Įvadas

Kompleksiniai asmenybės sutrikimai yra sudėtingi psichikos sveikatos būklės, turinčios didelį poveikį individo funkcionavimui ir gerovei. Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti kompleksinius asmenybės sutrikimus, aptarti jų ypatumus bei galimus pagalbos būdus, remiantis turima informacija apie įvairius vystymosi sutrikimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius.

Autizmo Spektro Sutrikimai: Kompleksinio Vystymosi Ypatumai

Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.

Ankstyvieji Požymiai ir „Raudonos Vėliavėlės“

Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą, kuri apima požymius, būdingus autizmu sergantiems vaikams:

6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio.
24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako prasmingų frazių.

Svarbu paminėti, kad neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse: socialinės sąveikos sutrikimas, komunikacijos sutrikimas ir ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.

Socialinės Sąveikos Sutrikimai

Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis yra vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

Komunikacijos Sutrikimai

Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.

Aspergerio Sindromas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Autizmo Priežastys ir Diagnostika

Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus. Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.

Vystymosi Sutrikimų Klasifikacija ir Ugdymosi Poreikiai

Yra skiriama tokia vystymosi sutrikimų klasifikacija pedagoginiu požiūriu. Pagrindinės sutrikimų grupės:

Intelekto sutrikimai
Specifiniai pažinimo sutrikimai, sukeliantys mokymosi negales
Emocijų ir elgesio sutrikimai
Kalbos ir komunikacijos sutrikimai
Klausos sutrikimai
Regos sutrikimai
Fiziniai ir judėjimo sutrikimai
Lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai
Kompleksiniai ir kiti sutrikimai, trikdantys raidą ir mokymosi psichologinius veiksnius

Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas patenka į naują socialinę aplinką, susiduria su įvairiomis užduotimis ir reikalavimais. Jis turi ne tik sparčiai mokytis, bet ir rasti savo vietą bendraamžių grupėje, laikytis nustatytų taisyklių. Nemaža dalis pirmokų, padedant pedagogams ir tėvams, lengvai adaptuojasi mokykloje, noriai ir sėkmingai mokosi. Tačiau vaikai, turintys vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų, susiduria su įvairiais mokymosi sunkumais.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

Disleksija ir Disgrafija

Pagrindinės disleksijų ir disgrafijų atsiradimo priežastys yra nevisavertė galvos smegenų zonų, dalyvaujančių rašymo ir skaitymo procesuose, veikla, erdvės suvokimo sutrikimai bei vėluojantis kalbos vystymasis. Šiems vaikams būdinga, kad jų mokymosi pasiekimai yra kur kas mažesni nei jų intelektiniai sugebėjimai. Tėvai ir mokytojai dažnai kaltina tokius mokinius tingėjimu, išsiblaškymu ar nenoru mokytis. Kaskart matydamas pilną klaidų sąsiuvinį, girdėdamas kritines pastabas, vaikas pradeda jausti nepasitikėjimą savo jėgomis ir praranda norą mokytis.

Kalbos Sutrikimai

Kalbos sutrikimai trukdo mokytis rašyti ir skaityti, trikdo bendravimą, todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus ir laiku įveikti kalbos sutrikimus. Įvertinti vaiko kalbą bei nustatyti rašymo bei skaitymo sutrikimus turėtų mokymo įstaigoje, vaikų poliklinikoje ar privačiuose kabinetuose dirbantys logopedai. Užsiėmimai paprastai skiriami 2-3 kartus per savaitę. Jų trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus, gebėjimo sutelkti dėmesį. Logopedinio darbo pradžioje šie moksleiviai mokomi atpažinti ir, remdamiesi klausa, išskirti pagrindinius žodžio elementus: garsus, skiemenis, jų nuoseklumą žodžiuose. Atliekamos garsų diferencijavimo bei garsinės analizės pratybos. Svarbu įveikti ir garsų tarimo trūkumus, mokyti skirti panašiai skambančius garsus (s-š, k-t, g-d, p-b), plėsti žodyną, formuoti taisyklingą gramatinę sandarą. Daugelis vaikų stokoja mokymosi motyvacijos, todėl svarbu pasirinkti įdomią kalbinę medžiagą, pateikti trumpus, aiškius nurodymus ir palaikyti teigiamą požiūrį į mokymąsi.

Specialieji Ugdymosi Poreikiai: Nustatymas ir Pagalba

Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.

Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Nustatymas

Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.

Negalios ir Sutrikimai

Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė, kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios). Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.

Intelekto Sutrikimas: Esminiai Aspektai

Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Svarbiausi sutrikusios intelekto asmens bruožai:

Organinis ar funkcinis nervų sistemos pažeidimas.
Pažintinės veiklos sutrikimas.
Negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos pobūdis.
Adaptacinio elgesio nepakankamumas (ne mažiau kaip dviejose sferose).

Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).

