Jurgio Mačiūno, pasaulyje žinomo kaip George Maciunas, vardas ir pavardė Lietuvoje plačiau tapo žinomi tik šaliai atkūrus Nepriklausomybę. Šis straipsnis siekia atskleisti J. Mačiūno asmenybės bruožus, jo įtaką Fluxus judėjimui ir palikimą, kuris tebėra aktualus šiuolaikinėje meno scenoje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Formavimasis
Jurgis Mačiūnas gimė 1931 metais Kaune. 1944 m., artėjant Antrajam pasauliniam karui, su šeima pasitraukė į Vokietiją, o vėliau emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV jis įgijo išsamų išsilavinimą, studijuodamas meno istoriją, grafiką, architektūrą ir muzikologiją. Šios studijos padėjo jam susiformuoti platų požiūrį į meną. Dailiųjų menų institute, Niujorko universitete, gilinosi į Europos ir Sibiro tautų meną bei kultūrą. 1960 metais jis lankė muzikos kompozicijos kursą pas kompozitoriaus Johno Cage‘o mokinį, elektroninės muzikos kūrėją Richardą Maxfieldą. Būtent čia J.Mačiūnas atrado sau artimų sielų, su kuriomis vėliau tęsė savo meninius žaidimus jau po „Fluxus“ vėliava.
Jurgis Mačiūnas visą gyvenimą turėjo nuolatos vartoti vaistus. Tačiau, nepaisant sveikatos iššūkių, Jurgis išliko pozityvus ir lengvai žvelgė į gyvenimą bei pasaulį.
Fluxus - J. Mačiūno Kūrybinės Veiklos Kulminacija
1962 metai laikomi Fluxus judėjimo pradžia. Fluxus - tai meninis judėjimas, išpažįstantis laisvę ir netikėtumo grožį. Neretai Fluxus vadinamas antimenu, nes, skirtingai nei tradiciniai meno kūriniai, sukurti laikantis saiko, harmonijos dėsnių, pirmenybę teikia atsitiktinumui. Fluxus meno kūriniu gali paversti bet kurį kasdienį objektą.
Septintojo dešimtmečio pradžioje gimęs „Fluxus“ judėjimas, paties J.Mačiūno supratimu buvo „Spike‘o Joneso, vodevilio, improvizacijų, vaikų žaidimų ir Duchamp‘o mišinys“. Vėliau. 1963 m. „Fluxus“ manifeste šio judėjimo tikslą jis apibūdino taip: „skatinti revoliucinį tvaną ir potvynį mene, skatinti gyvąjį meną, antimeną, propaguoti NEMENINĘ tikrovę, kurią galėtų suvokti visi žmonės, o ne tik kritikai, diletantai ir profesionalai“. J. Mekas rašo, kad Jurgio indėlis į vakarų meno išsivystymą yra lygiai svarbus, kaip Čiurlionio. J. Mekas teisus sakydamas „John Cage.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Fluxus Filosofija ir Principai
Fluxus judėjimas atsirado kaip reakcija į komercializuotą vėlyvąjį modernizmą. J. Mačiūnas siekė išgryninti pasaulį nuo europocentrizmo ir įtvirtinti universalius įvairių tautų bei civilizacijų socialiai aktualius estetinius ir meno principus. Fluxus judėjimas kritikavo klasikinę Vakarų estetiką ir meno principus. Jau pirmasis J. Mačiūno paskelbtas manifestas liudijo, kad jo įkurtas sąjūdis pirmiausia buvo nukreiptas prieš gyvybingumą praradusį komercializuotą vėlyvąjį modernizmą. Jis skelbė naujo socialiai angažuoto ir atitinkančio aktualius visuomenės poreikius meno ideologiją, siekė įtvirtinti bendrą socialiai ir politiškai organizuoto meno frontą.
Pagrindiniai Fluxus principai:
Antimenas: Fluxus atmeta tradicinę meno sampratą ir siekia išlaisvinti kūrybą nuo bet kokių apribojimų.
Kasdienybės estetika: Fluxus menininkai naudoja kasdienius objektus ir situacijas, parodydami jų grožį ir unikalumą.
Atsitiktinumas ir improvizacija: Fluxus kūriniuose svarbūs atsitiktinumo elementai ir improvizacija.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
Žiūrovo įtraukimas: Fluxus siekia įtraukti žiūrovą į kūrybos procesą, paverčiant jį bendraautoriumi.
