Įvadas
Ilgos darbo valandos, nuolatinis skubėjimas ir didėjantys reikalavimai darbe gali sukelti didelį stresą. Stresas darbe - tai vis dažnesnė problema, aktuali bet kurio sektoriaus ir bet kokio dydžio organizacijų darbuotojams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios situacijos darbe sukelia stresą, kokios jo pasekmės ir kaip jį valdyti.
Streso Samprata ir Priežastys Darbe
Stresas darbe yra sudėtingas reiškinys, atsirandantis dėl sąveikos tarp asmens ir jo darbo aplinkos. Tai reakcija į nelygybę tarp reikalavimų ir galimybių (pajėgumo ir laiko) tuos reikalavimus įvykdyti. Kitaip tariant, stresas - tai emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į neigiamus darbo aplinkos aspektus visuma. Darbuotojai jaučia stresą, kai jiems keliami reikalavimai viršija jų galimybes.
Stresą sukeliančius veiksnius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: psichinius, socialinius ir fizinius.
Psichiniai Stresoriai
Psichiniai stresoriai atsiranda dėl didelio darbo tempo ar pernelyg aukštų reikalavimų. Darbuotojai, nespėjantys ar neturintys reikiamos kvalifikacijos, jaučia nuolatinę įtampą, nes negali tinkamai ir laiku atlikti darbo. Taip pat stresą sukelia aukšti kokybiniai reikalavimai, kai iš darbuotojų reikalaujama apdoroti didelius informacijos srautus ar atlikti kompleksines užduotis. Neaiškiai suformuluotos užduotys, sunkiai suvokiama informacija ar nepakankamas susipažinimas su darbo pobūdžiu taip pat prisideda prie streso. Aptarnavimo sektoriuje, kur būtina nuolat būti maloniu ir geros nuotaikos, patiriamas stresas dėl aukštų emocinių reikalavimų.
Socialiniai Stresoriai
Socialiniai stresoriai apima blogą mikroklimatą, izoliuotą ar naktinį darbą, baimę prarasti darbą ir informacijos trūkumą apie įmonės įvykius. Nesaugūs darbo santykiai ir nedarbas yra stiprūs stresoriai, turintys didelį poveikį darbuotojų psichologinei būklei. Mobingas (patyčios) darbe taip pat priskiriamas socialiniams stresoriams, nes sukelia emocinį diskomfortą, socialinę izoliaciją ir nuolatinį psichologinį spaudimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Fizikiniai Stresoriai
Fizikiniai stresoriai apima nepalankias darbo sąlygas, tokias kaip karštis, šaltis, triukšmas ar blogas apšvietimas. Šie veiksniai gali tiesiogiai paveikti darbuotojų savijautą ir sukelti stresą.
Persidirbimas ir Jo Poveikis Sveikatai
Persidirbimas, ypač padidėjęs COVID-19 pandemijos metu, kelia didelį susirūpinimą dėl jo poveikio sveikatai. Ilgalaikis stresas, kylantis dėl persidirbimo, gali padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką. Netinkama mityba, laiko trūkumas santykiams, sportui ir atsipalaidavimui, taip pat alkoholio ar narkotikų vartojimas yra dažnos persidirbimo pasekmės.
Organizmui ilgą laiką patiriant stresą, „kovok arba bėk“ mechanizmas nuolat veikia budėjimo režime. Tai gali sukelti fizinių problemų, tokių kaip kraujo apytakos sutrikimai, virškinimo problemos, dėmesio sutrikimai, migrena, miego sutrikimai, nervingumas, išsekimas ir nuovargis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl ilgesnių darbo valandų nuo insulto ir išeminės širdies ligos 2016 m. mirė 745 tūkst. žmonių. Dirbantiems 55 ar daugiau valandų per savaitę, 35 proc. padidėja insulto rizika ir 17 proc. - išeminės širdies ligos rizika.
Streso Sukeltos Ligos ir Korekcinės Priemonės
Nuolatinis stresas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, įskaitant kraujo apytakos ir virškinimo sutrikimus, skrandžio dirglumą, vegetatyvinę distoniją, dėmesio ir miego sutrikimus, migreną, neatsparumą ligoms, nervingumą, išsekimą ir nuovargį. Stresas darbe gali turėti neigiamą poveikį darbo kokybei, darbuotojo produktyvumui ir lojalumui.
