Visuomenėje vis dar gajūs mitai ir stereotipai, susiję su psichologine pagalba, dėl kurių žmonės dažnai vengia kreiptis į specialistus, baimindamiesi neigiamų pasekmių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar verta kreiptis į psichologą, kokie mitai apgaubia šią sritį ir kokios galimos pasekmės.
Ar lieka įrašas apsilankius pas psichiatrą?
Daugelis žmonių nerimauja, ar apsilankius pas psichologą lieka įrašas, kuris gali pakenkti ateityje. Tačiau tai yra mitas. Apsilankius pas psichologą medicinos įstaigoje, asmens kortelėje paliekamas įrašas, kad toks vizitas buvo, bet tas įrašas niekam pakenkti negali. Jeigu vis dėlto baimė apie įrašą medicininėje kortelėje yra labai stipri, galima rinktis apsilankymą pas privatų psichologą ar skambinti į pagalbos liniją telefonu.
Kaip teigia Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius, situacija Lietuvoje šiuo atveju yra labai smarkiai pasikeitusi ir apribojimų likę mažai. Pavyzdžiui, norint įsigyti ginklą, įsidarbinti policijoje ar kituose darbuose, taip pat net vairuotojo pažymėjimui reikalinga pažyma iš psichiatro. Žmonės bijo, kad reikės tos pažymos. Yra toks įsivaizdavimas, kad jei tu kreipeisi pagalbos, paskui tu negausi nei ginklo, nei teisių, nei kažkur dirbti galėsi. Taip nėra. Tie sąrašai, ligos, apribojimai yra labai konkretūs. Kokios būklės žmogus negali, tarkim, gauti leidimo ginklui arba dirbti tam tikro darbo. Diagnozės ir būklės yra tik pačios sunkiausios: šizofrenija, ūmios psichozės. Beveik niekur nėra nustatyta, kad su ta diagnoze tu niekada negali gauti, sakykim, darbo. Yra nustatyti labai konkretūs terminai. Kol žmogus serga, tuo metu psichiatro leidimai neduodami. Miego sutrikimai, nerimas, depresija - tai dažniausi sutrikimai, su kuriais susiduria žmonės. Dėl šių susirgimų nėra užkertamas kelias.
Mitai apie psichologinę pagalbą
- Jei lankysiuosi pas psichologą, tai reikš, kad esu silpnas. Kreiptis pagalbos - tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
- Lankytis pas psichologą reikia tik tada, kai situacija tampa nevaldoma. Kuo anksčiau ieškoma pagalbos, tuo lengviau ir greičiau galima spręsti problemas.
- Vyrai psichologinės pagalbos nesikreipia - tai „nevyriška“. Visi - nepriklausomai nuo lyties - patiria emocinius sunkumus ir turi teisę ieškoti pagalbos.
- Psichologai gali „perskaityti“ mintis ar pasakyti, ką jaučiu. Psichologai padeda žmogui pačiam geriau suprasti savo mintis, emocijas ir elgesį.
- Psichologai pasako, ką daryti ir kaip išspręsti problemas. Psichologas padeda žmogui pačiam rasti atsakymus, kurie atitiktų jo unikalią situaciją ir poreikius.
- Psichologinei pagalbai nereikalingas specialus išsilavinimas - svarbiausia gyvenimiška patirtis. Išsilavinimas yra būtinas, nes psichologas įgyja gilių žinių apie žmogaus psichiką, elgesį ir emocinius procesus, taip pat išmoksta taikyti moksliškai pagrįstus metodus.
- Jei lankysiuosi pas psichologą, tai negalėsiu gauti darbo ir prarasiu teises. Šis mitas neturi pagrindo.
- Psichologinės konsultacijos turi greitai padėti. Psichologinė pagalba - tai procesas, reikalaujantis laiko.
- Psichologinė pagalba yra malonus ir lengvas procesas. Darbas su emocijomis, traumomis ar giliai įsišaknijusiais įsitikinimais gali būti sunkus ir kartais net nemalonus.
- Į psichologą reikia kreiptis tik sergant psichinėmis ligomis. Kaip rytais reikia praustis, taip kartas nuo karto pravartu „išsiplauti“ ir savo vidų.