Humoras ir žaidimas: Fluxus kūriniuose dažnai naudojamas humoras ir žaidimo elementai.
J. Mačiūno Vaidmuo Fluxus Judėjime
Jurgis Mačiūnas buvo Fluxus judėjimo įkūrėjas ir pagrindinis ideologas. Jis ne tik kūrė meną, bet ir organizavo Fluxus renginius, festivalius, leidinius. J. Mačiūnas buvo griežtas ir reiklus vadovas, kuris nustatė Fluxus judėjimo kryptį ir principus.
J.Mačiūno - Fluxus įkūrėjo darbai, idėjos ir konkreti veikla paskatino konceptualiojo meno atsiradimą - meną kaip žmogaus tyrinėjimą, kaip mąstymą apie jį supantį pasaulį. Įsigalėjo meninės išraiškos priemonės, paremtos „naujuoju juslingumu“ (new sensibility), jautrumu banaliai, kasdienei aplinkai.
Tarp „Fluxus“ pirmeivių paminėtini ir tokie renginiai vykę A/G galerijoje: Keno Jacobso poezijos bei Franko Kuenstlerio vodevilio vakarai, Richardo Maxfieldo, Dicko Higginso, Josepho Byrdo, Bobo Moriso, Pamelos Davis ir kitų undergroundo autorių veiksmo bei elektroninės muzikos koncertai, taip pat Henry Flynto paskaitos, pavyzdžiui „Suvokimo būsenų pratybos“, kurioje, kaip atsimena J.Mačiūnas „visa publika sėdėjo išsižiojusi ir nežinojo ką manyti - ar tai pokštas, ar rimta paskaita“, mat niekas nieko nesuprato, ką šnekėjo lektorius.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
J. Mačiūnas ir „Fluxus“ bendražygiai kūrybą suvokė labai plačiai - kaip spontanišką kūrybinės dvasios raišką, kurioje įvairiomis ir netikėtomis formomis atsispindi žmogaus mąstymo intensyvumas, kasdienybės poelgių logika ir paradoksai. J.Mačiūnas teigė, kad visas gyvenimas yra menas ir užuot naudojus akvarelę, pastelę ar granitą, galima naudoti gyvenimą kaip medžiagą menui kurti.
Pagrindinės Fluxus Meno Formos
Hepeninagai: Spontaniški, neplanuoti įvykiai, kuriuose dalyvauja menininkai ir žiūrovai.
Performansai: Iš anksto apgalvoti, konceptualūs veiksmai, kuriuose menininkas naudoja savo kūną kaip pagrindinę išraiškos priemonę.
Instaliacijos: Erdvės užpildymas įvairiais objektais, sukuriant meninę aplinką.
Fluxus dėžutės: Dėžutės, pripildytos įvairių objektų, dokumentų, nuotraukų, susijusių su Fluxus judėjimu.
Koncertai ir festivaliai: Renginiai, kuriuose skamba eksperimentinė muzika, atliekami performansai, demonstruojami filmai.
1962 m. rugsėjo mėnesį Vysbadeno (Vokietija) miesto muziejuje įvyko pirmasis „Fluxus - tarptautinių naujosios muzikos spektaklių“ festivalis, trukęs visą mėnesį. Čia pasipylė hepeningai, įvykiai, gatvės akcijos, amerikiečių bei japonų eksperimentinio kino peržiūros, veiksmo muzikos spektakliai bei elektroninė muzika.
J. Mačiūno Asmenybės Bruožai
Jurgis Mačiūnas buvo charizmatiška ir originali asmenybė. Jam buvo būdingas humoro jausmas, polinkis į pokštus ir žaidimus. J. Mačiūnas nebijojo provokuoti ir laužyti nusistovėjusias normas.
Net ir mirdamas žadėjo savo testamente parašyti, kad po mirties jo pelenai būtų supilti į miniatiūrinę skulptūrėlę, kuri atrodys kaip jis pats, Jurgis. Sakė, bus labai juokinga, kai jo visi draugai sėdės aplinkui jo stabelį.
