos krypties magistrantūros studijose. MRU siūlo psichologijos studijų programą, kuri atitinka Europos psichologų federacijos (EFPA) standartus ir yra trumpiausia Lietuvoje.
Kokius Pirmuosius Žingsnius Turėtų Žengti Būsimas Studentas?
Stojant į psichologiją būtina išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų. Taip pat svarbu, ar psichologijos studijų programą siūlanti aukštoji mokykla psichologų rengimui turi pakankamą mokslinį ir pedagoginį potencialą.
Ko Tikėtis Studijų Metu?
Psichologijos bakalauro studijų metu būsimieji psichologai įgyja daug pamatinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie būtini norint tęsti studijas jau specializuotoje psichologijos magistrantūroje ir tapti savarankiškai dirbančiu psichologu: žinios apie individualius, grupių bei organizacijų ypatumus ir skirtumus, mokėjimai atlikti psichologinį vertinimą, psichologinio konsultavimo pradmenys, įgūdžiai psichologijos žinias pritaikyti šviečiant visuomenę, gebėjimas vykdant įvairias profesines veiklas paisyti profesinės etikos, mokėjimai vykdyti psichologijos mokslo tyrimus.
Karjeros Perspektyvos
Baigus psichologijos bakalauro studijas, absolventai gali dirbti psichologo asistentais švietimo, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Taip pat savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Psichologijos magistrai gali dirbti profesionaliais psichologais, tęsti studijas doktorantūros studijų programose. Įgiję daugiau darbo patirties ir papildomų kompetencijų, gali vadovauti šios srities specialistų veiklai, tapti padalinio, įstaigos vadovu.
Psichologų Paklausa
Psichologų paklausa nuolat auga dėl įvairių priežasčių, tokių kaip dažnesni patyčių, savižudybių, smurto artimoje aplinkoje, skyrybų atvejai. Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose - darželiuose, mokyklose.
Psichologo Atlyginimas Lietuvoje
Psichologo atlyginimas Lietuvoje gali labai skirtis priklausomai nuo daugelio veiksnių, įskaitant patirtį, išsilavinimą, darbovietės tipą ir vietą. Šie veiksniai gali turėti didelės įtakos psichologo uždarbiui.
Istorinis Psichologijos Raidos Kontekstas
Psichologija kaip mokslas turi ilgą ir įvairialypę istoriją. Su psichiniais reiškiniais susijusius faktus kaupė ir aiškino senovės šalių (Indijos, Kinijos, Egipto, Babilonijos, Persijos, Graikijos) filosofai. Iki 19 a. antros pusės psichologijos problemas daugiausia nagrinėjo filosofai, remdamiesi loginio protavimo principais, bet nebandė tų išvadų patikrinti arba įrodinėti. Aiškindami pasaulio atsiradimą ir gamtos reiškinius senovės filosofai nagrinėjo ir sielos (iki 19 a. antros pusės taip buvo vadinama psichika) problemą, materialistiškai (materializmas) ir idealistiškai (idealizmas) gvildeno sielos prigimties, jos substancionalumo, struktūros, sielos ir kūno santykio, pažinimo gebėjimų problemas.
Atomistinio materializmo (atomizmas) pradininkas Demokritas (460-370 pr. Kr.) teigė, kad siela materiali ir sudaryta iš smulkių dalelyčių - atomų, bet jų forma kitokia negu kūno atomų, jos panašios į ugnies atomus. Platonas (427-347 pr. Kr.) sielą laikė dieviškąja žmogaus dalimi ir nepriklausoma nuo kūno. Ji yra nemirtinga ir iki žmogui gimstant egzistuoja idėjų pasaulyje. Patekusi į žmogaus kūną siela pamiršta, ką žinojo, ir pažinimas yra prisiminimas to, ką ji jau buvo patyrusi idėjų pasaulyje. Siela yra žmogaus lemtis. Kokią sielą žmogus gavo, tokį jis gavo ir gyvenimą. Žmones, gavusius sielą su stipriu jusliniu pagrindu, trauks paprastas daiktiškas gyvenimas - jie mylės žemę, namus, šeimą, darbą. Impulsyvią sielą gavę žmonės turės polėkių, sieks daugiau, jiems rūpės aukštesni dalykai. Arčiausiai idėjų sferos skriejusią sielą turintys žmonės bus įžvalgūs, susivaldantys, mokantys gyvenimo aplinkybes pakreipti sau norima linkme. Platonas laikomas dualizmo pradininku psichologijoje, nes pripažino, kad yra 2 nepriklausomi pradai - siela ir kūnas.