Psichosocialiniai Stresoriai ir Jų Vertinimas Darbe
Psichosocialiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Ilgai trunkančios stresinės reakcijos pavojingos sveikatai. Jei stresas intensyvus ir patiriamas ilgą laiką, gali sutrikti miegas, apimti nerimas, depresija, sunku susikaupti. Tyrimai rodo, kad 16% vyrų ir 22% moterų širdies ir kraujagyslių ligų lemia stresas darbe.
Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika
Atliekant profesinės rizikos vertinimą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą turi būti atsižvelgiama į visus pavojus sveikatai, stebint darbo procesą ir darbo sąlygas. Stresinis veiksnys registruojamas tuo atveju, jeigu jis, dirbant, veikia ilgą laiką. Bendras psichinio streso darbe vertinimas atliekamas pagal išvardintus veiksnius bei kitą svarbią darbo sąlygų informacija.
Apibūdinant mobingo veiksmus, laikomasi 45 elgesio variantų: nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Paprastai laikomasi jog mobingui būdingas ne trumpesnis kaip pusę metų trunkantys ir ne rečiau kaip kartą per savaitę pasikartojantys užpuolimai.
Mobingas aukai sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus. Auka gali pasijusti nevisavertė ir galiausiai išeina iš darbo. Toks ir yra mobingą naudojančių asmenų tikslas. Ne veltui mobingas dar apibūdinamas kaip socialinis stresorius, nes emocinis diskomfortas, socialinė izoliacija, nuolatinis psichologinis spaudimas, baimė, įtampa sukelia stresą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: profesinis perdegimas, depresija, širdies kraujotakos sistemos sutrikimai ir kt. Siekiant išsiugdyti streso valdymo įgūdžius, prireiks bent 4-5 savaičių individualaus darbo su savimi bei sąžiningo specialistų parengtų rekomendacijų laikymosi.
Streso Valdymo Strategijos
Efektyvus streso valdymas darbe yra bendra darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Šalys turi bendradarbiauti, norėdamos kartu priimti sprendimus, kurie abiems būtų priimtini. Sprendžiant problemas iki joms iškylant yra geriausia. Aktas įgalina įvertinti galimą pavojų ir imtis veiksmų jo išvengti. Darbuotojams, veikiamiems streso ar nesusivaldymo, gali padėti palaikymas diskusijų metu.
Darbdaviai organizuoja darbuotojų mokymą ir individualias konsultacijas, kad padidintų jų sugebėjimus patiems susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir streso sukeliamomis problemomis. Su stresinėmis situacijomis susiduriame kiekvienas. Jos yra įprasta ir normali gyvenimo dalis. Siekiant kovoti su stresu, svarbu suprasti, kaip jis veikia mūsų sveikatą bei kaip mūsų psichinė ir fizinė sveikata veikia mūsų streso lygį. Ūmus stresas - tai labai trumpalaikis stresas, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek labiau varginantis. Lėtinis stresas - tai stresas, kuris atrodo nesibaigiantis ir neišvengiamas. Jis gali pasireikšti dėl itin įtempto darbo ar toksiškų santykių. Ūmus epizodinis stresas - tai dažnai pasireiškiantis ūmus stresas. Eustresas - žinomas kaip teigiamas streso tipas. Dirglumas, baimė, nusivylimas, fizinis ir emocinis išsekimas - dažniausi streso veidai. Tačiau jį atpažinti ne visuomet paprasta. Tai, kaip smarkiai mūsų savijautą paveiks stresas, labai priklauso nuo mūsų psichologinės, emocinės sveikatos. Būtent todėl savo aplinkoje galime sutikti labai skirtingai į tą patį stresorių reaguojančių žmonių. Taigi, įveikti stresą galima dvejopai. Pasitaiko situacijų, kuomet geriausias būdas jį įveikti - pakeisti pačią situaciją. Tačiau kartais geriausia strategija yra pakeisti savo reakciją į situaciją. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Tuo metu sėdimas darbas gali sukelti didesnį stresą, blogą nuotaiką ir miego sutrikimus. Jei šiuo metu esate neaktyvūs, pradėkite nuo lengvos veiklos, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važinėjimo dviračiu. Išmanieji telefonai, kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai yra neišvengiama daugelio žmonių kasdienio gyvenimo dalis, tačiau per dažnas jų naudojimas siejamas su prastesne psichologine savijauta ir padidėjusiu streso lygiu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Laiko skyrimas sau ir malonioms veikloms gali prisidėti prie streso mažinimo. Kofeinas yra cheminė medžiaga, esanti kavoje, arbatoje, šokolade ir energetiniuose gėrimuose, kuri stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Vartojant per daug, gali sustiprėti ir sustiprėti nerimo jausmas, suprastėti miegas. Tyrimai rodo, kad laiko praleidimas žaliosiose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose ir miškuose, ir buvimas gamtoje padeda valdyti stresą. Žygiai pėsčiomis ir stovyklavimas - puikus būdas praleisti laiką gamtoje.
Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas
Individualios Streso Valdymo Technikos
Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų gamybą, kurie gali padėti kovoti su stresu ir padidinti teigiamus jausmus. Sportuojant sumažinamas kortizolio, kuris yra streso hormonas, kiekis kraujyje. Kai kurios sporto rūšys yra puikios stresui mažinti - plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
Subalansuota mityba: Subalansuota mityba, turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį. Rinkitės maisto produktus, kuriuose yra mažai riebalų, tačiau praturtintus maistinėmis medžiagomis, tokiais kaip vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai ir liesa mėsa ar žuvis. Venkite maisto, turinčio daug cukraus. Venkite kofeino, nes jis gali tik dar labiau sustiprinti streso jausmą.
Kokybiškas miegas: Užtikrinti pakankamą ir kokybišką miegą yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai. Miegas yra svarbus mūsų smegenų ir kūno atsinaujinimui ir atsparumui stresui. Miegant kūnas turi galimybę atsigauti ir atsistatyti, todėl svarbu laikytis reguliaraus miego grafiko ir sukurti sau tinkamą aplinką miegui.
Streso valdymo technikos: Įvairios streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika, gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą. Viena iš efektyviausių streso valdymo technikų - vizualizacija. Įsivaizduokite ramybę keliančius vaizdus arba malonias situacijas. Vizualizacija padeda sumažinti nerimą, atitraukti dėmesį nuo problemų ir sukelti teigiamas emocijas. Esant stresinei situacijai, praktikuokite gilų ir lėtą kvėpavimą. Pozityvūs jausmai padeda atlaikyti stresą.
Pomėgiai ir atsipalaidavimas: Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui. Raskite veiklą, kuri jums suteikia džiaugsmo ir leidžia atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, muzikos klausymas, žaidimas su gyvūnais, gamtos tyrinėjimas ar bet koks kitas veiklos būdas, kuris suteikia jums malonumo ir atitraukia nuo kasdienių rūpesčių.
Socialinė parama: Palaikykite artimus ryšius su šeima ir draugais, pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bendravimas su artimais žmonėmis gali padėti išreikšti emocijas, gauti paramą ir lengviau išgyventi stresą.
Efektyvus laiko valdymas: Efektyvus laiko valdymas, prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą. Planuokite savo dienotvarkę, atsižvelgdami į svarbiausias užduotis bei suteikdami laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
Papildomos Priemonės
Intraveninė terapija: Intraveninė terapija yra naujas ir inovatyvus streso valdymo būdas. Jei gyvenate aktyvų ir intensyvų gyvenimo būdą, nuolat skubate ir nežinote, kaip atsigauti po streso, intraveninė terapija padės atstatyti energiją ir palengvins streso simptomus.
Dėmesingumo praktikos: Įsisąmoninto dėmesingumo praktikos, kaip antai joga, gali padėti sumažinti stresą. Meditacija ir gilus kvėpavimas gali turėti raminamąjį poveikį, sumažinti širdies ritmą ir kraujospūdį, apraminti stresą organizme.
Psichologinė sauga: Įmonėje turėtų būti užtikrinama psichologinė sauga, kad darbuotojas galėtų pasikalbėti su savo vadovu apie tai, kad per didelis darbo krūvis ir jo įtaka emocinei bei fizinei sveikatai jam kelia susirūpinimą.
Streso Valdymo Procesas
Pasak specialistų, streso valdymo procesas susideda iš trijų pagrindinių dalių:
- Situacijos įvertinimas: Įvertinama situacija, identifikuojant komandos stiprybes ir silpnybes. Naudojantis diagnostiniais įrankiais pateikiamas suasmenintas ir į konkrečius veiksmus orientuotas planas kiekvienam komandos nariui.
- Darbuotojų mokymai ir ugdymas: Vyksta darbuotojų mokymai ir individualus ugdymas, sėkmingai pritaikant naujai įgytus įgūdžius praktikoje.
