Šiame straipsnyje apžvelgiama gydytojos psichiatrės Kristinos Butkutės veikla, remiantis pacientų atsiliepimais ir specialistės įžvalgomis apie bipolinį sutrikimą. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią informaciją apie šios gydytojos darbą, jos požiūrį į psichikos sveikatos problemas ir gydymo metodus.
Kristina Butkutė: kur dirba ir ką apie ją mano pacientai?
Remiantis Geraklinika.lt platformos duomenimis, gydytoja Kristina Butkutė dirba VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, esančioje Volungių g. 16, Kaune. Šioje platformoje galima rasti 4 vartotojų įvertinimus apie gydytoją, tačiau komentarų nėra. Vartotojų įvertinimas yra 4,25 iš 5 balų, o tai reiškia, kad 85% vartotojų rekomenduoja šią gydytoją.
Atsiliepimai apie gydytoją Kristina Butkutę yra svarbūs, nes jie padeda susidaryti nuomonę apie jos profesionalumą, gebėjimą bendrauti su pacientais ir skiriamo gydymo efektyvumą. Pacientų atsiliepimai gali būti naudingi kitiems žmonėms, ieškantiems psichiatro konsultacijos.
Atsiliepimų svarba ir kaip juos vertinti
Atsiliepimai apie gydytojus yra svarbus informacijos šaltinis pacientams, ieškantiems tinkamo specialisto. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus turi individualią patirtį, todėl vieno paciento atsiliepimas nebūtinai atspindi visų pacientų nuomonę. Vertinant atsiliepimus, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Atsiliepimo detalumas: Kuo detalesnis atsiliepimas, tuo jis naudingesnis. Gerai, jei pacientas aprašo savo patirtį, nurodo, kas jam patiko ar nepatiko, ir paaiškina, kodėl jis taip mano.
- Atsiliepimo objektyvumas: Svarbu atkreipti dėmesį, ar atsiliepimas yra objektyvus, ar jį paveikė emocijos. Jei atsiliepimas yra labai teigiamas arba labai neigiamas, reikėtų į jį žiūrėti atsargiau.
- Atsiliepimų kiekis: Kuo daugiau atsiliepimų apie gydytoją, tuo patikimesnė informacija. Jei apie gydytoją yra tik keli atsiliepimai, sunku susidaryti objektyvią nuomonę.
- Atsiliepimų šaltinis: Svarbu atkreipti dėmesį, iš kurio šaltinio gaunami atsiliepimai. Patikimiausi yra tie atsiliepimai, kurie gaunami iš nepriklausomų platformų, kuriose pacientai gali anonimiškai palikti savo nuomonę.
Kaip užsiregistruoti pas gydytoją psichiatrą?
Informacijos apie artimiausias registracijos datas pas gydytoją Kristina Butkutę neturime. Tikslią informaciją apie registraciją, reikalingus siuntimus medicinos paslaugoms gauti, galite gauti tik esveikata.lt svetainėje arba tiesiogiai susisiekę su gydymo įstaiga.
Taip pat skaitykite: Gedėjimo procesas: Ušackienės įžvalgos
Vidutiniškai naudojantis Gydo.lt pacientai gali rasti gydytoją psichiatrą, rezervuoti susitikimą, ir susitikti su gydytoju psichiatru per maždaug 24 valandas. Tos pačios dienos susitikimai taip pat dažnai yra galimi. Gydo.lt yra nemokama platforma, kuri leidžia pacientams rasti gydytojus psichiatrus ir rezervuoti susitikimus tiesiogiai. Galite ieškoti gydytojų psichiatrų pagal simptomus ar apsilankymo tikslą. Ieškant gydytojo psichiatro Gydo.lt platformoje, visada galite filtruoti rezultatus pagal lytį ar kitus reikalavimus. Naudojant Gydo.lt galite rasti gydytojus psichiatrus, kurie yra aukštai įvertinti kitų pacientų. Naudojant Gydo.lt galima ieškoti rytais (iki 10 valandos ryto) arba vakarais (po 17 valandos) dirbančio gydytojo psichiatro.
