Emocijos - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, suteikianti jam spalvų, gyvybingumo ir unikalumo. Jos lydi mus visur ir visada, pradedant džiaugsmu dėl mažų kasdienių dalykų ir baigiant liūdesiu dėl didelių netekčių. Tačiau kas iš tiesų yra emocijos? Kokios jos būna ir kodėl jos mums reikalingos? Pabandykime atsakyti į šiuos klausimus.
Kas yra emocijos?
Emocijos - tai žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas, trumpalaikė reakcija, turinti malonų arba nemalonų atspalvį. Tai pasąmonės reakcija į kokią nors gyvenimo situaciją. Pavyzdžiui, iš už kampo staiga iššoka didelis šuo. Tuo metu žmogus išsigąsta - kojos tampa tarsi vatinės, širdis nusirita į kulnus ir pan. Baimė - tai emocija. Visos emocijos pasireiškia dėl kokios nors situacijos, sukelia tam tikrus pojūčius ir praeina, kai situacija pasibaigia. Emocijos ir tai, kaip jas rodome, - lyg kelio ženklai visiems, kurie mus supa, ir, žinoma, mums patiems.
Emocijos suteikia mūsų gyvenimui įdomumo, unikalumo ir gyvybingumo. Stiprūs jausmai gali reikšti, kad mes priimame gyvenimą tokį, koks jis yra, kad neslopiname savo natūralių reakcijų. Tačiau kai emocijos nėra valdomos, jos gali sukelti konfliktus, sunkumus bendraujant su kitais, problemas darbe ar mokykloje, norą svaigintis, fizinius ar emocinius protrūkius. Tad svarbu rasti laiko ir įvertinti, kaip nekontroliuojamos emocijos veikia kasdienį gyvenimą.
Neįmanoma valdyti savo emocijų kaip robotui. Tačiau mes juk nenorime, kad jos visą laiką veiktų maksimaliai arba būtų tiesiog išjungtos. Slopinant emocijas, neleidžiame sau patirti ir reikšti jausmų. Tai gali vykti ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Emocijų valdymas - tai nėra jų sušlavimas po kilimėliu. Skirkite šiek tiek laiko pasitikrinti savo nuotaiką. Svarstydami galimas alternatyvas pertvarkome savo mintis, o tai gali padėti pakeisti pirmąją ekstremalią reakciją. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol toks atsakymas taps įpročiu. Nebandykite sumenkinti to, kas vyksta viduje. Reikėtų vengti sau kartoti tokias frazes kaip „Nusiramink“, „Tai nėra toks jau svarbus reikalas, todėl nenusimink“, „Neišsigąsk“ ir pan. Visos jos paneigia jūsų patirtį. Nes iš tiesų tai jums yra svarbus reikalas. Emocijų priėmimas padeda su jomis apsiprasti ir jaustis patogiau. Mokantis priimti emocijas, galima apie jas galvoti kaip apie žinutes. Jos nėra „geros“ ar „blogos“. Jos yra neutralios. „Esu susierzinęs, nes nuolat nerandu raktų, taip užtrunku namuose, todėl vis vėluoju. Emocijas visuomet lengviau valdyti, kai žmogus rūpinasi savo fizine ir psichologine sveikata. Tuomet didžiausi iššūkiai atrodo ne tokie grėsmingi. O rūpintis savimi galima pačiais įvairiausiais būdais, kurie tik jums patinka: vaikščioti gamtoje, medituoti, leisti laiką su augintiniais, pažiūrėti gerą filmą, susitikti su draugais, gerai išsimiegoti, mankštintis, turėti bent vieną įtraukiantį hobį. Emocijos gali būti sudėtingos. Vienas jaučiame intensyviai, kitos atrodo švelnios. Tačiau visos jos yra labai svarbios. Tad užuot ignoruodami ar slopindami patiriamas emocijas, pagalvokime, kaip į jas būtų geriau reaguoti. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog lengva suprasti, ar jaučiatės laimingas ar liūdnas, įpykęs ar ramus, tačiau žmonių emocijų spektras toks platus, kad kartais gali būtų sunku jas vieną nuo kitos atskirti.
