Įvadas
Visuomenės požiūris į psichikos negalią turinčius žmones yra sudėtingas ir daugialypis. Nors pastaraisiais metais pastebimas didėjantis sąmoningumas ir atvirumas šiai temai, stigma vis dar giliai įsišaknijusi. Šiame straipsnyje nagrinėjama visuomenės tolerancija psichikos negalią turintiems asmenims Lietuvoje, remiantis naujausiais tyrimais ir asmeninėmis patirtimis. Aptarsime, kas lemia toleranciją, kokios problemos išlieka ir kokie žingsniai gali padėti kurti įtraukesnę visuomenę.
Asmeninės Patirties Galia: Jolitos Istorija
Jolita, projekto „Žvelk giliau“ ambasadorė, atvirai dalinasi savo patirtimi, susijusia su psichikos sveikatos problemomis. Pirmą kartą susidūrusi su sunkumais, ji jautėsi prarandanti viską: karjerą, šeimą, draugus. Jolitą slėgė ne tik aplinkinių įsitikinimai, bet ir jos pačios požiūris į save. Išsilaisvinimas iš šio užburto rato truko ilgus metus. Ji patyrė perdegimo sindromą, depresiją, panikos atakas ir nerimo sutrikimą. Kartu prisidėjo ir kitos sveikatos problemos, tokios kaip epilepsija ir cukrinis diabetas.
„Mane ypač paveikė artimos aplinkos požiūris ir veiksmai. Pradedant kai kurių bendradarbių nesupratimu, smerkimu bei atsiribojimu bendraujant, baigiant kai kurių buvusių draugų komentarais, liečiančiais asmenines problemas. Buvo apėmęs toks beviltiškumas, kad nemačiau prasmės gyventi“, - pasakoja Jolita. Kelis kartus atsidūrusi ties mirties slenksčiu, ji suprato, kad didžiausia vertybė yra tiesiog gyventi. Jolita primena, kad pagauti save pačiu kritiškiausiu momentu yra labai sunku, todėl svarbus yra tinkamas aplinkinių dėmesys.
Psichikos Sveikatos Sutrikimai Lietuvoje: Skaičiai Ir Faktai
Nors apie psichikos sveikatos sutrikimus kalbama vis daugiau, su jais susijusi stigma vis dar gaja. Higienos instituto 2022 m. tyrimas atskleidė, kad 1 iš 10 Lietuvos gyventojų nurodė, jog jiems bent kartą gyvenime buvo diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. Be to, 1 iš 5 asmenų teigė, kad tokio tipo sutrikimas bent kartą gyvenime buvo nustatytas jų artimiesiems. Bent penktadalis šalies gyventojų bent kartą gyvenime yra kreipęsi pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Šie skaičiai rodo, kad psichikos sveikatos problemos yra paplitusios labiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Būtent asmeninė patirtis - žmogaus psichikos sveikatos sutrikimas, sutrikimas artimajam arba tiesioginis bendravimas su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais žmonėmis - labiausiai keičia požiūrį ir griauna išankstines nuostatas. Tokie žmonės turi aukštesnį žinių apie psichikos sveikatą lygį, jie mažiau vadovaujasi stigmomis ir palankiau elgiasi su tokio tipo sutrikimų turinčiais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Jutimo ir suvokimo procesai
Tolerancijos Lygis Ir Nuomonės Pasiskirstymas
Tyrimas parodė, kad didžioji Lietuvos dalis (66 proc.) tolerantiškai žiūri į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis ir išreiškia jiems socialinį palaikymą. Tik 6 proc. gyventojų turėjo aiškiai išreikštą stigmatizuojantį požiūrį, pasireiškiantį žemu tolerancijos lygiu ir menku socialiniu palaikymu. Nemaža dalis - 28 proc. gyventojų - neturi susiformavę jokios nuomonės ir neišreiškė nei teigiamo, nei neigiamo požiūrio į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis. Tyrimo autorių nuomone, į šiuos žmones būtų labai naudinga nukreipti pastangas, formuojant jiems teigiamą požiūrį.
Stigma Darbinėje Aplinkoje Ir Švietimo Sektoriuje
Tyrimo autorės gilinosi į išankstines nuostatas į žmones su psichikos sveikatos negalia tiek visuomenėje, tiek darbinėje aplinkoje, švietimo, sveikatos apsaugos sektoriuose. Pastebėta, kad privačiame sektoriuje situacija yra kur kas geresnė nei valstybiniame. Tyrimo dalyviai dalinosi savo patirtimis, kad valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose su jais kartais elgiamasi šiurkščiai, nepaisoma jų nuomonės, o patys darbuotojai tiesiai sako, kad geriau jau jie eitų gydytis privačiai. Su daug netinkamo elgesio vis dar tenka susidurti ir švietimo sektoriuje.