Bipolinis sutrikimas: gydytojos Kristinos Butkutės-Šliuožienės įžvalgos
Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė Kristina Butkutė-Šliuožienė teigia, kad "bipolinis sutrikimas - tai psichikos sutrikimas pasireiškiantis neįprastais nuotaikos, energijos, aktyvumo, dėmesio koncentracijos pokyčiais. Šie pakitimai dažniausiai lemia sunkumus kasdieniame žmogaus gyvenime bei darbinėje veikloje".
Gydytoja pabrėžia, kad jei žmogus įtaria turintis bipolinį sutrikimą, pirmas žingsnis - kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris atlieka psichikos būklės įvertinimą, nustato diagnozę, esant reikalui rekomenduoja papildomą ištyrimą kitiems sutrikimams atmesti, ir sudaro gydymo planą. Šis sutrikimas diagnozuojamas kliniškai, įvertinus paciento esamus simptomus, jų kaitą, ankstesnių būklės pablogėjimų metu buvusius simptomus ir jų dinamiką.
Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją šiam sutrikimui yra būdingi bent du epizodai, kai gerokai pakinta paciento nuotaika ir aktyvumo lygis. Vieniems epizodams būdingas nuotaikos pakilumas ir padidėjusi energija bei aktyvumas, kitiems - nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei sumažėjęs aktyvumas. Pakilios nuotaikos epizodų metų gali būti pakili ir euforiška nuotaika, garsi ir greita kalba, perdėtas savęs vertinimas, rizikingas elgesys, grandiozinės idėjos, perdėtas išlaidumas, miego poreikio sumažėjimas. Nuotaikos pablogėjimo epizodams būdinga prislėgta, depresiška nuotaika, sulėtėjusi kalba, sumažėjęs susidomėjimas įprasta veikla, apetito sumažėjimas, svorio kritimas, miego sutrikimai - nemiga arba mieguistumas, bevertiškumo jausmas, mintys apie savižudybę. Sunkesniais atvejais tiek vienų tiek ir kitų epizodų metu gali pasireikšti ir psichozinė simptomatika - haliucinacijos, kliedesinės idėjos, ryškus dezorganizuotas elgesys.
Gydymo būdai ir svarba artimiesiems
Gydytoja Kristina Butkutė-Šliuožienė pabrėžia, kad bipolinio sutrikimo gydymas yra kompleksinis, apimantis gydymą medikamentais ir psichoterapiją. Bipolinis sutrikimas dažniausiai trunka visą žmogaus gyvenimą, o pakilios ir depresiškos nuotaikos epizodai laikui bėgant pasikartoja. Ilgalaikis nuolatinis gydymas padeda žmonėms valdyti simptomus sutrikimo pablogėjimo metu ir sumažinti pasikartojimų riziką.
Taip pat skaitykite: Artimojo savižudybė ir vaikai
Bipolinio sutrikimo gydymui skiriami medikamentai vadinami nuotaikos stabilizatoriais - tai ličio druskos, antikonvulsantai, o depresijos epizodai gydomi ir antidepresantų grupės medikamentais. Medikamentai yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas esant ūmioms būklėms, tačiau šalia svarbu ir psichoterapinė pagalba. Rekomenduojama psichoterapija su psichoedukavimo ir įgūdžių lavinimo komponentais, į šeimą orientuota terapija, tarpasmeninė ir kognityvinė elgesio terapija.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios. Mokslininkai vis dar atlieka tyrimus ieškodami šį sutrikimą sukeliančių veiksnių. Sutrikimo kilmė yra siejama su neurotransmiterių tokių, kaip dopaminas ir serotoninas, disbalansu. Jie perduoda tarpląstelinius signalus tarp galvos smegenų neuronų ir reguliuoja nuotaką. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali būti susiję su bipoliniu sutrikimu, tačiau tikslus genas ar jų derinys nėra nustatytas ir tai vis dar išlieka mokslinių tyrimų objektu. Taip pat tyrimuose pastebėta, kad žmonės, kurių šeimos nariai serga bipoliniu sutrikimu, turi didesnę tikimybę susirgti patys. Daugėja tyrimų, kurie bipolinio sutrikimo kilmę sieja stresu. Neigiamos ankstyvos vaikystės patirtys - emocinis smurtas ar nepriežiūra gali būti susiję su bipolinio sutrikimo vystymusi suaugusiųjų amžiuje. Įvairios kitos stresinės gyvenimo aplinkybės - skyrybos, nedarbas, ankstyva tėvų netektis gali būti susiję su bipolinio sutrikimo paūmėjimais ir sunkesne simptomų kontrole. O taip pat ir lėtiniai stresoriai neigiamai veikia bipolinio sutrikimo simptomus ir jų eigą.