Emocijos vs. Jausmai vs. Nuotaika
Svarbu atskirti emocijas nuo jausmų, nes nors šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, neurofiziologiškai jie skiriasi. Emocijos atsiranda požievio srityje, migdoliniame kūne ir prefrontalinėje žievėje, kuriose sukelia biochemines reakcijas ir taip pakeičia mūsų fizinę būseną. Paprasčiau sakant, tai yra fiziniai pojūčiai įspėjantys ir informuojantys mus apie aplinkoje vykstančius procesus (pvz.: kovok arba bėk reakcija). Emocijos, kaip teigia mokslininkai, yra nesąmoningos, jos pasireiškia fiziologiniai pokyčiais, kaip greitesnis širdies plakinas, prakaitavimas, raumenų įsitempimas, kraujo perskirstymas tarp organų ir kt. Tuo tarpu jausmai yra jau sąmoninga mūsų reakcija į emocijas. Jausmai yra emocijų interpretacija, pvz.: padidėjęs širdies ritmas pamačius vilką, gali būti interpretuojamas, kaip pavojus ir sukelti išgastį, arba susižavėjimą. Tai priklausys, kurioje situacijoje mes pamatysime tą vilką, jei miške, tai išsigąsime, o jei zoologijos sode, tai susižavėjime. Tad, jausmai yra veikiami ir tuo pačiu sudaryti iš mūsų minčių, interpretacijų, situacinės aplinkos, kultūrinio paveldo, mūsų turėtos patirties. Pavyzdžiui, jei žmogų buvo užpuolęs šuo vaikystėje, jo smegenyse įsirašė informacija „šunys yra pavojingi“, tad vėliau dažnai būna, taip, kad pamačius panašų (arba bet kokį) šunį, kyla baimė, nes smegenys nori apsaugoti nuo to pavojaus, kurį jau žmogus buvo išgyvenęs.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Taigi, emocijos yra signalai apie mus supančią aplinką, siekiantys informuoti. Emocijos trunka sekundes, kartais minutes, o jausmai, kadangi tai jau susiję su mąstymu, trunka ilgiau minutes, valandas. Dar yra nuotaika, kuri nėra konkrečiai susijusi su kažkokia situacija, o daugiau tokia bendrinė būsena. Jai daro įtaką aplinka (oras, apšvietimas, aplinkiniai žmonės), fiziologija (maistas, fizinis aktyvumas, sveikata) ir mūsų psichinė būsena (į kur nukreiptas dėmesys ir dabartinės emocijos). Nuotaika trunka minutes, valandas ir kartais dienas.
Pagrindinės emocijos
Mokslininkai nesutaria, kiek apskritai yra skirtingų emocijų ir kaip jos tarpusavyje yra skirstomos/susijusios. Skaičius laviruoja nuo 4 iki 27. Ir čia tik kalbant apie emocijas. O jei kalbėtume apie jausmus, tai jų yra dar daugiau, keli šimtai. Priklauso nuo kultūros ir kalbos kurie jausmai yra, o kurių nėra, nes tam, kad galėtume įvardinti emocija ar jausmą, turime žinoti ir mokėti žodį, kuris apibūdina emociją ar jausmą. Pavyzdžiui, Darvinas, 1872 m., išskyrė 5 emocijas: baimė, pyktis, liūdesys, laimė ir meilė. O 2017 m. mokslininkai Cowen ir Keltner išskyrė 27 emocijas. Polas Eckmanas tyrinėdamas veido ekspresiją, teigia, kad yra 7 bazinės emocijos: laimė, liūdesys, nuostaba, baimė, pyktis, pasišlykštėjimas ir panieka. Bet Glasgow universiteto mokslininkai apibendrino tuos pačius tyrimus ir teigia, kad yra 4 bazinės emocijos, o kitos emocijos priklauso nuo kultūrinių skirtumų. Šios 4 yra laimė, liūdesys, pyktis ir baimė. Dar yra mokslininkų, kurie nori emocijas apibrėžti kaip dviejų spektrų sąsają. Viename spektre yra žmogaus gera ar bloga savijauta, kitame ar žmogus yra ramus, ar susijaudinęs.
Štai keletas pagrindinių emocijų, kurias svarbu atpažinti:
- Laimė: malonumo, pasitenkinimo ir gerovės jausmas.
- Liūdesys: sielvarto, nusivylimo ir netekties jausmas.
- Pyktis: susierzinimo, įniršio ir priešiškumo jausmas.
- Baimė: nerimo, išgąsčio ir siaubo jausmas.
- Nuostaba: nustebimo, susidomėjimo ir sumišimo jausmas.
