Įvadas
Kretinga, šiais metais mininti 760 metų sukaktį nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, turi turtingą ir įvairią istoriją. Per šimtmečius Kretingos veidą formavo daugybė iškilių asmenybių, palikusių neišdildomą pėdsaką miesto kultūroje, architektūroje ir dvasiniame gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias Kretingos istorines asmenybes ir jų indėlį į regiono raidą.
Kretingos Istoriniai Veidai
Kuršių Pilis ir Gyvenvietė (1253 m.)
Istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis simboliškai įvardija pirmąją Kretingą - 1253 m. paminėtą kuršių pilį ir gyvenvietę ant Ėgliškių (Andulių) piliakalnio. Tačiau ją 1263 metais sunaikino kryžiuočiai. Visiškai šis Kretingos veidas, V.Kuprelio žodžiais, išnyko 1422 metais, kai pagal Melno sutartį Vokietija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nustatė sieną ir Kretingos žemę padalino į dvi dalis - pietinę ir šiaurinę.
Žemaičių Atsikėlimas (XV-XVI a.)
Kitas svarbus etapas Kretingos istorijoje - XV-XVI a., kai į Kretingos gyvenvietę atsikėlė žemaičiai. Iki tol buvo tarsi dvi Kretingos: Kretingos miestas, buvęs Karolštatas, ir Kretingos kaimas, dar vadintas Kretingsodžiu. Tą kaimą mena Angelo skulptūra J.Basanavičiaus gatvėje. Skulptūra yra toje vietoje, kur buvo kaimo kapinės ir kur 1602 m. J.K. Chodkevičius pastatė pirmąją medinę bažnyčią.
Jono Karolio Chodkevičiaus Indėlis
Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius Kretingai padovanojo tris svarbius veidus: Kretingos dvaro, bažnyčios ir vienuolyno bei Kretingos miesto. Visi jie egzistuoja ir šiandien.
Kretingos Dvaras
Dvaras, kuris įsikūrė XV a., J.K.Chodkevičius labai mėgo. Dvaro istorijai svarbi ir XVIII a. II pusė, kai Kretingos savininku buvo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Jis užveisė vaismedžių sodus, iš kurių išsivystė dvaro parkas, atvežė egzotiškų augalų, kurie buvo būsimo žiemos sodo pradžia. Dabartinį žiemos sodo vaizdą sukūrė grafas Juozas Tiškevičius, kuris XIX a. II pusėje rekonstravo pastatą ir pastatė stiklinę oranžeriją.
Taip pat skaitykite: Pagalba Kretingos bendruomenei
Bažnyčia ir Vienuolynas
J.K. Chodkevičiaus lėšomis 1603-1610 metais buvo pastatytas vienuolynas, o 1610-1617 metais - bažnyčia. Į vienuolyną atvyko bernardinai, dar kitaip vadinami pranciškonais, ir vienuolynas tapo ne tik dvasiniu centru, bet ir atliko švietėjišką funkciją: 1610 metais buvo įkurta parapijinė mokykla, vėliau - pradinė mokykla, veikusi iki 1836 metų. Joje dėstė pranciškonas, gydytojas, botanikas Jurgis Pabrėža, o mokėsi Simonas Daukantas. Vienuolyne spaudos draudimo metais veikė slaptoji mokykla, buvo rengiamas „Tėvynės sargas“. Vienuolynas ir šiandien Kretingos kultūriniam gyvenimui daro didžiulę įtaką. Išliko XIX a. užgimusių Šv. Antano atlaidų tradicija.
Karolštato Miestas
Karolštato miesto aikštę puošė jos viduryje stovėjusi Rotušė su renesansiniu bokštu. Tačiau, anot V.Kuprelio, Kretinga tokį veidą turėjo iki 1795 metų, kai, žemę okupavus carinės Rusijos imperijai, miestas prarado savivaldos teises. Tuomet įsigalėjo ir kitas miesto pavadinimas: vietoj Karolštato imta vadinti Kretinga - nuo Kretingos kaimo vardo. Karolštato kultūra išnyko, kai 1845 metais buvo visiškai sugriautas Rotušės pastatas.
Kitos Išskirtinės Asmenybės
Ignotas Jokūbas Masalskis
Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis XVIII a. II pusėje prisidėjo prie Kretingos dvaro plėtros, užveisdamas vaismedžių sodus ir atveždamas egzotiškus augalus.
Juozas Tiškevičius
Grafas Juozas Tiškevičius XIX a. II pusėje rekonstravo Kretingos dvarą ir pastatė stiklinę oranžeriją, suteikdamas žiemos sodui dabartinį vaizdą.
Jurgis Pabrėža
Pranciškonas Jurgis Pabrėža XIX a. buvo žymus gydytojas, botanikas ir pedagogas, dėstęs Kretingos mokykloje ir palikęs ryškų pėdsaką vietos švietimo istorijoje.
Taip pat skaitykite: Kretingos tarnybos apžvalga
Simonas Grosas
Simonas Grosas - pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius, palaidotas Kretingoje.
