Kognityvinė psichologija tiria, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Tai apima įvairius procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, kalbos vartojimas, suvokimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, sprendimų priėmimas ir mąstymas. Ši sritis siekia suprasti, kaip žmogaus smegenys apdoroja informaciją ir kaip tai veikia mūsų elgesį bei emocijas.
Įvadas į kognityvinę psichologiją
Kognityvinė psichologija, kaip atskira disciplina, išryškėjo XX a. viduryje kaip reakcija į elgesio psichologijos (biheviorizmo) ribotumą. Psichologai suprato, kad vien tik stebėti elgesį nepakanka - būtina nagrinėti ir vidinius procesus, vykstančius žmogaus mintyse. Kognityvinė psichologija nagrinėja žmogaus psichikos procesus, tokius kaip: dėmesys, kalbos vartojimas, atmintis, suvokimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, sprendimų priėmimas ir mąstymas. Didelė dalis kognityvinės psichologijos tyrimų šiandien naudojama ne tik psichologijoje, bet ir kituose moksluose: ekonomikoje, lingvistikoje, kognityviniuose moksluose, neuromoksle, dirbtinio intelekto kūrime.
Pagrindinės kognityvinės psichologijos teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė daugybė žymių XX-XXI a. mokslininkų. Nors teorijų yra daug, kelios tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos.
- Klasikinio sąlygojimo teorija: Ši teorija aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas, pavyzdžiui, kaip formuojasi asociacijos.
- Operantinio sąlygojimo teorija: Tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija: Ši teorija intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija: Howard Gardner teigia, kad egzistuoja ne vienas, o keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
- Piaget kognityvinio vystymosi teorija: Jean Piaget tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Kognityviniai procesai
Dažniausiai nagrinėjami kognityviniai procesai yra:
- Suvokimas
- Atmintis
- Dėmesio valdymas
- Problemų sprendimas
- Informacijos apdorojimas
Šios sritys suformavo tai, kas vadinama „kognityvine revoliucija“, padėjusia suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus daug giliau nei bet kada anksčiau.
Taip pat skaitykite: Psichologo asmenybės bruožų analizė
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. Pavyzdžiui, jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų.
Psichologinės problemos iš dalies kyla iš klaidingų ar nenaudingų mąstymo būdų. Tai reiškia, kad žmonės, kurie patiria psichologinį diskomfortą, dažnai turi neteisingų ar nepagrįstų įsitikinimų apie save, kitus ar pasaulį. Pavyzdžiui, jie gali manyti, kad yra bejėgiai, nevertingi, nesėkmingi, neverti meilės, kalti dėl visko, blogi ir t.t. Šie įsitikinimai gali būti sąmoningi ar nesąmoningi, bet jie turi didelę įtaką žmogaus nuotaikai ir elgesiui.
KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai. Svarbu pabrėžti, kad kognityvinė elgesio terapija yra patikimas metodas, kuris yra paremtas tiek tyrimais, tiek klinikine praktika. Be to, tai yra lanksti ir individualizuota terapija, kuri gali būti pritaikyta prie kiekvieno žmogaus poreikių ir tikslų.
KET principai ir metodai
Pagrindinis KET principas - žmogus vadovaujasi klaidingais įsitikinimais bei lūkesčiais dėl šio pasaulio, kurie tamsiomis spalvomis nuspalvina santykius su kitais, taip sukeldami perdėtą stresą ir nerimą. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
Viena iš sričių, kurioje kognityvinė elgesio terapija, arba KET, pasiekė didžiausių laimėjimų ― tai nerimo ir fobijų gydymas. Ši teorijos rūšis, žinoma kaip ekspozicijos teorija, veikia taip. Sakykime, kad bijote vorų. Nors racionaliai suvokiate, kad voras nėra nuodingas ir nekelia jokios grėsmės, jei jis prie jūsų prisiartintų, jaustumėtės neramiai, o jei prisiliestų, išgyventumėte jausmus, panašius į paniką. Taikant ekspozicijos terapiją, jūs palaipsniui žengsite į akistatą su savo stresoriumi (vorais), tuo pačiu metu bus valdomos jūsų tipinės reakcijos (nerimas ir baimė).
Taip pat skaitykite: Diferencinė psichologinė diagnostika
Kitas kognityvinis psichologas, Aaronas Beckas, pirmasis suformulavo ciklinės sąveikos tarp aplinkos, minčių ir elgesio idėją, pavadindamas ją negatyviąja triadą. Pirmiausia, asmuo pasaulį regi per „negatyvią schemą“. Tai gali būti įsitikinimas, kad kiti prastai su jumis elgsis ar kad kiti siekia jums kaip nors pakenkti. Kai žmogus bendrauja su pasauliu, bendravimas vystosi minėtos negatyvios schemos padiktuotuose rėmuose. Tačiau svarbu suvokti, kaip teigia Beckas, kad mūsų susikurta neigiama schema ir yra atsakinga už nesėkmes ir į save nukreiptą destruktyvų elgesį.