- Komandos gebėjimų ugdymas: Ugdomas komandos gebėjimas ateityje susitvarkyti su pasikeitusiomis aplinkybėmis ir dėl to kilsiančiu stresu.
Kaip Atpažinti Perdegimo Sindromą?
Perdegimas yra ilgalaikio streso ir nuovargio rezultatas, kai darbuotojas nebesugeba atsigauti net po poilsio.
- Emocinis išsekimas: Jaučiamasi nuolat pavargus, net ir po savaitgalio nėra energijos. Daugeliui žmonių tai pasireiškia kaip motyvacijos trūkumas ar abejingumas darbui.
- Cinizmas ar atsiribojimas: Darbuotojas tampa abejingas kolektyvui, mažiau bendrauja, dažnai jaučia priešiškumą ar sarkazmą. Tai yra savotiškas psichologinis apsauginis mechanizmas.
- Mažėjantis darbingumas: Net ir paprastos užduotys atrodo sunkios, rezultatai prastėja, didėja klaidų skaičius. Tai rodo, kad streso valdymas darbe yra būtinas.
Nuovargis Darbe
Nuovargis - tai fizinės, emocinės ar protinės energijos išsekimas, kurį dažniausiai sukelia ilgalaikis darbo krūvis, prastas miegas, nuolatinis psichologinis spaudimas ar gyvenimo būdo disbalansas. Nuovargis darbe turi tiesioginį poveikį ne tik produktyvumui, bet ir darbuotojo psichinei sveikatai, motyvacijai bei socialiniams santykiams kolektyve. Tai yra signalas, kad organizmas nebesusidoroja su jam keliamais iššūkiais.
Stresas darbe atsiranda, kai darbuotojas patiria spaudimą, neapibrėžtumą ar konfliktus. Ilgainiui neišspręstas stresas perauga į chronišką nuovargį. Tokiu atveju būtinas kompleksinis požiūris: tiek streso valdymas darbe, tiek nuovargio mažinimo strategijos tampa esminės.
Nuovargio Priežastys
- Per didelis darbo krūvis: Ilgos valandos be pertraukų, nuolatinis spaudimas pasiekti aukštus rezultatus ir papildomi darbai be kompensacijos yra viena pagrindinių nuovargio priežasčių. Tokie krūviai ilgainiui alina organizmą.
- Emocinė įtampa: Konfliktai su kolegomis ar vadovais, neapibrėžtumas dėl karjeros, nuolatinė baimė suklysti - visa tai kelia emocinį stresą, kuris tiesiogiai prisideda prie nuovargio darbe.
- Neaiškūs lūkesčiai ir tikslai: Kai darbuotojas nesupranta, ko iš jo tikimasi, jis patiria stresą ir nepasitenkinimą. Tai lemia neefektyvų darbą, nepasitikėjimą savimi ir didesnį nuovargio jausmą.
- Nepakankamas pripažinimas ir grįžtamasis ryšys: Žmonės nori jaustis vertinami. Kai jų pastangos nepastebimos ar ignoruojamos, tai mažina motyvaciją, o ilgainiui skatina emocinį ir fizinį išsekimą.
- Netinkamos darbo sąlygos: Fiziniai darbo aplinkos aspektai (triukšmas, prasta ventiliacija, netinkama įranga) prisideda prie nuovargio formavimosi. Ergonomiškos darbo vietos trūkumas ypač aktualus biuruose dirbantiems žmonėms.
Kaip Kovoti su Darbo Nuovargiu?
- Laikykitės darbo ir poilsio režimo: Venkite nuolatinio viršvalandžiavimo. Laiku pradėkite ir baigkite darbo dieną, planuokite pertraukas ir atostogas.
- Judėkite: Fizinė veikla padeda mažinti įtampą, pagerina nuotaiką ir gerina miego kokybę. Net trumpas pasivaikščiojimas gali sumažinti nuovargio jausmą.
- Skatinkite atvirą komunikaciją: Pasidalinimas problemomis ar darbo sunkumais su vadovu ar kolega gali padėti rasti sprendimus ir mažina emocinę naštą.
- Išmokite atsipalaiduoti: Meditacija, kvėpavimo pratimai, raminanti muzika ar net sąmoningas kvėpavimas gali padėti sumažinti stresą ir atstatyti energiją.
- Mokykitės streso valdymo metodų: Yra daugybė literatūros ir kursų, skirtų padėti geriau suprasti, kaip veikia stresas ir kokios priemonės veikia individualiai. Investuodami į save, investuojate į savo sveikatą.