Netolerancija ir stigma Lietuvoje
Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis atkreipia dėmesį į netolerantišką visuomenės požiūrį į žmones, turinčius psichikos sutrikimų. Anot jo, visuomenė dažnai pradeda šalintis tokių asmenų, kai sužino apie jų būklę. Lietuvių bendruomenė istoriškai buvo gana uždara, o tai galėjo turėti įtakos tokiam požiūriui. Žmonės neretai mano, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys negali pilnavertiškai gyventi. Tačiau E. Laurinaitis siūlo prisiminti filmą „Nuostabus protas“, kuris parodo, kad net ir turint sunkų psichikos sutrikimą, protas gali būti ypatingas ir netgi pelnyti Nobelio premiją.
Nuslėpta tiesa ir jos pasekmės
Lietuvoje depresijos diagnozė dažnai neįrašoma į paciento kortelę, o tai gali turėti rimtų pasekmių. Gydytojai gali nesuvokti daugelio dalykų, vykstančių su pacientu, nes depresija gali sukelti ne tik psichikos, bet ir fizinius simptomus, tokius kaip skausmas, maudulys, energijos stoka, dėmesio koncentracijos sutrikimas ar prastas gebėjimas įsiminti informaciją. Pacientui kreipiantis į šeimos gydytoją su tokiais nusiskundimais, šis gali pasimesti ir pradėti ieškoti kitų diagnozių. Todėl galimybė keistis informacija yra labai svarbi. Deja, depresija neretai suprantama kaip nenoras dirbti, nors iš tiesų tai yra energijos kiekio sumažėjimas, dėl kurio žmogus negali atlikti įprastų darbų.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
(Ne)paženklintas visam gyvenimui?
Jeigu žmogus yra sirgęs psichikos sutrikimu ir ši informacija įrašyta medicinos kortelėje, neretai jis tampa paženklintu visam gyvenimui. Tačiau E. Laurinaitis teigia, kad joks žmogus nėra sveikas visą laiką, todėl nereikėtų klijuoti ligonio etiketės, kai žmogus išsprendžia savo problemas. Taip pat vyrauja stereotipas, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys padaro daugiausiai nusikaltimų, tačiau iš tikrųjų jie padaro keturis kartus mažiau įstatymų pažeidimų negu vadinamieji „sveiki“ žmonės.
Pokyčiai teisės aktuose
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija analizuoja siūlomus teisės aktų dėl draudimo dirbti kai kurių specialybių atstovams sirgus depresija pakeitimus. Iniciatyvos autoriai siekia mažinti psichikos sutrikimus turinčių asmenų atskirtį ir destigmatizaciją. Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai atliko tyrimą ir pristatė pasiūlymus, kurie galėtų nulemti didesnius pokyčius šioje srityje. Ataskaitoje teigiama, jog teisėjai, medikai, vaistininkai, advokatai, notarai, prokurorai negali toliau tęsti darbo ir yra diskriminuojami, jeigu jiems diagnozuotas net ir lengvas psichikos sutrikimas, pavyzdžiui, depresija. Tokie asmenys gali prarasti teisę vairuoti bei įsivaikinti.
Ar kas keisis?
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas teigia, jog situacija dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmos Lietuvoje yra nuvilianti. Anot jo, vizitas pas psichikos sveikatos specialistą vis dar asocijuojasi su nepilnavertiškumo jausmu, baime ar kompleksu, nes tai gali užkirsti kelią karjeros galimybėms ateityje. Tačiau jis pabrėžia, kad vien tik vizitas pas psichikos sveikatos specialistą ar jo paskirtų vaistų išrašymas negali daryti įtakos asmenų kasdienei veiklai ar karjerai, jei liga netrukdo asmeniui priimti sprendimų, efektyviai ir našiai dirbti. R. Šarknickas atkreipia dėmesį į dažną papildomų duomenų reikalavimą dalyvaujant viename ar kitame priėmimo į pareigas konkurse, įskaitant klausimus apie vizitus pas psichikos sveikatos specialistus ir jų paskirtus vaistus. Tai prisideda prie psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmos Lietuvoje.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Psichologė Gintė Gudzevičiūtė teigia, kad vis drąsiau ir garsiau kalbama apie psichologinės pagalbos poreikį, tačiau dažnai tai skamba paprastai tol, kol šis klausimas nepaliečia tavęs asmeniškai. Kreiptis pagalbos gali būti sunku, net jei žmogus supranta, kad su savo gyvenimo iššūkiais susitvarkyti vienas pats nepajėgus.
