Demencija - tai sindromas, kuriam būdingas pažinimo funkcijų pablogėjimas, turintis įtakos emocijų kontrolei, socialiniam elgesiui ir motyvacijai. Sergant demencija, tampa sunkiau formuluoti mintis ir bendrauti, o tai kelia iššūkių tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Šiame straipsnyje aptarsime laisvo elgesio močiučių priežastis, ypač dėmesį skiriant bendravimo su demencija sergančiais artimaisiais ypatumams ir nemedikamentinėms priemonėms, kurios gali padėti pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Demencija ir Bendravimo Iššūkiai
Demencija sukelia ne tik atminties pablogėjimą, bet ir kalbos sutrikimus, dėmesio koncentracijos sunkumus, apatiją bei nerimą. Sergantysis gali nuolat kartoti mintis, greitai pamiršti, kas buvo pasakyta, jam gali būti sunku ilgai kalbėti ar suprasti sudėtingas instrukcijas. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, kartais net sukeldami pyktį ar agresiją.
Bendravimo Strategijos
Norint sėkmingai bendrauti su demencija sergančiu žmogumi, svarbu laikytis tam tikrų strategijų:
- Būkite kantrūs ir neskubėkite. Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį.
- Užmegzkite ryšį. Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių. Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
- Naudokite paprastus klausimus ir teiginius. Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“).
- Venkite sudėtingų posakių. Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“.
- Būkite pagarbus ir rūpestingas. Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi. Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).
Aplinkos Pritaikymas
Aplinkos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.
Orientacijos Gerinimas
Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.
Taip pat skaitykite: Pažintys Kaune
Ergoterapija
Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas.
Globėjų Svarba ir Rūpestis Savimi
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija.
Agresijos Priežastys ir Valdymas
Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia, norint sėkmingai įveikti elgesio problemas, reikia nustatyti priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspėti, tačiau, tiksliau išsiaiškinus, galima labai padėti ligoniui.
Agresijos Priežasčių Nustatymas
Norint sumažinti agresijos apraiškas, būtina žinoti, kas yra agresija. Suvokus, kas ją skatina, kaip ir kodėl ji plinta, galima imtis prevencinių priemonių prieš agresiją.
Agresija - tai priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas - pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai.
Taip pat skaitykite: Filmo „Laisvo Elgesio Močiutė Online“ analizė
Vaikų Agresija
Agresijos požymiai pasireiškia ir vaikams. Ypač svarbu suvokti, kodėl vaikai būna agresyvūs, kad jiems tinkamai būtų suteikta pagalba. Nes agresija vaikystėje gali peraugti į agresiją ir vėlesniame amžiuje.
Agresijos Šaknys
Psichologė Maria Fiurst knygoje „Psichologija“ agresiją nagrinėja keliais aspektais. Kasdienėje kalboje agresija dar vadinama smurtu ir žiaurumu. M.Fürst teigia, jog agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Išmokimu pagrįstos agresijos teorijos teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį.
Agresijos Skatinimo Priežastys
Pyktis priklauso prie augimo. Nebijokite. Agresyvumas vaikystėje yra normalus reiškinys. Jeigu vaikui kas nors nepavyksta, jis reaguoja nepasitenkinimu. Jis yra piktas, nusivylęs ir išlieja savo apmaudą ant daiktų ar netgi kitų vaikų. Kaip vaikas reaguoja, priklauso nuo temperamento. Vieni verkia, kiti tuojau pat užsimoja.
M.Fiurst pabrėžia, jog agresyvius veiksmus iš esmės sąlygoja tai, kad iš jų tikimasi norimų rezultatų. Kadangi agresyvūs veiksmai patys save apdovanoja, jie pasikartos vis dažniau.
Kaip Padėti Agresyviam Vaikui
Jeigu jūsų vaikas dažnai mušasi ar kitus vaikus aprėkia, pagalvokit kodėl jis taip daro. Tačiau pirmiausia reikia jam parodyti ribas ir iš karto. Negalvokite, kad mažas vaikas gali pats išspręsti konfliktus. Tik nuo trečių metų gali vaikas sugebėti konfliktus be muštynių išspręsti.
Taip pat skaitykite: Apibrėžimas: Laisvo Elgesio Močiutės
Svarbu vaikui parodyti leistino elgesio ribas kad ir kaip jis priešintųsi ir būti ryžtingiems, nes kitu atveju tik paskatintume elgtis dar blogiau.
