Depresijos Testai: Įvertinimas, Tipai ir Pagalba

Depresija yra rimta nuotaikos liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji pasireiškia ne tik bloga nuotaika, bet ir nuolatiniu liūdesiu, energijos stoka ir sumažėjusiu susidomėjimu veikla, kuri anksčiau teikė malonumą. Norint laiku pastebėti ir pradėti gydyti depresiją, svarbu atpažinti jos simptomus ir pasitelkti specialius testus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai naudojamus depresijos testus, jų interpretaciją ir galimus pagalbos būdus.

Depresijos Atpažinimas ir Svarba

Depresiją dažnai painiojame su laikinu nuotaikos pablogėjimu, kurį sukelia įvairūs veiksniai, tokie kaip blogas oras ar šeimyninės problemos. Tačiau tikroji depresija yra ilgalaikė būklė, kuri trukdo mūsų gebėjimui tinkamai funkcionuoti. Jei jaučiatės prastai ilgiau nei 14 dienų, tai jau gali būti ženklas, kad reikia pasitikrinti.

Kada reikėtų atlikti depresijos testą?

Jei jaučiate šiuos simptomus, verta atlikti testą:

• Prasta nuotaika, trunkanti ilgiau nei dvi savaites.
• Išsekimas ir energijos stoka.
• Susidomėjimo praradimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.
• Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
• Svorio padidėjimas arba sumažėjimas be aiškios priežasties.
• Apetito pokyčiai.
• Savigrauža ir beviltiškumo jausmas.
• Virškinimo problemos.
• Spaudimo ir sunkumo jausmas krūtinėje.

Dažniausiai Naudojami Depresijos Testai

Yra keletas patikimų testų, kurie padeda įvertinti depresijos sunkumą ir nustatyti, ar reikalinga profesionali pagalba.

Beko Depresijos Testas (BDS)

Beko depresijos testas (Beko depresijos skalė) yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, matuojant depresijos sunkumą. Tai klausimynas, kuris padeda įvertinti depresijos simptomus ir jų intensyvumą.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

Rezultatų interpretacija:

• 11-16: Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
• 17-20: Galima įtarti lengvą depresiją. Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis. Tokiu atveju nebūtina vartoti stiprių cheminių vaistų, kurių nepageidaujami poveikiai gąsdina daugelį, galima rinktis augalinius ar homeopatinius vaistus.
• 21-30: Galima įtarti vidutinę depresiją. Vidutinė depresija - tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų. Tačiau esant sunkesnei depresijos formai, gali prireikti ir gydymo stipresniais cheminiais vaistais.
• 30 ir daugiau: Galima įtarti sunkią depresiją. Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.

Burnso Depresijos Skalė

Burnso depresijos skalė (angl. Burns Depression Checklist) - tai dar vienas įrankis, skirtas depresijos simptomams įvertinti.

PHQ-9 Testas

PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai, kurie naudojami terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. Šis testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu.

Kaip atliekamas PHQ-9 testas?

Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.

Edinburgo Pogimdyminės Depresijos Skalė (EPDS)

Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS) buvo sukurta siekiant nustatyti moteris, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo.

Klausimai, įtraukti į EPDS:

1. Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:

   Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

   • Taip, kaip visada.
   • Nebe taip dažnai.
   • Tikrai nebe taip dažnai.

2. Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:

   • Taip, kaip visada.
   • Nebe taip dažnai kaip visada.
   • Tikrai nebe taip kaip anksčiau.

3. Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:

   • Taip, beveik visą laiką.
   • Taip, kartais.
   • Nelabai dažnai.

4. Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:

   • Ne, niekada.
   • Beveik niekada.
   • Taip, kartais.

5. Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:

   • Taip, gana dažnai.
   • Taip, kartais.
   • Ne, nedažnai.

6. Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:

   Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

   • Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
   • Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
   • Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.

7. Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėjau miegoti:

   • Taip, beveik nuolat.
   • Taip, kartais.
   • Nelabai dažnai.

8. Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:

   • Taip, beveik visą laiką.
   • Taip, gana dažnai.
   • Nelabai dažnai.

9. Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkiau:

   • Taip, dažniausiai.
   • Taip, gana dažnai.
   • Tik retkarčiais.

10. Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:

    • Taip, gana dažnai.
    • Kartais.
    • Beveik niekada.

Ši skalė yra laisvai prieinama internete ir gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą. Tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.

Pogimdyminė Depresija

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės.

Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius.

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.

Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje.

Ką Daryti, Jei Testas Parodė Depresijos Požymių?

Jei atlikus testą nustatomi depresijos požymiai, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus.

Kur kreiptis pagalbos:

• PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI: Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
• 1815: I-V 8-20 val. ir 17-21 val.
• 116 123: Visą parą / www.viltieslinija.lt
• JAUNIMO LINIJA: Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
• TU ESI: Informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
• SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC): Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
• MOTERŲ GRUPĖS, MAMŲ FORUMAI, SUSITIKIMAI, ŠILTI RYŠIAI SU DRAUGĖMIS: Socialinė parama taip pat labai svarbi.

Svarbu atsiminti:

• Depresija yra gydoma liga.
• Kreipiantis pagalbos nėra gėda.
• Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti sunkesnių pasekmių.
• Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir, esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.

tags: #depresijos #testas #delfi