Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, tačiau kai jis tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, būtina ieškoti pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime nerimo sutrikimus, jų priežastis, simptomus ir veiksmingus gydymo būdus, padedančius susigrąžinti gyvenimo kokybę.
Įvadas į Nerimo Sutrikimus
Nerimas - tai normali reakcija į stresą, tačiau kai jis tampa pernelyg didelis ir trukdo kasdieninei veiklai, gali būti diagnozuotas nerimo sutrikimas. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai, paveikiantys beveik 30 procentų suaugusiųjų tam tikru gyvenimo momentu. Šie sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus, turėti įtakos darbo našumui, mokyklos darbams ir asmeniniams santykiams. Laimei, nerimo sutrikimai yra gydomi įvairiais psichoterapiniais gydymo būdais, vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiais.
Nerimo Sutrikimų Tipai
Nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiomis formomis, kiekviena jų turi savitų savybių:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS): Tai nuolatinis, pernelyg didelis nerimas ir įtampa dėl įvairių kasdienių situacijų, net ir tada, kai nėra jokios aiškios priežasties jaudintis. Žmonės, sergantys GNS, dažnai jaučia nerimą dėl daugelio dalykų vienu metu ir sunkiai gali atsipalaiduoti. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
- Panikos sutrikimas: Tai būklė, kai žmogus patiria staigius ir intensyvius baimės ar panikos priepuolius, kurie dažnai atsiranda be aiškios priežasties. Šie priepuoliai gali būti tokie stiprūs, kad žmogus gali jausti, jog jį ištinka širdies smūgis ar kad jis netrukus mirs. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga ir kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia intensyvia baime ar nerimu dėl socialinių situacijų, ypač tų, kuriose asmuo gali būti vertinamas ar teisiamas kitų. Tai gali sukelti didelį diskomfortą viešose vietose, kalbant prieš auditoriją ar net paprasčiausiai bendraujant su nepažįstamaisiais. Socialinį nerimą išgyvenantiems atrodo, jog būnant žmonių miniose, visos akys yra nukreiptos būtent į juos - žmonės patiria stresą ir nesijaučia saugiai.
- Specifinės fobijos: Tai intensyvi, nelogiška baimė dėl konkrečių objektų ar situacijų, pavyzdžiui, vorų, aukščio, skrydžių lėktuvu. Žmogus, turintis fobiją, stengiasi išvengti situacijų, kurios kelia jam nerimą, net jei objektyviai nėra jokios realios grėsmės. Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
- Agorafobija: Tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
Nerimo Sutrikimų Priežastys
Nors tikslios nerimo sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios, mokslininkai mano, kad jie gali būti susiję su įvairiais veiksniais:
- Biologiniai veiksniai: Nervų sistemos, galvos smegenų ypatumai, nėštumo metu motinos persirgtos ligos, gimdymo komplikacijos, genetiniai veiksniai, endokrininės sistemos ypatumai.
- Psichologiniai veiksniai: Ankstyvos patirtys su globėjais, kiek ir kaip buvo patenkinti kūdikio poreikiai. Nerimo sutrikimas gali atsirasti ir dėl per aukštų tikslų sau kėlimo, perfekcionizmo, žemo savęs vertinimo, baimės suklysti.
- Socialiniai veiksniai: Trauminės patirtys, patyčios, socialinė izoliacija.
- Gyvenimo įvykiai: Smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas.
- Cheminiai pokyčiai smegenyse: Nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras.
- Genetinis polinkis: Sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.
Nerimo Sutrikimų Simptomai
Nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai:
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
- Psichologiniai simptomai:
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Perdėtas susirūpinimas ir varginančios mintys.
- Sunku atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu.
- Nuotaikų kaita, dirglumas, susierzinimas.
- Dėmesio koncentracijos sutrikimai.
- Baimė, panika, neramumas.
- Aplinka gali atrodyti pavojingesnė nei yra iš tikrųjų.
- Fiziniai simptomai:
- Dažnas širdies plakimas.
- Pagausėjęs prakaitavimas.
- Raumenų įtampa.
- Sutrikęs virškinimas: viduriavimas, sustojęs virškinimas, pilvo skausmai.
- Džiūstanti burna.
- Prakaituojantys delnai.
- Silpnumo jausmas, galvos svaigimas.
- Įvairių kūno vietų tirpimai ar dilgčiojimai.
- Nuovargis ir kūno skausmai.
- Miego sutrikimai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Nervinis drebulys.
- Galvos skausmai.
- Nervinis pykinimas.
- Sutrikęs kvėpavimas, nervinis dusulys.
Kada Kreiptis Pagalbos
Svarbu atpažinti, kada nerimas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą, jei pastebite šiuos požymius:
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
- Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.
Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti tinkamą gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.
Nerimo Sutrikimų Gydymo Būdai
Yra daug veiksmingų būdų gydyti nerimo sutrikimus, įskaitant psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius. Dažnai taikomas kompleksinis gydymo būdas, derinant kelis metodus.