Intelekto Koeficientas (IQ) ir Sutrikimo Lygiai

Nežymus intelekto sutrikimas (IQ 69 -50)
Vidutinis intelekto sutrikimas (IQ 49 -35)
Žymus intelekto sutrikimas (IQ 34 -20)
Labai žymus intelekto sutrikimas (IQ mažiau už 20).

Pažintinė Raida

Intelekto sutrikimą turinčių vaikų pažintinė raida skiriasi nuo tipinės raidos. Jiems būdingas:

Mąstymas: Mąstymas ilgai išlieka vaizdinis - veiksminis. Mąstymui būdingas lėtumas, paviršutiniškumas, egocentriškumas. Patiria sunkumų lygindami, klasifikuodami daiktus. Sunkiai apibendrina, formuluoja išvadas. Nesusiformuoja abstraktus, loginis mąstymas.
Suvokimas: Lėtas, fragmentiškas, siauras.
Atmintis: Sunkiai įsimena; Įsiminimui būtinas kartojimas; Greitas užmiršimas; Atgaminimas vyksta lėčiau, būtinas „užvedimas“; Atgaminama medžiaga būna netiksli.
Dėmesys: Vyrauja nevalingas dėmesys; Dėmesį sukoncentruoja trumpam; Dėmesiui išlaikyti reikalingi išoriniai stimulai; Dėmesys lengvai išblaškomas; Dėmesys sumažėja vaikui pavargus, jo atstatymui reikia ilgesnio laiko.
Kalba: Vėluoja visi vaiko kalbos vystymosi etapai; Būdingi kalbos sutrikimai: netaisyklingas garsų tarimas, skurdus žodynas, žodžių derinimo klaidos. Patiria sunkumų mokydamiesi rašyti ir skaityti.

Emocinė Raida

Emocinė raida taip pat turi savitumų. Šiems vaikams būdingas jausmų primityvumas.

Socialinė Raida

Socialinė raida yra viena iš sričių, kur intelekto sutrikimą turintys vaikai patiria didžiausių iššūkių. Jiems būdingas menkas bendravimo poreikis, negebėjimas konstruktyviai spręsti bendravimo problemas, ilgesnė ir sudėtingesnė adaptacija, elgesio problemos.

Vidutinis ir Žymus Intelekto Sutrikimas: Bendravimo Ypatumai

Vidutinį ir žymų intelekto sutrikimą turintys vaikai dažnai susiduria su dideliais bendravimo sunkumais. Alternatyvi ir papildoma komunikacija (AAK) yra nekalbinė komunikacija, apimanti daiktus-simbolius, nuotraukas-simbolius, paveikslėlius-simbolius, konkrečius grafinius simbolius, abstrakčius grafinius simbolius ir žodžius, raidyną. Konkretūs grafiniai simboliai - Mayer Jonson simboliai. Taip pat naudojamos elektroninės komunikacijos priemonės.

Ugdymas ir Individualizuotos Programos

Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.

Individualioji programa yra esminė ugdymo dalis. Ugdymo tikslai apima įvairias sritis, pavyzdžiui, lietuvių kalbą, matematiką, socialinį ir gamtamokslinį ugdymą. Ugdymo tikslai orientuoti į praktinių įgūdžių ugdymą, socialinę integraciją ir savarankiškumo didinimą.

Socialinė Adaptacija ir Reikalingi Įgūdžiai

Socializacijos sunkumai yra dažnas reiškinys. Socialiniai įgūdžiai apima bendravimą, buitinius įgūdžius ir darbinius įgūdžius. Socialiniai įgūdžiai apima gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Bendravimas yra esminis socialinės adaptacijos elementas. Buitiniai įgūdžiai, tokie kaip apsirengimas, maitinimasis ir higiena, yra svarbūs savarankiškumui. Darbiniai įgūdžiai padeda integruotis į darbo rinką ir jaustis naudingam visuomenei.

Kiti Specialūs Ugdymosi Poreikiai

Be intelekto sutrikimų, mokiniai gali turėti ir kitų specialių ugdymosi poreikių.

Regos Sutrikimai

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.

Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz.

Klausos Sutrikimai

Klausos sutrikimai gali būti įgimti arba įgyti, jie trukdo vaikui priimti informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti. Ugdymo sąlygos priklauso nuo individualių vaiko ypatumų. Gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais.

Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.

Kochleariniai implantai gali padėti vaikams su klausos sutrikimais, perduodami signalus tiesiai į klausos nervą. Svarbu atsižvelgti į implantacijos operacija, klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.

Įvairiapusiai Raidos Sutrikimai

Įvairiapusiai raidos sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.

Judesio ir Padėties bei Neurologiniai Sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.

Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas.

Sutrikimai

Mokymosi Sutrikimai

Priskiriami: bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Šis sutrikimas yra tikėtinas, kai intelektiniai gebėjimai yra žemi ir tolygiai išlavėję. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Sutrikimų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai, netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai.

Elgesio ir Emocijų Sutrikimai

Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse. Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.

Kalbėjimo ir Kalbos Sutrikimai

Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė.

#

tags: #kompleksiniai #asmenybes #sutrikimai