Platono mokinys Aristotelis (384-322 pr. Kr.) pirmasis sistemingai psichinius reiškinius aprašė veikale Apie sielą (De anima, lietuvių kalba 1959). Nuo šio veikalo pasirodymo iki 18 a. mokslas apie vidinius žmogaus išgyvenimus (sielą) buvo vadinamas animastika (taip jis vadintas ir Vilniaus universiteto Teologijos fakultete). Remdamasis biologine konceptualine schema Aristotelis sielos (psichikos) tyrimus priartino prie gamtos mokslo ir medicinos, pateikė sąvokų sistemą, iškėlė svarbių problemų: jutiminio ir racionaliojo pažinimo, atminties, jausmų ir emocijų. Teigė, kad siela neatskiriama nuo kūno: siela esanti gyvybės principas, kūną formuojanti jėga (entelechija), ją turi visi gyvieji organizmai. Siela nedaloma, bet trejopai reiškiasi gyvojo organizmo veikloje: žemiausia siela yra maitinančioji (ji leidžia augalams maitintis ir daugintis), gyvūnai turi jaučiančiąją sielą, dėl to jie gali jausti, džiaugtis, liūdėti, kentėti ir kita, aukščiausiąją mąstančiąją sielą turi tik žmogus.
Asmenybės ypatybes, jos tipus (charakterologija) vienas pirmųjų aprašė senovės graikų filosofas Teofrastas (apie 370-288 pr. Kristų) veikale Charakteriai (Charektere). Filosofas, teologas Augustinas (354-430) pabrėžė reikalingumą pažinti save, analizuoti savo sąmonę ir sielos išgyvenimus (savistaba). Viduriniais amžiais psichikos tyrimai mažai plėtoti, labiau domėtasi raganavimu, chiromantija, astrologija. Iš tų laikų labiausiai psichologijai nusipelnė katalikų filosofas ir teologas Tomas Akvinietis (apie 1225-74). Savo psichologines pažiūras jis išdėstė veikaluose Suma prieš pagonis (Summa contre gentiles 1258-64), Apie sielą (1269-70) ir Teologijos suma (Summa theologica 1267-73).
Psichologijos raidai turėjo reikšmės ir kitų mokslų tyrimai, daugiausia senovės medikų darbai. Graikų gydytojas Hipokratas (460-377 pr. Kr.) teigė, kad žmonės skiriasi savo dinamikos ypatumais. Vieni yra lėti, kiti greiti, dar kiti ramūs ar impulsyvūs. Jis bandė aiškinti, nuo ko tai priklauso, sukūrė temperamento sąvoką ir išskyrė 4 jo tipus: choleriką, sangviniką, melancholiką ir flegmatiką. Fiziologas Galenas (apie 130-apie 200) atskleidė ryšius tarp psichinių ir fizinių reiškinių, psichikos buveine laikė smegenis.
Psichologijos problemų svarstymas labai suaktyvėjo naujaisiais amžiais. Vokiečių filosofas R. Göckelis (1547-1628) knygoje Psichologija - žmogaus elgesys, siela, raida (Psychologia hoc est de hominis perfectione, anima, ortu 1590) pirmasis pavartojo psichologijos terminą, pavadino ją sielos mokslu. Prancūzų filosofas M. de Montaigne’is savo veikaluose pabrėžė psichologijos svarbą ir nurodė, kad šiam mokslui medžiagos reikia semtis daugiausia iš savo paties sąmonės. 17 a. atsiradusi racionalistinė kryptis (racionalizmas) mąstymą ir protą laikė vieninteliu ir svarbiausiu pažinimo šaltiniu. Prasidėjusi nauja gamtos mokslų epocha keitė požiūrį į kūną, jo sandarą ir funkcionavimą. Labai reikšmingi prancūzų filosofo ir matematiko R. Descartes’o veikalai. Jis teigė, kad žmogaus sielą ir kūną sudaro 2 nepriklausomos substancijos, siela yra ten, kur yra mąstymas, t. y. pačiame smegenų centre, arba abiejų didžiųjų smegenų pusrutulių jungtyje. Didžiulę reikšmę tolesnei mokslo raidai turėjo R. Descartes’o sukurta reflekso sąvoka ir elgesio aiškinimas reflekso principu. Remdamasis Augustinu įtvirtino ir introspekcinę (introspekcija) sąmonės (uždaro vidinio pasaulio) sampratą. Sąmonė, kaip sielos atributas, tapo psichologijos objektu.