Paauglių Emocijos Šventiniu Laikotarpiu
Nors įprasta girdėti, kad didžiosios metų šventės turėtų atnešti tik džiaugsmą ir nuostabų laiką su šeima, paaugliai neretai susiduria su visiškai kitokiais išgyvenimais - nerimu, liūdesiu, pykčiu ar net konfliktais su tėvais. Įtampą gali kelti visuomenėje ir socialiniuose tinkluose piešiamas idealių švenčių vaizdinys - laimingiausiu metų laiku su šeima. Be to, atostogų metu paaugliams išsimušus iš rutinos, jų emocijos gali tapti dar aštresnės.
Konfliktai Tarp Paauglių ir Tėvų
Dažniausiai tai lemia besiskiriantys tėvų ir paauglių lūkesčiai - tiek planuojant veiklas, tiek tikintis drauge praleisti ištisas valandas. Svarbu įtraukti paauglius į švenčių planavimą, klausti, ką ir kada jie norėtų veikti - suaugusieji šiuo laikotarpiu turėtų užvesti šią diskusiją ir išlikti lankstūs.
Ribų Testavimas
Dar vienas itin svarbus paauglių elgesio aspektas - ribų testavimas - taip pat gali išryškėti per šventes, ypač, jei santykiai šeimoje yra ne tokie stabilūs. Susidūrus su tuo, reaguoti reikėtų iškart, tačiau nekeliant panikos. Reikškite savo pastebėjimus, iš naujo brėžkite ribas, priminkite susitarimus ir klauskite pačių paauglių: „Kaip manai, ką galėtume šioje situacijoje padaryti?“
Kada Sunerimti?
Jeigu paaugliai užsidaro gerokai ilgesniam laikotarpiui, nei tik šventėms, mažai kalbasi, yra irzlūs ar pikti ištisas savaites, jų nuotaikoje galite matyti ryškias permainas, o elgesys tampa labiau pavojingas ir rizikingas, tai gali rodyti, kad reikia kreiptis pagalbos į specialistus.
Patarimai Tėvams
Dažnai raginama tėvus atsigręžti į savo paauglystę, prisiminti, kaip jie jausdavosi šeimos susibūrimuose ar kelias dienas keliaudami nuo vieno stalo prie kito, kur niekada nežinai, kas paklaus nepatogaus klausimo. Tad svarbiausia - tėvų palaikymas ir įsiklausymas. Nespauskite ir nekritikuokite paauglių, suteikite jiems galimybę rinktis, planuokite šventes ir įtraukite į šį procesą vaikus - tai palengvins visų kasdienybę.
Patarimai Paaugliams
Paauglius raginama suprasti, kad normalu yra išgyventi bet kokias emocijas, todėl derėtų leisti sau jausti ir džiaugsmą, ir pyktį ar liūdesį. Nesigėdykite išreikšti noro pabūti vieni, tačiau labai svarbu, kad turėtumėte bent vieną suaugusį, su kuriuo galite saugiai ir atvirai pasikalbėti - išbūti vienumoje su visomis savo emocijomis kartais gali būti išties sunku.
Manipuliacijos Vaikystėje
Vaikai, kaip ir suaugusieji, manipuliuoja. Mokosi iš aplinkos. Kas ta aplinka? Seneliai, tėvai, auklėtojai, mokytojai. Kai prašome vaiko suvalgyti ir sakome: „Paskutinis kąsnelis, ir viskas, gerai?“, tas vaikas dėmisi, nes jau tokius „paskutinius šaukštus“ suvalgė gal penkis. Todėl kai nori sau iškaulyti skanėstų, naudoja tą pačią taktiką - paskutinis ne visada reiškia TIKRAI paskutinis.
Kaip Atskirti Poreikį Nuo Įgeidžio
Tėvų užduotis - atskirti poreikį nuo įgeidžio. Šokinėti ant lovos tikrai nėra poreikis; po šiuo įgeidžiu slypi vaiko noras dūkti, judėti, išlieti energiją. Todėl tėvai turėtų eiti ir daryti tai su vaiku. Jei vaikas nustumia lėkštę makaronų ir prašo blynų, tai irgi - tik įgeidis, nes poreikis - pavalgyti.
Vaikas Tikrina Leistino Elgesio Ribas
Labai svarbu, kad tėvai nuo pat vaiko atsiradimo nustatytų tas ribas ir jų nuosekliai laikytųsi. Jei einate per raudoną šviesoforo signalą, kai nėra automobilio, rodote vaikui, kad taip galima. Arba einate ir iš paskos dar tempiate vaiką per gatvę, kur nėra pėsčiųjų perėjos. Mama ir tėtis turi vieningai sutarti dėl taisyklių ir jų nuosekliai laikytis.
