Psichologinė gerovė yra svarbus žmogaus gyvenimo kokybės rodiklis, atspindintis subjektyvų pasitenkinimą įvairiomis gyvenimo sritimis. Siekiant įvertinti šį konstruktą, Lietuvoje sukurta ir pritaikyta Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS). Šiame straipsnyje apžvelgsime LPGS struktūrą, taikymą įvairiose amžiaus grupėse bei analizės metodus.
LPGS kūrimo prielaidos ir principai
Prieš porą dešimtmečių pastebėta, kad materialinė gerovė ne visada atspindi žmogaus gyvenimo pilnatvę. Todėl, atsirado poreikis įvertinti psichologinę gerovę. Kuri apima subjektyvų pasitenkinimą, laimę ir gyvenimo džiaugsmą. LPGS kūrimas remiasi keliais pagrindiniais principais:
- Daugiamatiškumas: psichologinė gerovė apima įvairias sritis.
- Adaptacija: atsižvelgiama į Lietuvos gyventojų ypatumus.
- Empirinis tyrimas: empiriniai duomenys naudojami teoriniam aiškinimui.
LPGS variantai ir struktūra
Buvo parengti net trys psichologinės gerovės matavimo priemonės variantai: Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS) jauniems asmenims (LPGS-J), suaugusiesiems (LPGS-S) ir savarankiška papildoma psichologinės gerovės skalė (LPGS-P).
LPGS suaugusiems (LPGS-S)
Viename iš tyrimų, kuriame dalyvavo 528 asmenys nuo 18 iki 67 metų, buvo naudojama originali LPGS. Pirminiame etape skalę sudarė 132 teiginiai, iš kurių 117 buvo skirti gerovei įvertinti. Vėlesniuose etapuose liko 61 teiginys. Atlikus faktorių analizę, nustatyta septynių faktorių struktūra:
- Optimizmas / kontrolė.
- Pasitenkinimas pragyvenimo lygiu.
- Negatyvus emocingumas.
- Pasitenkinimas šeima ir artimaisiais.
- Pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais.
- Pasitenkinimas fizine sveikata.
- Pasitenkinimas darbu.
Du teiginiai, susiję su pasitenkinimu gyvenimu Lietuvoje, į faktorių analizę nebuvo įtraukti ir siūlomi analizuoti atskirai. Subskalės pasižymėjo priimtinomis Cronbach alpha reikšmėmis (0,792 - 0,892). Visos subskalės tarpusavyje siejosi teigiamai, tai vienas iš argumentų, patvirtinančių subskalių validumą.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
LPGS jaunimui (LPGS-J)
Kitas tyrimas su studentų imtimi (N = 461) parodė kiek kitokią LPGS struktūrą. Šiame tyrime naudota 91 teiginį turinti skalė, o faktorių analizė išskyrė devynias subskales:
- Pasitenkinimo gyvenimu ir savimi.
- Neigiamo emocingumo.
- Tikslingumo.
- Pasitenkinimo tarpasmeniniais santykiais.
- Pasitenkinimo šeima ir artimaisiais.
- Pasitenkinimo pragyvenimo lygiu.
- Pasitenkinimo fizine sveikata.
- Kontrolės.
- Pasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje.
Šios subskalės paaiškina 53,7 proc. dispersijos, o vidinis jų suderinamumas yra pakankamas - nuo 0,67 (Pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje) iki 0,95 (Pasitenkinimas gyvenimu ir savimi).
LPGS taikymas ir tyrimo metodai
LPGS naudojama įvairiuose tyrimuose, siekiant nustatyti psichologinės gerovės sąsajas su įvairiais veiksniais. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Faktorių analizė: nustatoma skalės struktūra.
- Cronbach's alpha: įvertinamas vidinis suderinamumas.
- Koreliacinė analizė: nustatomos sąsajos tarp subskalių.
- Aprašomoji statistika: apskaičiuojami vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai.
LPGS ir akademinė aplinka
Tyrimai rodo, kad abiturientų psichologinė gerovė yra susijusi su akademiniu nerimu. Nustatyta, kad didėjant akademiniam nerimui, psichologinė gerovė mažėja. Merginos patiria didesnį akademinį nerimą nei vaikinai, o didmiesčiuose gyvenantys abiturientai - didesnį nei gyvenantys kaimuose.
Savigarba ir patyčios
Tyrimai su vyresnių klasių mokiniais parodė, kad merginų psichologinė gerovė yra susijusi su patyčiomis. Jos geriau vertina pasitenkinimą gyvenimu ir savimi, santykiais su artimaisiais ir tarpasmeniniais santykiais, taip pat neigiamą emocingumą. Vaikinų psichologinė gerovė su patyčiomis nesusijusi, tačiau susijusi su pasitenkinimu fizine sveikata.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
LPGS validumas ir patikimumas
Tyrimai patvirtina, kad LPGS pasižymi adekvačiomis psichometrinėmis savybėmis. Subskalės yra pakankamai patikimos, o skalės struktūra atspindi teorinius psichologinės gerovės konstruktus.
LPGS reikšmė ir perspektyvos
LPGS yra svarbi priemonė psichologinės gerovės tyrimams Lietuvoje. Ji leidžia įvertinti įvairius psichologinės gerovės aspektus ir nustatyti jų sąsajas su kitais veiksniais. Ateityje svarbu toliau tirti LPGS validumą ir patikimumą, taip pat pritaikyti ją įvairioms populiacijoms.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #lietuviskoji #psichologines #geroves #skale