Kaip priešprieša racionalizmui atsirado empirizmo srovė, kuri pažinimo pagrindiniu šaltiniu laikė ne mąstymą, bet patyrimą. Psichologijoje įsigalėjo empirinė kryptis (empirinė psichologija), daugiausia po anglų filosofo F. Bacono veikalų, buvo suformuluotos svarbios psichologijos sąvokos. Anglų filosofas T. Hobbesas aprašė asociaciją kaip dėsningą psichinių reiškinių ryšį, kurį lemia fiziologinis ryšys. Vokiečių filosofas ir matematikas G. W. Leibnizas iškėlė hipotezę, kad yra psichinių reiškinių, nepriklausančių nuo reflektuojančios sąmonės, t. y. neįsisąmonintų. Didelę įtaką vėlesnių laikų filosofams ir psichologams turėjo Didžiosios Britanijos filosofų J. Locke’o ir D. Hume’o išorinės ir vidinės patirties išskyrimas, introspekcinio psichinių faktų pažinimo būdo postulavimas. Chr. Wolffas pateikė galių teoriją, pagal kurią žmogus turi daug galių, t. y. daug tam tikrų pastovių gebėjimų, pvz., regos, klausos, atminties, protavimo. Siela veikianti galiomis: jutimais, jausmais, vaizduote, protu, valia ir kita. Galios yra tarpininkaujantis elementas tarp sielos ir kūno.
Vokiečių filosofas I. Kantas, racionalistinės psichologijos šalininkas, skyrė praktinį ir teorinį protą. Veikale Praktinio proto kritika (Kritik der praktischen Vernunft 1788, lietuvių kalba 1987) teigė, kad praktinio proto sumetimais tenka pripažinti sielos buvimą ir jos nemirtingumą. Nors tiesiogiai sielos substancialumo ir negalima pažinti, bet reiškinys suponuoja priežasties (daikto) buvimą. Jis neigė eksperimento reikšmę psichologijai, vėliau vokiečių fizikas ir psichologas G. T. Fechneris rekomendavo psichologijoje taikyti matematiką. Vokiečių filosofas ir edukologas J. F. Herbartas rekomendavo psichologijai taikyti matematiką ir kritikavo galių teoriją. Veikale Psichologija kaip mokslas (Psychologie als Wissenschaft 2 tomai 1824-25) teigė, kad negalima psichinio gyvenimo aiškinti galiomis, pasiūlė galios terminui kitą prasmę: galia yra ne kažkoks tarpinis elementas tarp sielos ir kūno, bet vienas arba kitas sielos gebėjimas ir įpratimas, pvz., žmogus turi gebėjimą atsiminti, įsivaizduoti, mąstyti, įgyti (per pratybas) gebėjimą piešti arba griežti smuiku.
Vokiečių fiziologas, anatomas, ichtiologas J. P. Mülleris (1801-58) sukūrė specifinės energijos dėsnį, pagal kurį, skirtingais dirgikliais veikiant (dirginant) tą patį jutimo organą pojūtis būna toks pat. Pvz., šviesos bangoms veikiant regėjimo nervą patiriamas šviesos pojūtis, bet jis pajuntamas regėjimo nervą dirginant ir elektros srove, chemikalu arba susitrenkus galvos smegenis, t. y. regėjimo juslė turi savo įprastą specifinę energiją. Ieškant sąmonėje kylančių idėjų (vaizdinių) jungimosi dėsnių sukurta asociacinė psichologija, kuri idėjų asociaciją laikė universaliu psichinių reiškinių aiškinimo principu.