Jei artimam asmeniui nustatytas bipolinis sutrikimas pirmiausia yra svarbu pačiam artimtajam susipažinti su bipoliniu sutrikimu - žinoti apie galimus simptomus ir gydymo galimybes. Tai padėtų atpažinti pablogėjimo požymius. Kitas svarbus aspektas, įtariant pablogėjimą - paskatinti kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau bipolinis sutrikimas bus gydomas, tuo prognozė geresnė. Nereikia laukti ir tikėtis, jog simptomai pagerės be gydymo. Taip pat labai svarbu būti supratingiems ir empatiškiems. Paaiškinti artimajam, kad esate šalia, jei jiems reikia padrąsinimo ar pagalbos. Bipolinio sutrikimo gydymas yra ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės tiek iš paciento tiek iš artimųjų. Reikėtų būti kantriems laukiant simptomų pagerėjimo ir būti pasiruošusiems galimiems būklės atkryčiams.
Pačios Paulos patirtis
Paula dalinasi, kad kurį laiką įtarė, kad jai galėtų būti šis sutrikimas. „Viskas prasidėjo 2021-ųjų metų spalio mėnesį, kai mane ištiko pirmoji psichozė. Manau, kad ją labiausiai išprovokavo tai, kad vienu metu dariau daug dalykų, mažai miegojau, mažai valgiau, kol pats organizmas pasakė „stop“. Sau įtariau bipolinį sutrikimą jau kurį laiką, tačiau kai išgirdau tikrąją diagnozę Vasaros gatvėje, patyriau šoką, netgi šiek tiek gėdos jausmą, kad turiu kažkokį sutrikimą. Tačiau vėliau supratau, kad turiu priimti save tokią, kokia esu, kad visą gyvenimą esu tokia ir tuo esu unikali“, - sako Paula jau daugiau kaip pusę metų gyvenanti su nustatyta diagnoze. Ji prideda, kad ne tik ji pati jautųsi, kad kažkas yra ne taip. „Mano elgesys būdavo neadekvatus, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose publikuodavau tai, kas man tik šaudavo į galvą, visiškai apie tai negalvodavau ir nemąstydavau. Atrodė, kad esu tarsi žaidime, kur turiu įveikti kažką, o pasaulis sukasi tik aplink mane, o aš esu jo balsas“, - prisimena Paula. Ji prideda, kad šiandien dalindamasi savo mintimis ji viską labai gerai pasveria, ką skelbti ir ko neskelbti. „Daugelis, kurie jau susidūrę su bipoliniu sutrikimu patys ar turi aplinkoje žmogų, kuris jam diagnozuotas žino, kad būna gerosios ir blogosios dienos. Pastarosiomi dienomis aš stengiuosi daugiau dėmesio skirti sau, guliu lovoje, žiūriu serialus ar ilsiuosi“, - dalinasi mergina.