- Pasišlykštėjimas: atstūmimo, pasibjaurėjimo ir nepriėmimo jausmas.
- Panieka: niekinimo, nepagarbos ir pranašumo jausmas.
Svarbu suprasti, kad visos emocijos yra svarbios ir reikalingos. Jos atlieka tam tikrą funkciją mūsų gyvenime ir padeda mums orientuotis pasaulyje. Kuo daugiau žmogus atpažįsta emocijų, tuo geriau.
Emocijų funkcijos
Emocijos atlieka svarbias funkcijas mūsų gyvenime:
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
- Išlikimo funkcija: emocijos padeda mums reaguoti į pavojus ir apsisaugoti nuo grėsmių.
- Komunikacinė funkcija: emocijos padeda mums bendrauti su kitais žmonėmis ir suprasti jų jausmus.
- Motyvacinė funkcija: emocijos skatina mus siekti tikslų ir patenkinti savo poreikius.
- Atminties funkcija: įvykius, kurių metu patyrėme stiprias emocijas, atsimename geriau.
Emocinis intelektas
Sugebėjimas savo emocijas suvokti, atpažinti ir išreikšti žodžiais vadinasi „emociniu intelektu“ arba „emocine kompetencija“. Pastaruoju metu ši kompetencija papildyta nauju įgūdžiu - sugebėjimu iš galimų emocijų išsirinkti, sukelti sau ir tinkamai panaudoti būtent tą emociją, kuri mums labiausiai reikalinga. Tai gali skambėti kaip falšas ar vaidyba, tačiau tokie psichologai, kaip Lesli Cameron-Bandler, siūlo visą eilę NLP (neurolingvistinio programavimo) metodų, kaip keičiant įvairius parametrus pereiti iš vienos emocinės būsenos į kitą. Šie parametrai - emocijos tempas, ją palaikantis požiūris į situaciją, valdomas jausmo intensyvumas, galvojimas apie dabartį, praeitį ar ateitį ir t.t. - iš tiesų iki tam tikro laipsnio pasiduoda sąmoningai kontrolei.
Emocinis intelektas yra svarbus ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir profesinėje veikloje. Žmonės, turintys aukštą emocinį intelektą, geriau bendrauja su kitais, lengviau sprendžia konfliktus ir efektyviau dirba komandoje.
Kaip ugdyti emocinį raštingumą?
Emocinio raštingumo mokytis reikėtų nuo mažumės, kai tik kūdikis gimsta, jau galima jį mokinti emocijų pavadinimų, su jais kalbėtis žodžiais, kurie išreiškia emocijas. Pradėjus jiems kalbėti, galima mokyti tų žodžių ir ką jie reiškia. Mokytis per paveikslėlius, ką reiškia besišypsantis veidukas, o ką nuliūdęs ir pan. Kuo anksčiau pradėsime, tuo geriau bus.
Štai keletas patarimų, kaip ugdyti emocinį raštingumą:
- Stebėkite savo emocijas. Skirkite laiko kasdien atpažinti ir įvardinti savo jausmus.
- Analizuokite savo emocijas. Pabandykite suprasti, kodėl jaučiatės būtent taip, o ne kitaip.
- Išreikškite savo emocijas. Nebijokite kalbėti apie savo jausmus su artimaisiais.
- Empatija. Stenkitės suprasti kitų žmonių jausmus ir reaguoti į juos.
- Valdykite savo emocijas. Išmokite kontroliuoti savo reakcijas ir elgesį.
Kūno terapija
Jei žmogus neatpažįsta ar nemoka įvardinti kokia tai emocija, jis turėtų mokytis išreikšti ją tinkamai, žodžiais, ramesniu tonu, o ne išveikti elgesiu, kuris ne tik jį, bet ir aplinkinius gali gluminti, o kartais ir įskaudinti (fizinis smurtas, emocinis smurtas dėl pakelto balso).
Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas
Kūno psichoterapija turi priemones prieiti prie kūne „užfiksuotų ar glūdinčių“ traumų. Jei kalbėtume tik apie „talking therapy“, kur psichoanalitinė, psichodinaminė, standartinė antros bangos kognityvinė ir elgesio terapija, tai tada kūno terapija tikrai geriau. Bet pvz. geštalto terapijoje daug dirba su kūnu, tai jiems lengviau.