Tėvai, auginantys psichikos sveikatos sutrikimą turinčius vaikus, pasakoja: „Mūsų vaikai maišo mokslams, mūsų vaikai maišo reitingams. Tai vat šitą mes girdėjom milijoną kartų, kad jūsų vaikas mažina pedagogo reitingus ir eikit jūs, kur tiktai norit, bet tiktai nebūkit čia ir visą laiką nori išmesti. Nori išmesti visokiais būdais, siunčia kur tik tai, kad tiktai tu išeitum ir nemaišytum dirbti.“ Kiti tyrimo dalyviai lygino patirtis valstybinėse ir privačiose mokyklose: „Aš turiu du vaikus, du sūnus ir jiems abiem yra nustatyta disleksija, o vyresnėlis dar turi ir dėmesio sutelkimo bėdų. Vyresnėlis mokosi valstybinėje mokykloje, jaunėlis privačioje ir mano patirtys yra labai skirtingos. Valstybinės mokyklos yra pakankamai karčios patirtys. O su privačia katalikiška mokykla, man atrodo, viskas yra gerai.“
Šios patirtys atskleidžia, kad stigma ir diskriminacija vis dar yra didelė problema tiek darbinėje aplinkoje, tiek švietimo sektoriuje. Svarbu pabrėžti, kad tokios nuostatos ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir trukdo jam integruotis į visuomenę ir realizuoti savo potencialą.
Demografiniai Veiksniai Ir Tolerancija
Tyrimas parodė, kad moterų nuostatos dėl žmonių, turinčių psichikos sveikatos negalią, buvo pozityvesnės ir mažiau stigmatizuojančios nei vyrų. Didesniu palaikymu pasižymėjo didmiesčių gyventojai, žmonės, gaunantys didesnes pajamas, turintys aukštesnį išsilavinimą. Labiausiai stigmatizuojančiu požiūriu ir mažiausia tolerancija pasižymėjo bedarbiai ir skurdžiausiai gyvenantys šalies gyventojai, nurodę, kad jiems „neužtenka pinigų net maistui“.
Taip pat skaitykite: Beko skalės rezultatai
Tyrimo dalyviai taip pat dalinosi asmeninėmis patirtimis, kad iš jaunų žmonių sulaukia pozityvesnio požiūrio, taip pat ir kalbant apie psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Jie pasakojo gydymo įstaigose sulaukę raginimų eiti pas jaunesnius specialistus, kurie naujai mokosi ir turi kitokį požiūrį, nes vyresnio žmogaus esą jau nepakeisi. Panašiai ir ugdymo įstaigose - jauni pedagogai jau kitaip žiūri į psichikos sveikatos problemų turinčius vaikus ir rečiau juos „nurašo“.
Darbas Ir Atsakomybė: Visuomenės Nuostatos
Dauguma šalies gyventojų (53,3 proc.) pritarė požiūriui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys asmenys turėtų turėti tokias pačias teises į darbą kaip ir visi kiti žmonės, ir teigė, kad pasitikėtų tokio asmens atliekamu darbu (35,8 proc.). Visgi vertinant požiūrį į gebėjimą prisiimti atsakomybę, 41,6 proc. visuomenės narių pritarė teiginiui, kad asmuo, turintis psichikos sveikatos sutrikimų, turėtų dirbti prisiimdamas tik nedideles atsakomybes.
„Pastarojo teiginio interpretavimas yra nevienareikšmiškas - iš dalies jis atspindi stigmatizuojančią nuostatą, tačiau jis gali būti interpretuojamas kaip socialinės empatijos apraiška su tam tikru paternalizmo poskoniu“, - pastebėjo tyrimo autorės. Švietimo sektoriuje stigmatizavimo dar daugiau nei darbinėje aplinkoje. Tyrimo duomenimis, kas penktas šalies gyventojas (20,9 proc.) pritarė nuostatai, kad psichikos sveikatos sunkumų patiriantys vaikai neturėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje. Trečdalis respondentų (29,6 proc.) pritarė požiūriui, kad pagalba sunkumų patiriantiems vaikams turi būti teikiama ne mokykloje, o sveikatos priežiūros įstaigose. Kas antras šalies gyventojas (53,6 proc.) pritarė psichikos sveikatos stigmą atspindinčiai nuostatai, kad jei vaikas mokykloje patiria psichikos sveikatos sunkumų, tėvai bent tą dieną turėtų paimti jį iš pamokų namo.