Apie 200 m. 19 a. sparčiai plėtojantis gamtos mokslams pagausėjo tyrimų, susijusių su psichologijos problematika. Tiriant jutimo organų fiziologiją kartu buvo tiriamos ir psichinės funkcijos (G. T. Fechneris, M. L. F. Helmholtzas, E. Weberis; Vokietija). Fiziologai pradėjo tyrinėti žmogaus nervų sistemos problemas, psichiką tyrė specialiais moksliniais metodais. Atsirado požiūris, kad psichika yra smegenų funkcija. 19 a. viduryje fiziologijos laboratorijose atlikus elementariųjų psichikos funkcijų (pojūčių, suvokimų, reakcijos) tyrimus psichologija susiklostė kaip savarankiškas mokslas. Fiziologiniais tyrimais buvo nustatyta, kad yra sąmoningi ir nesąmoningi psichikos procesai, kad veikia visas reflekso lankas. 19 a. antroje pusėje psichologija, daugiausia eksperimentinė psichologija, buvo labai artimai susijusi su fizika ir fiziologija. Nauji fiziologijos duomenys lėmė psichologijos problemų kėlimą ir formulavimą. Susidarė prielaidos psichologijai tapti savarankišku mokslu.
Vienas pirmųjų naujojo mokslo kūrėjų ir teoretikų buvo struktūrinės psichologijos atstovas W. M. Wundtas. Remdamasis introspektyviosios psichologijos tradicija, 19 a. mechanistine asociacine psichologija jis psichologijos objektu laikė sąmonę (tiesioginę patirtį), kurios struktūros tyrimas yra psichologijos pagrindinis uždavinys. Sąmonės struktūra galinti būti atskleista skaidant ją į elementus (pojūčius, vaizdus, jausmus) ir aiškinant jų jungimosi dėsnius. W. M. Wundtas sujungė introspekciją su eksperimentiniu metodu. Laboratorinėmis sąlygomis tiriamajam buvo pateikiami įvairūs stimulai, kuriuos tiriamasis turėjo stebėti ir nusakyti, kas vyksta sąmonėje. Šias pažiūras plėtojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. B. Titcheneris ir kiti struktūralizmo mokyklos šalininkai.
Priešingas atomistinei asociacinei psichologijai idėjas skelbė vokiečių filosofo F. Brentano aktų psichologijos teorija, pagal kurią reikia tirti sąmonės aktyvumą ir savistaba analizuoti vidinius veiksmus, operacijas. W. M. Wundto ir F. Brentano programiniai teiginiai rėmėsi idealistine filosofija. Sistemingų eksperimentinių psichikos tyrimų pradininkas W. M. Wundtas 1879 Leipcige įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją (tai laikoma eksperimentinės psichologijos pradžia). W. M. Wundtas eksperimentinės psichologijos tikslu laikė individualios sąmonės analizę ir apibūdinimą tiriamajam stebint savo sąmonės būseną tam tikromis eksperimentatoriaus sudarytomis sąlygomis, todėl pirmaisiais psichofiziologiniais eksperimentais buvo tiriami pojūčiai, suvokimas, elementariosios emocijos. Greitai pradėta atsiriboti nuo tiriamojo savistabos sutelkiant dėmesį. Itin reikšmingi buvo tokio pobūdžio vokiečių psichologų H. Ebbinghauso 1885, G. E. N. Müllerio 1893 atlikti atminties tyrimai. Netrukus eksperimentiškai pradėta tirti įgūdžius, dėmesį. Asmenybės individualiems skirtumams tirti buvo sukurtas testų metodas. Jo pradininkai - Didžiosios Britanijos psichologas antropologas, statistikas F. Galtonas, prancūzų psichologas A. Binet, rusų psichologas A. Lazurskis, vokiečių psichologas ir filosofas W. L. Sternas. 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje reikšmingų eksperimentų atliko rusų psichologai V. Bechterevas (1886 įkūrė pirmąją eksperimentinės psichologijos laboratoriją Rusijoje), R. Lange, prancūzų psichologas T. A. Ribot, Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas J. M. Cattellis (pirmasis psichologijos profesorius), Würzburgo mokyklos psichologai (N. K. Achas, O. Külpe).
Aprašomoji psichologija, susiklosčiusi kaip reakcija į vyravusią eksperimentinę psichologiją, teigė, kad psichologijos uždavinys - žmogaus dvasinio pasaulio prasminių darinių (išgyvenimų) supratimas, paremtas sąsajų su istorinėmis, kultūrinėmis vertybėmis aiškinimu. Aprašomoji psichologija turėjo įtakos geštaltpsichologijai.
tags: #kokia #veikla #uzsiima #psichologai