Pasak J. Meko, Jurgis šypsojosi, lengvai žvelgdamas į gyvenimą ir pasaulį. Jis buvo labai pozityvus. Futuristai, siurrealistai protestavo, svaidėsi akmenimis ir dirbtiniais kardais, o Jurgis tik žaidė ir šypsojosi.
Novatoriškumas ir Kūrybiškumas
J. Mačiūnas pasižymėjo novatorišku mąstymu ir kūrybiškumu. Jis nuolat ieškojo naujų išraiškos formų ir būdų, kaip išlaisvinti meną nuo tradicinių apribojimų. Jis turėjo išskirtinį požiūrį į maistą bei savo paties maitinimosi įpročius - dažnai ne po vieną savaitę valgydavo tos pačios rūšies maistą, o likusias pakuotes naudojo savo kūrybinėms vizijoms įgyvendinti.
Organizaciniai Gebėjimai
J. Mačiūnas turėjo puikius organizacinius gebėjimus. Jis sugebėjo suburti aplink save talentingus menininkus ir įkvėpti juos bendrai veiklai. J. Mačiūnas buvo atsakingas už Fluxus renginių organizavimą, leidinių leidybą ir judėjimo strategiją.
Socialinė Atsakomybė
J. Mačiūnas pasižymėjo socialine atsakomybe. Jis siekė, kad menas būtų prieinamas visiems žmonėms, o ne tik elitui. Būtent J. Mačiūnas apsigyvenęs bei paskatinęs kitus menininkus įsikurti Soho rajone nulėmė šio unikalaus pramoninio rajono išlikimą. Jis buvo ir SoHo - Niujorko menininkų gyvenamojo kvartalo idėjos autorius: nelegaliai užėmę apleistus ir tuščius pramoninius pastatus ir įkūrę juose pirmąsias studijas - loftus, fluxininkai ne tik sukūrė unikalią pasaulyje žinomų menininkų bendruomenę, bet ir padėjo išsaugoti ištisą miesto rajoną, vėliau tapusį tikru Niujorko simboliu.
Maištininko Dvasia
J. Mačiūnui buvo būdinga maištininko dvasia. Jis protestavo prieš komercializuotą meną, vartotojišką visuomenę ir bet kokias formas, ribojančias kūrybinę laisvę. Pats J.Mačiūnas „Fluxus“ niekada nelaikė menu, jam tai buvo gyvenimo būdas paremtas pokštais. J.Mačiūnas juokėsi iš visų politinių, estetinių ir visų kitų „griežtų“ filosofijų ir judėjimų. Šitokie žaidimai ir šėlimas krečiant juokus bei užsiiminėjant grynais niekais buvo maištas prieš šiuolaikinę civilizaciją ir pasaulį, kuriame, pasak J.Meko - „žmonės žudosi dėl įdėjų, nes jos pasidarė per rimtos“.
Palikimas
Jurgis Mačiūnas mirė 1978 metais, tačiau jo palikimas tebėra aktualus šiuolaikinėje meno scenoje.
Įtaka Menui
J. Mačiūno ir Fluxus judėjimo idėjos padarė didelę įtaką konceptualiam menui, performansui, instaliacijoms ir kitoms šiuolaikinio meno formoms. Fluxus judėjimas išlaisvino meną nuo tradicinių apribojimų ir atvėrė naujas kūrybines galimybes.
J. Mačiūno Atminimas Lietuvoje
Jurgio Mačiūno vardas ir pavardė Lietuvoje plačiau tapo žinomi tik šaliai atkūrus Nepriklausomybę. Jo atminimas įamžintas gimtajame Kaune, kur ant gimtojo J.Mačiūno namo 1998 metais atidengta memorialinė lenta. Kauno paveikslų galerijoje, vėliau Šiuolaikinio meno centre Vilniuje atidarytas jo vardo kabinetas. 2006 metais Vilniuje duris atvėrė Jono Meko vizualiųjų menų centras, kurio didžiąją kolekcijos dalį sudaro Vilniaus savivaldybės įsigyta J.Mačiūno kolekcija su 2600 eksponatų. 2016 metais Lietuvos paštas išleido J.Mačiūnui skirtą pašto ženklą, o po metų Kaune jo vardu pavadinta ir aikštė. Šiais metais, minint menininko 90-metį, ant Kauno oro uosto pastato iškilo „Fluxus“ užrašas.