Šios nuostatos rodo, kad visuomenėje vis dar vyrauja baimė ir nepasitikėjimas psichikos negalią turinčiais žmonėmis, ypač kalbant apie jų gebėjimus ir galimybes. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, ir negalima apibendrinti visų psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų.
Žinios Ir Tolerancija: Svarbus Ryšys
Tiek tyrimo dalyviai, tiek jo autorės teigia, kad Lietuvoje turime daug empatiškų, jautrių ir supratingų žmonių, tačiau vis dar yra apstu problemų, kurias reikia spręsti. Būtina edukuoti žmones apie tai, kas yra psichikos sveikatos sutrikimai ir kur galima kreiptis pagalbos. Tyrimo duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų turi tinkamas, nestigmatizuojančias žinias apie psichikos sveikatą, teisingai atpažįsta psichikos sveikatos sutrikimus ir žinotų, kur kreiptis pagalbos. Šios žinios yra labiausiai susijusios su tolerantiškomis nuostatomis ir socialiniu palaikymu, taigi psichikos sveikatos žinios labiausiai lemia požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.
Taip pat skaitykite: Humanistinės vertybės ir mokyklos rezultatai
„Visgi psichikos sveikatos žinios yra menkai susijusios su socialine atskirtimi, stigmatizuojančių nuostatų pasireiškimu darbo aplinkoje, švietimo sistemoje, stigma asmens sveikatos priežiūros sistemoje ir stigma kreipiantis pagalbos. Labiausiai stigmą mažina asmeninės patirties turėjimas, o ne psichikos sveikatos žinios“, - daro išvadą tyrimo autorės.
Viktorijos Istorija: Kova Su Stigma Ir Diskriminacija
Viktorija, moteris, turinti psichikos negalią, pasakoja apie savo patirtis, susijusias su stigma ir diskriminacija. Susirgusi ankstyvoje jaunystėje, ji susidūrė su sunkumais studijuojant ir įsidarbinant. „Baisiausias dalykas, su kuriuo susiduriame gyvenime, - stigma“, - sako Viktorija. Ji stengėsi likti aktyvi, savanoriavo ir dalyvavo pacientų organizacijos veikloje, tačiau nuolatinio darbo jai nesiūlė.
Viktorija įsitikinusi, kad slėpti savo ligą nėra išeitis, nes tai tik prisideda prie egzistuojančios tabu kultūros. Jos teigimu, Lietuvoje palūžęs žmogus dažnai būna išmestas iš darbo be teisės sugrįžti. „Mūsų šalyje palūžęs dažniausiai būni išmestas iš darbo be teisės sugrįžti. Žinoma, taip yra ne visur. Vis dėlto manau, kad mūsų, turinčių psichikos sutrikimą, situacija blogesnė negu iki gyvos galvos nuteistų kalinių. Jie turi galimybę išeiti iš įkalinimo įstaigos, susirasti darbą, gyventi visavertį gyvenimą. Mes nuolat esame pasmerkti sulaukti stigmatizavimo, neigiamo aplinkinių požiūrio“, - apgailestauja Viktorija.
Nepaisant sunkumų, Viktorija stengiasi nesėdėti namuose, domisi teatru, verčia straipsnius iš užsienio kalbų ir studijuoja socialinį darbą. Ji įsitikinusi, kad darbas didina pasitikėjimą savimi ir padeda integruotis į visuomenę. „Man svarbu dirbti, užsidirbti - tai didina pasitikėjimą savimi. Deja, kone visų socialinių įmonių tikslas yra pelnas, stengiamasi, kad būtų gerai darbdaviui, o ne negalią turinčiam žmogui“, - sako Viktorija.