Tokiu atveju, bandyti prisiminti savo vaikystę ir tas situacijas, kuriose jautė malonius jausmus, ir tiesiog su tais prisiminimais pabūti, juos vizualizuoti ir bandyti pajusti kuriose kūno vietose, kokie subtilūs pokyčiai atsiranda.
Emocijų paleidimas
Emocijos trunka kelias sekundes, tad nieko ten nereikia paleisti, nes jos pačios praeina, kaip atėjusios. Čia daugiau kalba eina apie jausmus, o jiems įtaką daro mūsų mintys, interpretacijos, prisiminimai, aplinka ir pan. Tad, šiuo atveju, kai pastebime emociją (jei ją pastebime), galima pabandyti ją įvardinti ir tuo pačiu paieškoti jos priežasties (situacija, mintys, prisiminimai). Jei išmokstam įvardinti emociją su priežastimi, galime kilti į kitą etapą, kai tiesiog pajaučiam emociją ir ją įsivardinam, o tada dar vienas etapas, kai tiesiog pajaučiam emociją ir išbūnam su ja. Išbuvimas pasireiškia tuo, kad stengiamės nesuteikti jokios interpretacijos tam ką jaučiame, na, kad nėra tai nei gerai, nei blogai, tiesiog tai yra. Sunkiausia žmogui yra tada, kai jis fiziškai jaučia emociją ir tada prideda kokią nors interpretaciją, pavyzdžiui, jaučia širdies plakimą, nes nerimauja, kaip seksis darbo pokalbyje, ir tada ateina minčių, kad tokia savijauta yra negerai, tai reiškia, jog jis silpnas, negali susitvarkyti su savimi ar pan. Tai pati emocija yra tiesiog emocija, nes laukia svarbus įvykis, tačiau interpretacija sukuria jausmą ir jis tada pasilieka ilgiau. Tai žmogų kankina interpretacija, o ne pats pojūtis. Nors ir pats pojūtis gali būti nemalonus, bet jei jį interpretuosime kaip pavojingą, tai jausimės dar blogiau. Tada užsisuka toks ratas, lyg panikos atakos metu (pradeda stipriau plakti širdis, interpretuoja, kad tai yra širdies smūgis, tada dar labiau išsigąsta ir dar stipriau pradeda plakti širdis).
Tai pradžioje mokomės sąmoningai pastebėti, kokią emociją jaučiame, kurioje kūno vietoje ji jaučiasi, koks jos pobūdis, tada mokomės tą pojūtį toleruoti, nes jis dažnai būna nemalonus, atrandame, kad tokie pojūčiai yra normalūs ir atsiranda visiškai normalios veiklos metu (tačiau tuo metu situacija kitokia ir tų pojūčių neinterpretuoja neigiamai): lipant laiptais, bėgant, sekso metu, greitai kvėpuojant, sukantis aplink savo ašį ir pan. Na, o tada jau mokomės išbūti su savo nemaloniai pojūčiais, logiškai žinodami, kad tai tėra pojūčiai ir stengdamiesi tų pojūčių niekaip neinterpretuoti.
Tačiau, jei naudojama meditacija ir ypač gili, arba kvėpavimo pratimai, tai nerekomenduojama žmonėms, kurie serga šizofreniją ar yra patyrę psichozę.
Užspaustos emocijos
Fizinė žala atsiranda per psichosomatiką, kai atsiranda kūno skausmai, kažkokie neaiškūs simptomai, kurių priežasčių gydytojai negali rasti. Psichologinė žala yra negalėjimas pilnai patirti pasaulio su savo visomis spalvomis. Ilgai užspaudus nemalonias emocijas, pradedama nejausti ir malonių, tad gyvenimas tampa, toks labiau iš proto, o ne iš jausmų. Žmogus žino racionaliai, kad kažką turėtų jausti, ir lyg galvoja, kad jaučia, bet paklausus, kur tas jausmas yra, tai dažniausiai jis būna galvoje, minčių pavidalu.
Emocinė sveikata
Geros emocinės sveikatos pagrindas yra keli paprasti dalykai, kurie turėtų tapti įpročiais / rutina. Tai - reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ir subalansuotas maitinimasis Viduržemio jūros regiono dieta. O tada dar galima pridėti ką jau nori: meditacija, dienoraščio rašymas, dalyvavimas įvairiose socialinėse grupinėse veiklose, hobiai, darbo ir poilsio balansas.