Kretingos Kultūrinis Veidas Šiandien
Šiandien Kretinga išsiskiria teatriniu gyvenimu, garsėja kojūkininkų pasirodymais. Prie kultūrinio Kretingos veido prikišę ranką yra ir tautodailininkai. Puiki iniciatyva buvo Atgimimo laikotarpiu surengti dvi stovyklas, per kurias medžio drožėjų Juozo Lukausko vyresniojo, Aniceto Puškoriaus, Prano Zapalio, Stepono Žiubrio, Lino Puškoriaus , Alfonso Skiesgilo ir Raimundo Puškoriaus sukurtos skulptūros papuošė Pastauninko parko erdves, prigijo Vilniaus gatvėje prie lurdo slėnio.
Kretinga turi išskirtinę aurą, ir ją kuria daug darbščių, talentingų žmonių. Prisimenant menininkus pirmiausiai norisi minėti savo srities kolegas - kas nežino „Atžalyno“ su jo režisieriais Aukse Antuliene ir Algimantu Verbutu? Garsus Kretingos kultūros centro kamerinis choras, kurį į aukštumas iškėlė Tomas Ambrozaitis, plačiai žinomas dailininkas Andrius Miežis.
Kretingos kultūrinis veidas asocijuojasi su čia gyvenusiais žmonėmis, jų darbais. Kretingos meno mokykla yra maža kultūros oazė, kur išauga kultūros nešėjai: dailininkai, muzikantai, šokėjai. Kretingos rajone, Petrikaičių kaime, 1905 metais buvo parodytas pirmasis sceninis šokis. Todėl prasminga, kad Kretingoje yra stiprios choreografinės tradicijos, kurių mokant, formuojant šokio kultūrą, didelį darbą padarė Ligija Vaičiulienė.
Legendos ir Padavimai
Kretingos kraštą gaubia įvairios legendos ir padavimai, atspindintys jo turtingą istoriją ir kultūrą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos paslaugos Kretingoje
Kretingos Vardo Kilmė
Tarp senųjų miesto gyventojų labiausiai paplitęs legendinis vardo kilmės aiškinimas: Esą seniau visos miesto gatvės buvo grįstos akmenimis ir važiuojant vežimu jį labai kratydavo, dėl to žemaičiai miestą ir pavadino Kretinga.
Kretingos Bažnyčios Statyba
Kita garsi legenda pasakoja apie Kretingos bažnyčios statybą. J. K. Chodkevičius prieš didįjį mūšį su švedais pasižadėjo: jei laimės, pastatys bažnyčią Kretingoje. Laimėjęs jis ištesėjo pažadą ir pastatė pirmąją medinę bažnyčią, kurios stovėjimo vietą šiandien žymi skulptūra „Trimituojantis angelas“.
Meilės Akmuo Kretingos Dvaro Parke
Kretingos dvaro parkas slepia ne tik istorinį paveldą, bet ir magišką vietą - Meilės akmenį. Sakoma, kad atsisėdus ant šio akmens ir užsimerkus svajojant apie mylimą žmogų, meilė neišvengiamai aplankys.
Kartenos Pilies Legenda
Anot legendos, prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis. Ją ne kartą puolė svetimšaliai. Esą, kartą žemaičių pulti vienu metu atkeliavo švedų ir rusų kariuomenės. Nesutardami, kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, jie Minijos slėnyje susikovė tarpusavyje.
Baltiškojo Paveldo Paminklai
Kretingos rajonas garsėja savo baltiškojo paveldo paminklais, tokiais kaip Nagarbos piliakalnis, Plokščių ąžuolas, Ėgliškių-Andulių piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Vyšnių kalnas, Imbarės piliakalnis ir S. Įpilties pilies kalnas.
Savivalda
Kretingos miesto savivaldos ištakos siekia 1609 m. sausio 23 d., kai Kretinga gavo teisę įkurti savivaldą. Magdeburgo teisė garantavo dalinę miesto nepriklausomybę nuo dvaro, verslo apsaugą ir laisvę, atleido miesto piliečius nuo valstietiškų prievolių, suteikė teisę rinktis savivaldą, t. y. Karolštatą valdė miesto piliečių renkamas magistratas - miesto taryba, kuriai vadovavo vaitas.
Po nepriklausomybės atkūrimo, 1995 m. buvo panaikintos apylinkių, Kretingos ir Salantų miestų savivaldybės. Rajono teritorijoje buvo įkurta Kretingos rajono savivaldybė, o buvusios miestų ir apylinkių savivaldybių teritorijos pavadintos seniūnijomis.
Lankytinos Vietos
Kretingos rajone gausu lankytinų vietų, pritraukiančių turistus iš visos Lietuvos ir užsienio. Populiariausios iš jų:
- Kretingos bažnyčia
- Kretingos dvaras ir muziejus
- Kartenos piliakalnis
- Malūnų kaimas
- Atostogų parkas
- Japoniškas sodas
- Orvidų sodyba
- Baltų mitologijos parkas
- Dauginčių atodanga
- Šilpelkės miško pažintinis takas