Štai keletas situacijų, kai verta pagalvoti apie emocinę pagalbą:
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
- Jaučiatės, kad kažkas su jumis ne taip, kaip būdavo seniau. Jei nuotaika per daug ir per ilgai yra bloga, tai gali signalizuoti prasidedančią depresiją, kurią reikia gydyti.
- Santykiai su artimaisiais kelia vis daugiau įtampos, nei pasitenkinimo. Augant įtampai, vis dažniau pastebime nedžiuginančius savo ir kito jausmus, nežinojimą, ką ir kaip reikia daryti, kad santykis pagerėtų.
- Vis dažniau pagalvojate: tai ne jums, negalite, nesugebėsite. Sumažėjus savivertei, atsiranda daugybė ribų, neleidžiančių iš gyvenimo pasiimti viską, ką jis gali pasiūlyti.
- Intymus gyvenimas labiau kelia diskomfortą, o ne malonumą. Atsirandant priešingiems jausmams (baimei, nepasitenkinimui, nesaugumui, nenorui, negalėjimui mylėtis ir pan.) reikėtų susimąstyti, nes šie jausmai gali slėpti daugybę patiriamų psichologinių sunkumų.
- Jaučiate fizinius negalavimus, tačiau nėra nustatytos jų priežastys. Nusilpęs imunitetas, varginantys galvos, skrandžio, raumenų ir kiti skausmai, dusulys, kurių fiziologinė kilmė nepatvirtinta, gali būti jūsų psichologinio išsekimo, ilgalaikio streso, jaučiamo nerimo pasekmės.
- Pastebite, kad dažniau nei įprastai vartojate vaistus, svaigiąsias medžiagas. Dažnesnis psichotropinių medžiagų vartojimas gali signalizuoti apie giliai užslėptus jausmus bei problemas, nuo kurių bandote pabėgti.
- Darbas vargina, neteikia pasitenkinimo, jaučiatės daugiau duodantis nei gaunantis. Jeigu vis dažniau patiriate stresą, nepasitenkinimą, jums sunku vykdyti užduotis, galite įvardyti, kad jaučiate emocinį, psichinį ir fizinį išsekimą ar spaudimą, tai jau yra signalai, rodantys apie profesinio perdegimo atsiradimą.
- Vaikystės prisiminimai kelia daugiau skausmo nei džiaugsmo.
Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse).
Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112.
Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą.
Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais.
Darbdavio vaidmuo
Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą.
Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai - kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichinę sveikatą tikrinti?
Darbdavys negali domėtis darbuotojo vizitais pas specialistą.
Tiesa, psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti.
Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos - darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais.
Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą.
Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui.
Psichologas ir psichiatras - ne tas pats: šių specialistų funkcijos skiriasi
Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.
Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.
Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti).
Galimos pasekmės darbuotojui, darbdaviui neteisėtai renkant informaciją apie sveikatą
Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą.
Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją.
Darbuotojo teisė, darbdaviui bandant rinkti informaciją apie sveikatą
Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.
Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui. Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas - tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.
Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, yra atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.
E. sveikatos pokyčiai
Tvarkai, kai žmogus apsilankęs pas privatų psichiatrą gali išlikti anonimiškas, ateina galas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priėmė įsakymą, kad visi gydytojai psichiatrai privalės duomenis apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, priklausomybes kelti į e. sveikatos posistemę.
Kaip LRT.lt informavo ministerija, nuo birželio 20 dienos įsigalios psichikos sveikatos pokyčiai e. sveikatoje. Visi gydytojai psichiatrai privalės duomenis apie paciento sveikatos būklę, diagnozę kelti į e. sveikatos posistemę.
„Informacija apie psichinę žmogaus sveikatą e. sveikatoje bus riboto naudojimo.
Tuo metu SAM atstovė M. Oleškevičienė tvirtina, kad naujas ministro įsakymas dėl prievolės į sistemą įtraukti diagnozę ir paskirtą gydymą galios visoms gydymo įstaigoms, nepaisant to, ar jos turi sutartį su Ligonių kasa, ar neturi sutarties. Kitaip tariant, tai galios visiems gydytojams psichiatrams, net tiems, kurie konsultuoja privačiuose kabinetuose.
Pasak psichiatro M., iš kitos pusės, gali nutikti taip, kad žmogus, negaudamas anonimiškumo, iš viso neis gydytis, nes bijos netekti darbo, vairuotojo pažymėjimo, kitokių apribojimų ir taps dar pavojingesnis.