Mokslininkai taip pat sėkmingai pritaikė KET potrauminio streso sindromo gydymui. Paprastai šį sindromą turintys asmenys kenčia nuo generalizuoto nerimo, sukelto ankstesnės, iki galo neišgyventos traumos. Esmė tokia, kad toks įvykis suformuoja negatyvią schemą, kurią bent jau teoriškai galima suardyti pasitelkus KET. Nors KET yra viena iš populiariausių gydymo metodų, atrastų klinikinėje psichologijoje pastaraisiais dešimtmečiais, ja žavisi toli gražu ne visi. Priešininkai, tarkime, teigia, kad dėl savo paprastumo ir mažų pritaikymo kaštų KET tapo populiaria priemone, tačiau nebūtinai pateisina visus lūkesčius.
Kognityvinės psichologijos studijos Lietuvoje
Jei norite sužinoti viską, kas tik įmanoma apie šią psichologijos šaką, Lietuvoje yra daug įvairių pilno ir dalinio studijų formų, padedančių giliau suprasti kognityvines funkcijas ir jų veikimą. Kalbant apie lanksčias, savo tempu vykdomas studijas, galima rinktis savarankišką mokymąsi internetu arba pavienes pamokas su profesionaliais psichologijos mokytojais. Vis dėlto, dažniausias ir patikimiausias kelias į gilesnes kognityvinės psichologijos žinias yra universitetinės studijos.
Žemiau pateikiamos dvi aukštosios mokyklos, kurios turi programų, susijusių su psichologija ir kognityviniais procesais:
- Vilniaus universitetas (VU): VU Psichologijos studijų programos yra laikomos vienomis stipriausių Lietuvoje. Psichologijos bakalaur nagrinėjami tokie moduliai kaip pažintiniai procesai, kalbos psichologija, atmintis, suvokimas ir neurologiniai žmogaus elgesio pagrindai. Studijos suteikia tvirtą pagrindą norint gilintis į kognityvinę psichologiją magistrantūroje.
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU): VDU siūlo Psichologijos bakalauro studijas, kuriose taip pat analizuojami žmogaus mąstymo, atminties, mokymosi ir sprendimų priėmimo mechanizmai. Studentai taip pat turi galimybę rinktis neuromokslų ir kognityvinės psichologijos pasirenkamuosius dalykus, priklausomai nuo dominančios krypties.
Knygos, padedančios suprasti kognityvinę psichologiją
Net ir studijuojant kognityvinę psichologiją universitete, labai naudinga mokymąsi papildyti papildomais šaltiniais: vaizdo įrašais, testais, santraukomis, straipsniais ir knygomis. Štai kelios labiausiai rekomenduojamos knygos, kurios padės geriau suprasti kognityvinės psichologijos esmę:
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ir socialinis darbas: pagrindiniai iššūkiai
- Cognitive Psychology - Mark T. Keane: Tai vienas populiariausių ir plačiausiai naudojamų vadovėlių pasaulyje. Keane aiškiai ir suprantamai nagrinėja pagrindinius kognityvinius procesus: atmintį, suvokimą, dėmesį, sprendimų priėmimą ir kt.
- Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman: Danielis Kahnemanas, Nobelio premijos laimėtojas, šioje knygoje išskiria du mąstymo tipus: 1 sistema - greita, emocinė, intuityvi ir 2 sistema - lėta, logiška, analitinė.
- Mirksnis - Malcolm Gladwell: Malcolm Gladwell analizuoja momentinius sprendimus, kuriuos priimame vos per kelias sekundes, dažnai to net nesuvokdami.
- Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson: Tyrinėjama kognityvinė disonansija, klaidų pateisinimas, mąstymo šališkumas, savęs apgaulė ir psichologiniai mechanizmai, padedantys mums išlaikyti vidinę darną net tada, kai klystame.
Kognityvinės psichologijos svarba
Kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip veikia žmogaus protas - nuo paprasčiausių sprendimų iki sudėtingų procesų, tokių kaip kalba ar abstraktus mąstymas. Ji atsako į klausimus, kurie mus lydi nuo vaikystės: Kodėl kai kuriuos dalykus atsimename aiškiai, o kitus pamirštame? Kodėl kartais reaguojame impulsyviai, net nesusimąstydami? Kaip galime gerinti savo atmintį? Kodėl dėmesys nukrypsta taip lengvai? Kodėl priimame neteisingus sprendimus, nors žinome, kas būtų geriau?
Kognityvinė psichologija ne tik paaiškina šiuos reiškinius, bet ir leidžia juos pagerinti - keičiant mokymosi strategijas, mąstymo modelius ir kasdienio elgesio įpročius.
tags: #kokius #zmogaus #psichologinius #procesus #apima #kognityvine