Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame stresas ir nerimas yra daugelio žmonių kasdienybė, vis svarbesnis tampa rūpinimasis savo psichikos sveikata. Kreipimasis į psichologą nebėra tabu, o tampa vis labiau pripažįstamas kaip atsakingas žingsnis siekiant geresnės savijautos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią naudą gali suteikti psichologo konsultacijos, kokie mitai gaubia psichoterapiją ir kur ieškoti pagalbos, kai jos prireikia.
Kodėl verta kreiptis į psichologą?
Psichologo pagalba - tai profesionalus emocinis palaikymas, padedantis spręsti vidinius sunkumus, stresą, nerimą, santykių krizes ar gyvenimo iššūkius. Kreipimasis į specialistą gali būti naudingas ne tik ištikus krizei, bet ir siekiant geriau pažinti save, ugdyti emocinį atsparumą bei gerinti santykius su aplinkiniais.
Vilniaus šeimos psichologijos centro klinikinis psichologas ir psichoterapeutas (kandidatas) Deimantas Zinkevičius pastebi, kad vyrai vis dar nenoriai kreipiasi į psichologus, vadovaudamiesi įsitikinimu, kad psichoterapija reikalinga tik „psichams“. Tačiau psichoterapijoje gali būti nagrinėjamos temos, aktualios kiekvienam vyrui:
- Koks aš kaip vyras?
- Kaip kontroliuoti savo emocijas?
- Kaip aš jaučiuosi santykiuose?
- Ką daryti, jeigu turiu atrodyti emociškai stiprus, bet toks iš tiesų nesijaučiu?
- Ar jaučiuosi autentiškas?
Viena iš svarbių užduočių psichoterapijoje gali būti suprasti, kiek aš iš tikrųjų esu sau autentiškas. Mūsų supratimą apie save formuoja ne tik įgimtos duotybės, pavyzdžiui, lytis, bet ir įvairios gyvenimiškos sritys: pasirinkta profesija, šeimyninė padėtis, puoselėjami santykiai, laisvalaikio leidimo būdas, vertybės ir kt. Įvykę pokyčiai šiose srityse gali priversti permąstyti, kiek iš tikrųjų jaučiuosi savimi. Dažniausiai į psichologą kreipiamasi tuomet, kai pajuntama neatitiktis tarp turimų įsitikinimų apie save (kokį aš save matau?), atsinešto iš vaikystės jausmo (kaip aš jaučiuosi dėl įvykusių patirčių mano gyvenime?), aplinkos keliamų reikalavimų (kokį mane nori matyti kiti?).
Emocijų valdymas ir santykiai
Vaikystės patirtys, lėmusios tai, kaip išmokome prisitaikyti prie tuo metu vyraujančių aplinkos sąlygų, suformavo mūsų emocijų reguliacijos būdą. Vieni išsiugdo efektyvius būdus, atpažinti, reflektuoti apie savo emocijas, kiti pasirenka būdą, kuris suaugus tampa ne toks efektyvus, pavyzdžiui, emocijų slopinimas. Psichoterapijoje galima atrasti kitą pasirinkimą, jei būdas, kurį pasirenkame gyvenime netenkina.
Taip pat skaitykite: Psichiatro konsultacijos vadovas
Kiekvieno žmogaus gyvenime iškyla vienokių ar kitokių abejonių, susijusių su santykiais. Dažniausiai siekiama atrasti būdą, kaip būti santykyje su kitu. Nesvarbu, koks tai santykis bebūtų: romantiškas, draugiškas, tėviškas ar kt. Vieniems gali trūkti buvimo nepriklausomu, kitiems stipresnio intymumo ir artimumo santykyje. Siekiant atrasti balansą laviruojama tarp vienišumo jausmo ir baimės susilieti su kitu prarandant savo individualumą. Apie visa tai galima išsamiai gilintis asmeninėje psichoterapijoje.