Ministerijos atstovė LRT.lt sako, kad ribojimų sistema yra peržiūrėta. Panaikinta daugybė ligos kodų, ribojančių galimybes dirbti tam tikrus darbus, vairuoti, turėti ginklą, įsivaikinti.
„Mūsų tikslas paskatinti, kad žmogus kreiptųsi pagalbos, bet jam nebūtų užkirstas kelias dėl to nei dirbti, nei vairuoti, žmogus neturėtų jaustis stigmatizuojamas. Griežtesni sveikatos reikalavimai taikomi tik teisei įsigyti ginklą. Viskam kitam ribojimus maksimaliai panaikinome.
Jeigu dėl tam tikrų ligų, sutrikimų žmogus negali gauti leidimo ginklui, vairuotojo pažymėjimo, tada neturėtų egzistuoti paralelinė sistema, kuri leidžia žmogui apeiti įstatymą.
„Jeigu žmogus su gydytojo pagalba nuslepia diagnozę, tai jis pats save nuskriaudžia ir neretai kelia pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, turintis tam tikrą sveikatos sutrikimą, apeina reikalavimus ir įsigyja ginklą, tai jis gali kelti pavojų ne tik visuomenei, bet ir sau pačiam. Kam tada kuriame taisykles, jeigu patys apsukame save aplink pirštą? Kokia tada tam tikrų apribojimų prasmė, jeigu žmogus, galintis sumokėti už gydymą, gali apeiti juos?“ - svarsto A.
„Kita vertus, žinant, kokia vis dar didelė mūsų visuomenėje psichinės sveikatos stigma, ar nenutiks taip, kad įvedus naują reikalavimą žmonės dar labiau vengs gydytis psichikos ligas, priklausomybes nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Kiek tokių žmonių bus, sunku dabar pasakyti. Todėl reikėtų pasverti, kuri naujos tvarkos pusė turės didesnę naudą“, - LRT.lt sako A.
„Turbūt reikėtų platesnio paaiškinimo visuomenei, baimių išsklaidymo, kad dėl lengvesnių psichinės sveikatos sutrikimų jie esą turės kažkokių apribojimų, bus įtraukti į kažkokias seniai nebeegzistuojančias įskaitas ir t. t. Reikia aiškinti žmonėms, jog įrašas e. sveikatoje nėra sukurtas tam, kad žmogus būtų persekiojamas ar smerkiamas. Atvirkščiai, gydytojas žinos apie paciento ligą, paskirtus jam vaistus. Įsivaizduokite, žmogus nueina privačiai pas psichiatrą, jam paskiriami vaistai, kurie neįrašomi į e. sveikatą, šeimos gydytojas to nežino ir paskiria kitus vaistus, o jie tarpusavyje nedera. Paskui neaišku, kas su to paciento sveikata vyksta, todėl gydytojai turėtų žinoti apie vienas kito nustatytas diagnozes, paskirtą gydymą“, - pasakoja A.
„Man sunku patikėti, kad ministerija priėmė tokį sprendimą, nes pastaruoju metu jos atstovai sistemingai dirbo, kad psichinės ligos diagnozė nebūtų kliūtis, štampas. Pakeitė daugybę teisės aktų, kurie buvo nepagrįstai ribojantys žmogaus galimybes. Prieš paskelbiant tokį įsakymą reikėtų pasverti naudą ir žalą“, - sako A.
„Paprasčiausiai jie nenori būti stigmatizuojami. Jie jaučia gėdą. Be to, žmonės kartais ir pagrįstai nenori įrašo, nes mano, jog šeimos gydytojas, matydamas diagnozę, gali savotiškai traktuoti kokius nors fizinius jo negalavimus.
Kaip ginti savo teises?
Jei žmogus galvoja, kad pažymos negavo nepagrįstai, jis galėtų kreiptis į tos pačios įstaigos administraciją, konsultacinę gydytojų komisiją arba į aukštesnio lygio įstaigą. Taip pat visada yra galimybė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri gali išnagrinėti skundus. Tik nesiūloma nuo jos pradėti, visų pirma reiktų nuo gydymo įstaigos, taip pat susipažinti su įstatymu. Bet ginti savo teises visada reikia.
tags: #kokie #irasai #lieka #apsilankius #pas #psichiatra