Kaip Reaguoti, Kai Vaikas Susiduria Su Draudimu
Stiprinkite atsakomybės jausmą („Mes susitarėme“, „Toks buvo tavo sprendimas“, „Tokios taisyklės“). Parodykite vaikui, kad jo jausmai/norai išgirsti, tačiau ne visada tai turi kažką pakeisti („Aš suprantu, kad tau yra pikta“, „Tu turi teisę pykti, tačiau taip elgtis negalima“). Ir dar - jei kažko nenorite duoti vaikui, neerzinkite jo, o patraukite tą daiktą iš vaiko matymo lauko, tarkim, nevalgykite šokolado.
Bijo Pasakyti Tiesą
Dažnai vaikas to išmoksta iš senelių. Šie nori anūką palepinti ir sako jam: „Tu tik mamai ir tėčiui nesakyk, gerai?“ Arba vaikas moksi stebėdamas tėvus, kurie, tarkim, telefonu kalbasi su seneliais, šie kviečia sekmadienio pietų, o tėvai atsako: „Ne, niekaip, žinokit, pas mus šiandien ateis svečių.“
Aktyvus Manipuliuotojas
Jis yra tarsi mažasis monstriukas, kuris manipuliuoja tada, kai yra žiūrovų, aplinkinių. „Noriu dar!” - „Aš suprantu, kad tu nori, tačiau šiandien viskas. Rytoj mes vėl galėsim tai daryti”. Jokiu būdu nerėkite, kaip vaikas.
Nesureikšminkite tokių pasakymų: „Nekenčiu tavęs“, „Nemylėsiu tavęs“
Patikėkite, vaikai tėvus myli besąlygiškai. Jokiu būdu nesakykite atgalios: „Žinok, ir aš tavęs nemyliu“. „Tu bloga/-as“ - Nesivelkite į nereikalingas diskusijas. Užteks pažvelgti, ir viskas. „Jei neduosi, aš visai nevalgysiu!” - Dar nė vienas vaikas, kuris taip gąsdino, nenumirė.
Pasak psichologės, kai vaikas negauna iš tėvų dėmesio ir meilės natūraliu būdu, jis pradeda sirgti ir save sargdinti
Padarykime, kad vaikai ne privalėtų, o norėtų. Jei vaikas sako „jūs privalot“, vadinasi, jis to išmoko iš aplinkos. Sekite savo elgesį. Jei pasitaikė, kad jus įtraukė į manipuliacijos tinklą, pripažinkite tai ir pasižadėkite, kad daugiau to nebus.
Kontroliuokite Savo Emocijas
Nesityčiokime iš vaikų, nesivaipykite, nemėgdžiokite jų intonacijų, bet elkimės natūraliai, ramiai ir pagarbiai.
Senelių Vaidmuo Vaiko Gyvenime
Mylinti ir rūpestinga močiutė - tai neįkainojama besąlygiškos, nieko manais nereikalaujančios meilės patirtis, kurią gauna vaikas. Dažnai tėvai žiūri į atžalą kaip į savęs tęsinį, todėl stengiasi išauginti, išmokyti ir pastatyti ant kojų taip, kad ji atitiktų šiuolaikinio pasaulio reikalavimus. Močiutės mažiau jaudinasi dėl įvairiausių reikalavimų. Jos myli vaiką šiaip sau - tiesiog už tai, kad jis egzistuoja. Močiutei vaikaitis nuo pat gimimo pats gražiausias, geriausias ir protingiausias.
Santykiai Aljanse Tėvai - Močiutė (Seneliai)
Kad sukurtume konstruktyvius santykius aljanse tėvai - močiutė (seneliai), būtina patiems tėvams pajausti savo autonomiją, kad neiškiltų nauja struktūra: močiutė, tėvai, anūkai, - kurioje močiutė, auklėdama anūką, toliau auklėja ir jo tėvus.
Susitarimai Dėl Auklėjimo
Ruošdamiesi patikėti vaiką močiutės globai - keletui valandų ar dienų, - iš anksto susitarkite, kad ji paisytų jūsų esminių auklėjimo taisyklių. O močiutėms vertėtų prisiminti, kad sprendimus, susijusius su vaiku, turėtų priimti tėvai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad močiutės ir senelio vaidmuo vaiko gyvenime nereikšmingas. Po tėvų patys artimiausi ir brangiausi žmonės yra būtent seneliai.