Šizofrenija ir depresija yra dvi skirtingos psichikos sveikatos būklės, kurios kartais gali būti painiojamos dėl kai kurių sutampančių simptomų. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti esminius šių dviejų sutrikimų skirtumus, kad būtų galima geriau suprasti kiekvieną iš jų.
Šizofrenija: sutrikęs realybės suvokimas
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingas sutrikęs realybės suvokimas, mąstymo nenuoseklumas ir produktyvumas bei ryškus socialinis atsiribojimas. Psichikos sveikatos specialistai šį terminą apibūdina kaip sutrikimą, reikšmingai paveikiantį žmogaus suvokimą, mąstymą ir elgesį, dažnai pasireiškiantį haliucinacijomis, kliedesiais ir iškreiptu realybės vertinimu. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, patiria haliucinacijas ir kliedesius. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais.
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius ir negatyvius.
- Pozityvūs simptomai: Tai pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai. Tai visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti. Taip pat gali atsirasti kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan. Be to, gali pasireikšti mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
- Negatyvūs simptomai: Tai tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu.
Ankstyvieji šizofrenijos simptomai gali būti:
- Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
- Draugų ar socialinio rato keitimas
- Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
- Miego problemos
- Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
- Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis
Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.
Šizofrenijos prodromas
Žinome, kad socialinio funkcionavimo blogėjimas, izoliavimasis nuo aplinkinio pasaulio, uždarumas, atitolimas nuo žmonių dažnai pasireiškia gerokai anksčiau, nei pasireiškia pozityvieji šizofrenijos simptomai. Pastebėta, kad dar iki psichozės simptomų pasireiškimo ligonis paprastai tampa uždaras - sutrinka bendravimas, prastėja socialinis funkcionavimas. Manoma, kad prodrominio laikotarpio tarpasmeninių problemų tyrimai padėtų geriau suprasti pakitusios ligonio elgsenos mechanizmus ir galbūt padėtų rasti specifinius gydymo būdus.
Visi jie nurodo, kad socialinio funkcionavimo sutrikimai pastebimi iki psichozės ir juos galima vertinti kaip šizofreniją pranašaujančius simptomus. Reikia pridurti, kad svarbu ne vien simptomai ir elgsenos pokyčiai, bet ir jų vystymosi eiga, nes prodromas yra procesas, kurio metu dinamiškai vystosi minėti požymiai, sutrinka elgsena. Ligos simptomai stiprėja, artėja psichozės pasireiškimas, o paciento elgsena gali sutrikti ir pačioje prodromo pradžioje, ir jau išsivysčius psichozei.
Prodrominis laikotarpis gali trukti nuo savaičių iki kelerių metų. Per šį laikotarpį labai dažnai išsivysto gretutinės ligos (pvz., depresija, įvairios priklausomybės). Kaip minėta, pasireiškus šizofrenijos ir kitų psichozių prodromui, pasikeičia arba pablogėja paciento elgesys, pastebimi įvairūs subjektyviai jaučiami požymiai. Tyrėjai bandė apibūdinti prodromo eigą. Įrodymai patvirtina, kad prodromo vystymąsi galima pastebėti kliniškai. Pirmiausia asmenys paprastai patiria negatyvių arba nespecifinių klinikinių simptomų, tokių kaip depresija, nerimas, socialinė izoliacija ir mokymosi rezultatų ar profesinės veiklos pablogėjimas. Dažniausiai po to pasireiškia pagrindiniai ligos simptomai - silpni pozityvieji simptomai arba trumpi priepuoliniai, vidutinio intensyvumo pozityvieji simptomai. Artėjant psichozei, pozityvieji simptomai stiprėja ir dažnėja, bet vis dar išlieka nepasiekę psichozės (būna 1-2 k./mėn.; dažniausiai trunka keletą minučių ar kiek ilgiau (dieną)). Šių simptomų dar negalime vertinti kaip tikros haliucinacijos ar kliedėjimo - pacientai išsako neįprastas, pasikeitusias mintis, jutimų pasikeitimus ar sutrikimus.
Nustačius psichozės prodromą, būtų galima anksti diagnozuoti psichozę ir pradėti ją gydyti, pastebėti ligos atkrytį. Nurodoma, kad vėlai pradėtas gydyti psichozės epizodas yra susijęs su prastesnėmis ligos baigtimis.
Taip pat skaitykite: Amžini klausimai apie žmogaus ir gyvūno psichiką
Tarpasmeninės problemos pasireiškus šizofrenijos prodromui
Danijos mokslininkai (Lise Mondrup ir Bentas Rosenbaumas) neseniai atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip pats ligonis vertina tarpasmenines problemas prodrominiu šizofrenijos laikotarpiu ir kokia pagalba būtų tinkamiausia. Mokslininkai iškėlė ir patikrino hipotezę, kad tarpasmeninės problemos pasireiškia dar iki psichozės simptomų ir sunkėja jai vystantis. Tyrėjai didelį dėmesį skyrė terapinių galimybių analizei ir aptarimui, kurios padėtų spręsti prodrominio laikotarpio simptomus ir būtų naudingos atokiesiems gydymo rezultatams.