Stiprybės paieškos
Gyvenime nutinka situacijos, kai pasijaučiame pažeidžiami, tačiau norisi išlaikyti „stipraus žmogaus“ įvaizdį. Tam, kad nepasijausti pažeidžiamam gali kilti noras viską kontroliuoti, „nematyti“ nepatinkančių savęs dalių, vengti pripažinti bet kokio silpnumo savyje egzistavimą. Psichoterapeuto kabinete galima būti su savimi tokiu, koks iš tiesų esu. Tai galimybė drąsiai žengti ten, kur nemalonu, o tai vienas iš būdų ugdyti savo psichologinį atsparumą.
Kada verta pagalvoti apie emocinę pagalbą?
- Jaučiatės kitaip nei anksčiau. Jei kyla mintys, kad jums yra per sunku, galbūt jūsų nuotaika per daug ir per ilgai yra bloga, gal jaučiatės tikrai ne taip gerai, kaip seniau, reikėtų skirti bent šiek tiek laiko ir save pastebėti: kiek laiko visa tai tęsiasi? Ar tai vargina? Kaip dažnai pagalvojate apie tai, kad jaučiatės nekaip? Jei galite sau atsakyti, kad tokia nuotaika trunka vis ilgiau ir aplanko dažniau, ima varginti ir trikdyti kasdienybę, tai gali signalizuoti prasidedančią depresiją, kurią reikia gydyti.
- Santykiai su artimaisiais kelia vis daugiau įtampos, nei pasitenkinimo. Augant įtampai vis dažniau pastebime nedžiuginančius savo ir kito jausmus, nežinojimą, ką ir kaip reikia daryti, kad tas santykis pagerėtų.
- Vis dažniau pagalvojate: tai ne man, aš negaliu, nesugebėsiu. Sumažėjus savivertei atsiranda daugybė ribų, neleidžiančių iš gyvenimo pasiimti viską, ką jis gali pasiūlyti.
- Intymus gyvenimas labiau kelią diskomfortą, o ne malonumą. Atsirandant priešingiems jausmams reikėtų susimąstyti, nes šie jausmai gali slėpti daugybę patiriamų psichologinių sunkumų.
- Jaučiate fizinius negalavimus, tačiau nėra nustatytos jų priežastys. Nusilpęs imunitetas, varginantys galvos, skrandžio, raumenų ir kiti skausmai, dusulys kurių fiziologinė kilmė nepatvirtinta, gali būti jūsų psichologinio išsekimo, ilgalaikio streso, jaučiamo nerimo pasekmės.
- Pastebite, kad dažniau nei įprastai vartojate vaistus, svaigiąsias medžiagas. Dažnesnis psichotropinių medžiagų vartojimas gali signalizuoti apie giliai užslėptus jausmus bei problemas, nuo kurių bandote pabėgti.
- Darbas vargina, neteikia pasitenkinimo, jaučiatės daugiau duodantis nei gaunantis. Jeigu vis dažniau patiriate stresą, nepasitenkinimą, jums sunku vykdyti užduotis, jaučiate emocinį, psichinį ir fizinį išsekimą ar spaudimą, tai jau yra signalai, rodantys apie profesinio perdegimo atsiradimą.
- Vaikystės prisiminimai kelia daugiau skausmo nei džiaugsmo. Vaikystės traumos greičiausiai lydės visą gyvenimą ir kartas nuo karto sutrukdys būti savimi, siekti savo tikslų, skleistis visa savastimi.
Jei atpažįstate save bent keliuose iš šių punktų, verta pagalvoti apie kreipimąsi į psichologą.
Psichoterapijos mitai ir realybė
Vis dar labai daug žmonių mano, kad sunkumus galima įveikti vieniems. Jie dažnai bijo, kad kreipimasis į psichologą gali būti suvokiamas kaip silpnumo ženklas arba kad jų pažeidžiamumas bus vertinamas neigiamai. Dėl šių priežasčių daugelis atideda apsilankymą pas specialistą, net kai situacija tampa tikrai sudėtinga.