Paula sako, kad po diagnozės jos tikslas yra susidraugauti su liga, o tam reikalinga griežta rutina. „Iš pradžių aš vartojau medikamentus, tačiau jie man visiškai neveikė taip, kaip turėtų. Labiausiai padėjo apsilankymas pas psichiatrą, kuris pritaikė vaistus, kurie man tobulai tinka - nejaučiu nei nuosmukių, nei pakylėjimų. Esu dėl to labai laiminga. Didelį vaidmenį čia atlieka ir rutina - šaltas dušas, meditacija, sportas, mityba, miegas … Šiandien sau leidžiu plaukti pasroviui. Vaistus reikia gerti nuolatos, bet aš labai tikiuosi, kad mokymasis susigyventi su manijos epizodais, režimo laikymasis padės pakeisti situaciją ir galbūt ateityje galėčiau gyventi bet medikamentų“, - dalinasi mergina.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija Vilniuje su Kristina Kuzmickaite
"Patarčiau apsiprasti ir suprasti, kad tai yra liga - lygiai tokia pati kaip peršalimas ar gripas. Juk mums dėl to nėra gėda. Bet jeigu susiduriame su psichikos liga, mums kažkodėl pasidaro gėda. Priimkite save kaip unikalų žmogų ir pasinaudokite tuo. Juk jeigu gyvenimas jums duoda citrinų, pasidarykite iš jų limonadą", - sako pašnekovė. Šiandien Paula dalinasi savo patirtimi ir instagrame, kur pasakoja, ką jai tenka patirti ir kas jai padeda. „Labiausiai tai paskatino daryti stigma, kadangi su tuo susiduriama visur - asmeniniame gyvenime, profesinėje veikloje. Noriu pasakyti visiems, kad bipolinis sutrikimas gali būti puikiai valdomas ir mes esame lygiai tokie patys žmonės kaip ir visi kiti. Dabar priklausau „Žvelk giliau“ organizacijai, padedančia kovoti su stigmomis. O dalindamasi tuo, ką patiriu aš sulaukiu daug padėkų, palaikymo - tai man tikrai padeda visomis prasmėmis, tuo pačiu ir susidraugauti su liga“, - sako Paula.
Lietuvos psichoterapijos asociacijos (LPtA) psichoterapeutų sąvadas
Lietuvos psichoterapijos asociacija (LPtA) yra Lietuvos skėtinė psichoterapijos organizacija, šiuo metu vienijanti dvylika Lietuvos profesinių psichoterapinių asociacijų ir draugijų - įvairių psichoterapijos krypčių psichoterapeutus atstovaujančių organizacijų. LPtA siekdama apsaugoti savo profesiją (psichoterapiją) ir jos aptarnaujamos visuomenės interesus bei užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją įdiegia LPtA psichoterapeutų sąvadą (toliau sąvadas). Į sąvadą yra įtraukiami tik LPtA narėms priklausantys ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkantys psichoterapeutai. Į sąvadą yra įtraukiami tik tie psichoterapeutai, kurie atitinka šiuos kriterijus (A ar B ar C):
A. Psichoterapeutai - turintys pilną išsilavinimą pagal nustatytus LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus. LPtA apibrėžia minimalius psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, kurie apima šiuos reikalavimus:
- Podiplominių studijų pradžioje asmuo yra įgijęs universitetinį magistro laipsnį (arba pabaigęs vientisąsias studijas, prilyginamas magistro laipsniui) šių profesijų: medicinos gydytojo ar psichologo ar socialinio darbuotojo ar slaugytojo;
- Asmuo yra sėkmingai pabaigęs bent 4 metų trukmės podiplomines psichoterapijos studijas, turinčias tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei atlikęs prižiūrimą psichoterapinę praktiką su 80 val. supervizijų.
B. Psichoterapeutai su įgytomis teisėm - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau LPtA narė - asociacija/draugija laiduoja už savo dabartinių narių išsilavinimą, jeigu jiems pritrūksta iki 50 val. pasiekti numatytas minimalias psichoterapeuto išsilavinimo ribas pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus.
C. Psichoterapeutai veteranai - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau turintys ilgą psichoterapinio darbo stažą (virš dvidešimt metų) bei kuriuos pripažįsta ir patvirtina kaip psichoterapeutus konkreti LPtA narė - asociacija/draugija.
Sąvadas yra formuojamas savanoriško dalyvavimo principu. Įrašymas į sąvadą nėra privalomas ir kiekvienas psichoterapeutas pats nusprendžia ar jis nori būti įtrauktas į sąvadą. Į sąvadą yra įrašomos tik tų profesionalų pavardės, kurių išsilavinimą patvirtina konkreti LPtA narė - asociacijos/draugija. Sąvadas yra papildomas ar atnaujinamas du kartus per metus (pavasarį ir rudens pabaigoje).
tags: #kristina #butkute #psichiatras