Tyrimo reikšmė ir nauda yra tame, kad šis tyrimas - pirmasis, kuriame lyginti skirtingų būklių pacientų duomenys. Pacientams iki išsivystant psichozei ir jos metu sunku bendrauti, išreikšti jausmus, rodyti iniciatyvą ir būti dėmesio centre. Tačiau, kaip ir buvo manyta planuojant tyrimą, tarpasmeninės problemos sunkėja vystantis psichozei. Beje, ypač reikšmingas skirtumas pastebimas tarp prodromo grupės pacientų, palyginti su sveikais tiriamaisiais. Gauti rezultatai leidžia manyti, kad vystantis psichozei ryškėjantis dominuojantis / kontroliuojantis elgesys yra gynybinė strategija, kuri vystosi kaip reakcija į didėjantį nesaugumą, stebimą dar prodromo laikotarpiu. Taip pacientas tarsi patiria palengvėjimą, todėl tokią būsena sunkiai įveikia, o tai komplikuoja sveikimą. Visa tai verčia manyti, kad gydymo intervencijos būtų naudingos jau prodromo laikotarpiu. Autoriai mano, kad vystantis ligai viena svarbiausių užduočių - sukurti ir palaikyti terapinį aljansą su pacientu. Tam, matyt, tinkamiausia būtų tarpasmeninė psichoterapija.
Depresija: nuotaikos sutrikimas
Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, energijos stoka ir susidomėjimo praradimu veikla, kuri anksčiau teikė malonumą. Depresija gali paveikti žmogaus jausmus, mąstymą ir elgesį, sukeldama įvairių emocinių ir fizinių problemų.
Depresijos simptomai
Depresijos simptomai gali būti įvairūs ir skirtis priklausomai nuo žmogaus. Dažniausi simptomai yra:
- Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas ar beviltiškumas
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas įprasta veikla
- Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga ar per didelis mieguistumas
- Apetito pokyčiai, sukeliantys svorio kritimą ar padidėjimą
- Nuovargis ir energijos stoka
- Sunkumas susikaupti, prisiminti dalykus ar priimti sprendimus
- Dirglumas, nerimas ar susijaudinimas
- Kaltės jausmas, bevertiškumas ar bejėgiškumas
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
Depresijos gydymas
Depresija yra gydoma būklė, o gydymo būdai gali apimti psichoterapiją, vaistus arba abiejų derinį.
Taip pat skaitykite: Elgsenos ypatumai: karvės ir žirgai
- Psichoterapija: Pokalbių terapija gali padėti žmonėms įveikti neigiamus mąstymo modelius, išmokti įveikos strategijų ir pagerinti tarpasmeninius santykius.
- Vaistai: Antidepresantai gali padėti reguliuoti nuotaiką veikiant smegenų chemines medžiagas. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamiausio vaisto ir dozės.
Pagrindiniai depresijos ir šizofrenijos skirtumai
Nors depresija ir šizofrenija gali turėti tam tikrų sutampančių simptomų, tokių kaip socialinis atsiribojimas ir sunkumas susikaupti, yra keletas esminių skirtumų:
- Realumo suvokimas: Šizofrenijai būdingas sutrikęs realybės suvokimas, pasireiškiantis haliucinacijomis ir kliedesiais. Depresija paprastai neturi šių simptomų.
- Nuotaika: Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis liūdesys ir susidomėjimo praradimas. Šizofrenija gali paveikti nuotaiką, tačiau tai nėra pagrindinis simptomas.
- Mąstymas: Šizofrenija gali sukelti mąstymo sutrikimus, tokius kaip nenuoseklus mąstymas ir sunkumas organizuoti mintis. Depresija gali paveikti mąstymą, tačiau dažniausiai pasireiškia neigiamomis mintimis ir savikritika.
- Gydymas: Šizofrenija dažniausiai gydoma antipsichoziniais vaistais ir psichoterapija. Depresija gydoma antidepresantais, psichoterapija arba abiejų deriniu.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei jaučiate bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kur kreiptis pagalbos?
- Psichiatras: Gydytojas, specializuojantis psichikos sutrikimų diagnozavime ir gydyme, gali skirti vaistus ir taikyti medicininius gydymo metodus.
- Psichologas: Netaiko vaistų, bet atlieka psichologinius vertinimus ir psichoterapiją, padeda pacientams spręsti emocines ir elgesio problemas.
- Psichoterapeutas: Specializuojasi emocinių ir psichologinių problemų sprendime, dažnai taikydamas įvairias terapijas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) ar psichoanalitinė terapija.
tags: #kuo #skiriasi #depresija #nuo #sizofrenijos