Psichoterapija
Psichoterapija, arba „pokalbių terapija“, yra svarbi nerimo sutrikimų gydymo dalis. Ji padeda žmogui suprasti savo nerimą, išmokti įveikos strategijų ir pakeisti neigiamas mąstymo schemas.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai viena efektyviausių psichoterapijos rūšių, padedanti žmogui suprasti, kaip destruktyvios mintys ir elgesys gali sukelti nerimą ar panikos atakas. KET moko atpažinti neigiamus mąstymo modelius ir pakeisti juos sveikomis mintimis, kurios mažina nerimą. Terapija sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar, ir kaip galime spręsti šiuo metu kilusias problemas, skatina neužstrigti baimėje dėl praeities klaidų ar ateities.
- Schemų terapija: Tai psichoterapijos kryptis, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi tam tikras schemas - gilius, dažnai pasąmonėje slypinčius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Šios schemos formuojasi nuo ankstyvos vaikystės ir nuo jų smarkiai priklauso, kokie būsime užaugę. Schemų terapijoje išsiaiškinama, kas suformavo neteisingus įsitikinimus, kaip jie veikia mūsų kasdienybę, tuomet psichoterapeutas padeda žmogui pakeisti gilumines schemas, matyti pasaulį realistiškiau.
- Grupinė psichoterapija: Tai labai efektyvi psichoterapijos forma, labai tinkama žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo ir panikos sutrikimų. Grupėje mažėja jausmas, kad „esu vienas su savo problemomis“, čia saugu dalintis jausmais, be to, išgirsti, kaip su panašiais iššūkiais tvarkosi kiti.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai. Medikamentinis gydymas yra skiriamas po psichiatro konsultacijos, kurios metu specialistas įvertina ir diagnozuoja. Dažniausiai skiriami SSRI ar SNRI grupės vaistai bei benzodiazepinai, kol pradeda veikti vartojami antidepresantai. Svarbu paminėti, kad tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Kiti Gydymo Būdai
- Neinvazinė neuromoduliacija: Vienas iš šiuolaikinių būdų gydyti nerimo sutrikimus yra neinvazinė neuromoduliacija. Tai apima įvairias technikas, pavyzdžiui, pakartotinę transkranijinę magnetinę stimuliaciją (rTMS), kuri veikia specifines smegenų sritis, susijusias su emocijų reguliavimu. rTMS naudoja magnetinius impulsus, kurie stimuliuoja arba slopina neuronų aktyvumą tam tikrose smegenų srityse, pavyzdžiui, dorsolateralinėje prefrontalinėje žievėje. Ši sritis yra susijusi su emocijų reguliavimu ir nerimo mažinimu.
- Mindfulness (Dėmesingumo) Praktika: Mindfulness moko žmones priimti ir stebėti savo mintis, jausmus ir fizinius pojūčius be vertinimo - tik suvokti juos tokius, kokie jie yra. Tai leidžia sumažinti streso reakcijas ir gerokai padeda mažinti panikos atakas, nerimą. Itin veiksminga, jei šią praktiką jungiame su gilaus kvėpavimo pratimais.
- Atsipalaidavimo Metodai ir Meditacija: Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.
- Wabi Sabi Filosofija: Japonų filosofija wabi sabi moko, kad grožis ir ramybė slypi ne tobulume, o kasdieniuose, paprastuose dalykuose, kurie kaip tik dažniausiai yra „netobuli” - laikini ir trapūs. Ši koncepcija labai tinka kovojantiems su nuolatiniu nerimu, nes dažnai baimė ir panika kyla iš siekio viską gyvenime kontroliuoti ir tobulinti. Wabi sabi skatina priimti, kad gyvenimas yra neidealus ir nuolat besikeičiantis ir atsisakyti pernelyg didelių lūkesčių, kad išventume nusivylimo bei nerimo.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Gyvenimo būdo pokyčiai gali būti veiksmingi mažinant nerimo simptomus ir gerinant bendrą savijautą:
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, gali padėti stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
- Kokybiškas miegas: Miego trūkumas gali pabloginti nerimo simptomus, todėl svarbu užtikrinti pakankamą miego kiekį.
- Streso valdymas: Išmokite streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.
- Venkite stimuliantų: Ribokite kofeino, alkoholio ir kitų stimuliantų vartojimą, nes jie gali sustiprinti nerimo simptomus.
- Sąmoningumo ugdymas: Sąmoningumo ugdymas - vienas efektyviausių nerimo profilaktikos ir netgi gydymo būdų.
- Ribokite glutamatą didinančias medžiagas ir priemones: Socialinius tikslus, cukrų, kavą, energinius gėrimus, maisto papildą E621, alkoholį.
Kaip Padėti Artimajam, Kenčiančiam Nuo Nerimo
Jei jūsų artimas žmogus kenčia nuo nerimo sutrikimo, galite jam padėti:
- Būkite supratingi ir palaikantys: Išklausykite jo rūpesčius ir parodykite, kad suprantate, ką jis išgyvena.
- Skatinkite kreiptis į specialistą: Padėkite jam rasti kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą.
- Palaikykite gydymo planą: Skatinkite jį laikytis gydymo plano ir palaikykite jo pastangas.
- Būkite kantrūs: Gydymas gali užtrukti, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti artimąjį visą procesą.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
tags: #kuogydomi #nerimo #sutrikimai