Psichologė K. Levickaitė pabrėžia, kad psichoterapija nėra „priklausomybės“ sukūrimas - jos tikslas yra padėti žmogui tapti sąmoningesniu, daugiau suprasti apie save, įgauti naujų įrankių ir gebėjimų, kurie gali padėti geriau tvarkytis su gyvenimiškais iššūkiais. Psichoterapeutas nėra „sprendimų davėjas“, bet veikiau palydovas, kuris padeda suprasti sunkumų šaknis, keisti destruktyvius modelius ir atrasti įveikas ar didinti gebėjimą atlaikyti sunkumus.
Taip pat skaitykite: Kur rasti psichologą Lazdijuose
Kai kurie žmonės galvoja, kad pradėjus lankytis pas psichoterapeutą, jo kabineto duris teks varstyti visą gyvenimą. Tačiau tai yra mitas, kuris kyla iš klaidingų įsitikinimų apie psichoterapiją ir žmogaus gebėjimą keistis.
Psichologinės pagalbos prieinamumas
Didėjant supratimui apie galimą psichoterapijos ar psichologinio konsultavimo naudą, auga ir paslaugų poreikis. Dėl to tampa sunku patekti pas specialistus, susidaro eilės. Ypač trūksta paslaugų vaikams, paaugliams, šeimoms.
Privačiame sektoriuje dirbančių psichologų ir psichoterapeutų paslaugų kainos yra pakankamai didelės, tad yra prieinamos tik daugiau uždirbantiems gyventojams.
Kur ieškoti pagalbos?
- Psichikos sveikatos centrai prie poliklinikų. Jei esate ten registruoti, galite be siuntimo registruotis pas psichologą arba psichiatrą, tačiau gali tekti palaukti eilėje.
- Dienos stacionarai. Lietuvoje paslaugų spektras didėja plėtojant dienos stacionarus, kuriuose yra teikiama labiau intensyvi programa, kuri trunka iki 6 savaičių.
- Psichiatrijos stacionarai. Jie vis dar stipriau stigmatizuojami, tačiau tikrai teikia labai svarbią ir reikalingą pagalbą patiriant įvairias psichikos sveikatos krizes.
- LR sveikatos ministerijos sukurtas puslapis pagalbasau.lt. Čia sudėta informacija apie visas valstybines įstaigas, teikiančias paslaugas, ir visas psichikos sveikatos paslaugų rūšis.
- Lietuvos psichoterapijos asociacijos svetainė psichoterapijosasociacija.lt. Čia rasite privačiai konsultuojančių psichologų ir psichoterapeutų sąrašą.
Jei pirmasis bandymas kreiptis į psichologą yra nesėkmingas, tikrai verta ieškoti toliau, mat kiekvieno žmogaus kelias į geresnę psichologinę savijautą yra labai individualus.
Situacija regionuose
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač tarp jaunimo ir išsilavinusių žmonių, požiūris į psichikos sveikatą keičiasi - stigma mažėja, o psichoterapija tampa vis dažnesne ir atviriau aptariama tema. Tačiau situacija regionuose išlieka sudėtinga dėl informacijos, paslaugų prieinamumo ir socialinio palaikymo trūkumo. Taip pat mažuose miestuose susiduriama su problema, kad dirbantys specialistai yra asmeniškai pažįstami.
Taip pat skaitykite: Tvarka dėl psichologinės pagalbos vaikams
Iniciatyvos ir projektai
Lietuvoje egzistuoja nemažai iniciatyvų, yra vykdomi projektai, kurių tikslas - suteikti skirtingiems žmonėms dar daugiau galimybių atvirai kalbėti apie savo sunkumus. Daugiau informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėje www.zvelkgiliau.lt.
Šeimos psichologo nauda
Šeimos psichologas specializuojasi suprasti sudėtingus sąveikos modelius, kurie apibrėžia šeimos santykius. Šis specialistas, taikydamas terapijos seansus, individualias intervencijas ir tikslines bendravimo strategijas, padeda šeimoms nustatyti pagrindines jų problemų priežastis. Vienas iš pagrindinių šeimos psichologų taikomų metodų yra sisteminė terapija. Taikant šį metodą šeima suvokiama kaip vienas emocinis vienetas, kurio vieno nario veiksmai ir emocijos gali persiduoti kitiems.
tags: #kreiptis #pagalbos #pas #psichologa