Intelekto Ir Psichosocialinė Negalia: Skirtumai Ir Panašumai
Psichiatrė Vilija Navickienė aiškina, kad negalia yra tam tikrų gebėjimų sutrikimas, kuris gali būti fizinis, intelektinis arba psichosocialinis. Intelekto negalia, Lietuvoje vadinama protiniu atsilikimu, yra sulėtėjusios arba neužbaigtos protinės raidos būsena, kai sutrinka įgūdžiai, lemiantys bendrą intelekto lygį. Psichosocialinė negalia reiškia, kad žmogus susiduria su sunkumais socialinėje erdvėje, jaučiasi apribotas ir jam sunku atlikti kasdienes užduotis. Dažniausiai ši negalia pripažįstama žmonėms, sergantiems sunkiais psichikos sutrikimais.
Esminis skirtumas tarp šių dviejų negalių yra tas, kad intelekto negalia yra ilgalaikė ir trunka visą gyvenimą, o psichosocialinė gali kisti. V. Navickienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemijos metu padaugėjo nerimo sutrikimų, depresijos atvejų ir miego problemų. Tai lėmė gyvo bendravimo stoka, išaugęs socialinių medijų naudojimas ir visuomenės formuojamas spaudimas.
Kaip Skatinti Integraciją?
V. Navickienė teigia, kad norint paskatinti žmonių su intelekto ir psichosocialine negalia integraciją, pirmiausia reikia didinti informacijos kiekį šia tema ir organizuoti mokymus tiems žmonėms, kurie su tuo susiduria šeimoje, darbe ir pan. „Manau, kad pats mūsų mąstymas turi keistis, turime auginti toleranciją žmonių su šiomis negaliomis atžvilgiu“, - sako psichiatrė.
Mitai Ir Stigmos: Kova Su Neigiamomis Nuostatomis
Psichiatrai skalambija pavojaus varpais dėl to, kad vis dar turime neleistinai daug stigmos, ypač kalbant apie žmones su psichikos negalia. Šie asmenys visuomenėje apipinti įvairiais mitais, pavyzdžiui, kad visi jie yra linkę į smurtą arba kad psichikos ligos yra užkrečiamos. Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras teigia, kad stigma remiasi moksliškai nepagrįstais mitais.
V. Nikžentaitis pateikia Socialinių tyrimų instituto apklausų rezultatus, kurie parodė, kad įvairaus amžiaus respondentai, paklausti, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, po homoseksualų ir romų įvardijo intelekto sutrikimų ar psichikos negalią turinčius žmones.
Darbo Rinka: Iššūkiai Ir Galimybės
Apklausos rezultatai atskleidžia, kad auganti tolerancija ir mažėjanti diskriminacija rodo vis didesnį visuomenės sąmoningumą ir atvirumą. Vis tik darbo rinkoje žmonės su negalia patiria rimtų iššūkių. Jiems dažnai tenka įveikti ne tik socialinius stereotipus, bet ir susidurti su ribotomis galimybėmis įsidarbinti ar gauti sąžiningą atlyginimą už savo darbą.
Apklausos duomenimis, tik 37 proc. apklaustųjų sutiktų dirbti su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią. Net 16 proc. respondentų mano, kad žmonės su intelekto negalia nesugebėtų atlikti jiems patikėto darbo ir reikėtų už juos dirbti. Dar 16 proc. teigia, kad šalia psichosocialinę negalią turinčių kolegų jaustųsi nejaukiai, o 13 proc. - kad tokie žmonės trikdytų kolektyvo darbą arba net keltų pavojų.
Aplinkos Pritaikymas: Būtina Sąlyga Integracijai
Apklausa taip pat atskleidė, kad negalios pobūdis turi įtakos ir žmonių su negalia kaimynystėje vertinimui. Net 77 proc. respondentų sutiktų gyventi šalia fizinę negalią turinčių žmonių, kai intelekto ar psichosocialinę negalią turinčio žmogaus kaimynystė būtų priimtina vos 42 proc. apklaustųjų. Kas penktas respondentas (23 proc.) mano, kad intelekto negalią turintys žmonės gali būti sunkiai prognozuojami ir net pavojingi, dar 12 proc. teigia, kad jaustųsi nejaukiai bendraudami su tokią negalią turinčiais kaimynais.
Gintas Butėnas teigia, kad svarbu ne tik mažmeninės prekybos vietoms, bet ir paslaugų teikėjams pritaikyti aplinką žmonių su negalia poreikiams. Toks aplinkos pritaikomumas gali apimti ne tik taktilinius takus ir sprendimus klausos negalią turintiems žmonėms, bet ir aptarnaujančio personalo mokymus, kaip bendrauti su negalią turinčiais klientais.
tags: #laukiami #rezultatai #visuomenes #tolerancija #psichikos #negalia